S. Skvernelis rašė: „Prezidentės sprendimas aiškiai parodo, koks svarbus yra darnus Prezidentūros ir Vyriausybės bendradarbiavimas, kai žmonės nėra skirstomi į „savus“ ir „svetimus“, kai „saviems“ nėra ruošiamos minkštos kėdės valstybinėse įmonėse ar ambasadose, o „svetimi“ nėra viešai žeminami, kai siekiama bendrų tikslų, kai noras jauniems žmonės leisti užimti aukštas pareigas nėra tik skambi frazė tuo netikinčių politikų lūpose. Deja, šiandien to labai trūksta“.
Visas premjero Sauliaus Skvernelio įrašas:
Su prezidente buvo aptarta ne viena ir ne dvi galimos aplinkos ministro kandidatūros. Deja, nei dėl vienos iš jų rasti sutarimo nepavyko. I. Gudžiūnaitės kandidatūra su šalies vadove buvo suderinta iš anksto – todėl ir pateikta. Maža to, prezidentė kandidatei po pokalbio sakė, kad sprendimas bus teigiamas, todėl šiandienos pareiškimas iš tikrųjų stebina.
Akivaizdu, kad taip prezidentė eilinį kartą parodė savo požiūrį į šią Vyriausybę. Esu tikras, jog Aplinkos ministerijai ypatingai reikia aukštos kvalifikacijos teisininko, kuris nebūtų susijęs korupciniais ryšiais su šios srities interesų grupėmis.
Ministro pozicija lieka laisva, šias pareigas toliau laikinai eis energetikos ministras. Žinodamas, kiek užtruko derinimas ir koks prezidentės požiūris, darau išvadą, jog bus atmesta bet kuri kita mano teikiama kandidatūra. Tai reiškia, kad su šia prezidente suderinti naujo ministro kandidatūros bus neįmanoma.
Prezidentės sprendimas aiškiai parodo, koks svarbus yra darnus Prezidentūros ir Vyriausybės bendradarbiavimas, kai žmonės nėra skirstomi į „savus“ ir „svetimus“, kai „saviems“ nėra ruošiamos minkštos kėdės valstybinėse įmonėse ar ambasadose, o „svetimi“ nėra viešai žeminami, kai siekiama bendrų tikslų, kai noras jauniems žmonės leisti užimti aukštas pareigas nėra tik skambi frazė tuo netikinčių politikų lūpose. Deja, šiandien to labai trūksta.
Šį šalies vadovės sprendimą suprantu kaip eilinį ir jau sisteminį norą destabilizuoti Vyriausybės darbą, įkalti pleištą tarp koalicijos partnerių ir darsyk mesti abejonių šešėlį.
Aiškiai matau ir artėjančių rinkimų kontekstą, matau, kiek iš tiesų verti prezidentės pažadai į juos nesikišti bei nepalaikyti nei vieno kandidato. Prezidentės kritika dėl Vyriausybės vidaus ir užsienio politikos pastarosiomis savaitėmis tapo itin aštri, virstanti konkrečiais ir destruktyviais veiksmais. Neabejoju, ateityje tai matysime dar dažniau.
Kaip Vyriausybės vadovas negaliu veltis į tuščius konfliktus, turiu užtikrinti stabilų valdžios institucijų darbą – ir tai padarysiu.
Prezidentė D. Grybauskaitė apie atmetamą S. Skvernelio siūlomą socialdarbietės I. Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministres pranešė trečiadienio rytą. Su kandidate prezidentė buvo susitikusi pirmadienį.
Po susitikimo prezidentė D. Grybauskaitė teigė, kad „įspūdis įvairus“. Pasak šalies vadovės, I. Gudžiūnaitė stokoja patirties srityje, kuriai reikėtų vadovauti tapus ministre. „Kol kas įspūdis įvairus. Matau veržlų, jauną žmogų, bet nematau reikalingos vadybos patirties ir profesinės patirties, ir pakankamai žinių tame sektoriuje, į kurį einama“, – žurnalistams Rukloje sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentūros pranešime teigiama, kad Aplinkos ministerijai tenka labai platus atsakomybių spektras – nuo atliekų tvarkymo ir vandenvalos iki miškų apsaugos, statybų ir renovacijos, klimato kaitos ir Astravo AE klausimų. Todėl prezidentė kviečia premjerą šiam sudėtingam sektoriui ieškoti visapusiškos patirties turinčio kandidato.
I. Gudžiūnaitė, pasak prezidentės, veržli ir perspektyvi jauna politikė, tačiau neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos.
Grybauskaitės patarėjams jau ruošiamos vietos ambasadose
DELFI žiniomis, du prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiuosius patarėjus – Liną Antanavičienę, kuri pataria šalies vadovei ekonomikos ir socialinės politikos klausimais, ir užsienio politikos grupės vadovą Nerijų Aleksiejūną ketinama skirti ambasadoriais Izraelyje ir Prancūzijoje.
Užsienio reikalų ministerija nekomentuoja klausimo dėl L. Antanavičienės ir N. Aleksiejūno skyrimo.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis taip pat teigė šio klausimo negalįs komentuoti. „Užsienio reikalų komitetas svarsto tą klausimą uždarame posėdyje ir uždarai, bet ne dėl to, kad kažką norėtume nuslėpti nuo tautos, bet tiesiog yra tokios procedūros diplomatiniame darbe.
Kaip pritariama, tuomet užklausiama agremano. Kol agremanas negautas, tas klausimas yra neviešinamas, nes tai gali sutrukdyti kitai valstybei apsispręsti. Todėl aš negaliu komentuoti, ką mes svarstėme, ar svarstėme tokį klausimą, ir ką tokio svarstėme. O tie Jūsų patikimi šaltiniai, jeigu tokius dalykus viešina, tai elgiasi labai neatsakingai, nevalstybiškai“, – piktinosi J. Bernatonis.
Panašiai kalbėjo ir tam pačiam komitetui priklausantis „valstietis“ Mindaugas Puidokas. „Informacija dėl ambasadorių skyrimo yra konfidenciali, ir posėdžiai (kada tie klausimai yra svarstomi – DELFI) yra uždari. Aš niekaip negalėčiau duoti nei vienokio, nei kitokio atsakymo, nes tokiu atveju pažeisčiau mūsų reglamentą“, – sakė M. Puidokas.
Prezidentūros spaudos tarnyba atsakyme DELFI pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymą, visi diplomatai, kurie laikinai pasitelkiami darbui ministerijose, Seime, Vyriausybėje ar Prezidentūroje, pasibaigus politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo kadencijai, turi teisę atkurti diplomato statusą ir grįžti į diplomatinę tarnybą.
„Tai jau nusistovėjusi praktika. Pavyzdžiui, pernai į diplomatinę tarnybą grįžo Seimo Pirmininko V. Pranckiečio patarėjas K. Kudzmanas. Jis buvo paskirtas ambasadoriumi Moldovoje. Arba buvusio Premjero A. Butkevičiaus patarėjai A. Brūzga ir J. Paslauskas, susigrąžinę diplomatų statusą, paskirti ambasadoriais Turkijoje ir Norvegijoje“, – teigiama Prezidentūros spaudos tarnybos atsiųstame atsakyme.