„Gerbiami kolegos, kaip vadinasi žmogus, kuris siunčiamas į herojinę misiją, bet turi labai mažai resursų? Chuckas Norrisas. Berlyne ką tik baigėsi „Žalioji savaitė“, jos metu viso pasaulio žemdirbiams buvo pasiųsta esminė žinutė: augant planetos gyventojų skaičiui, žemės ūkis turi svarbią misiją – pamaitinti pasaulį. Mes, Europos Sąjunga, žemdirbiams dar priskiriame užduotis: tausoti aplinką, užtikrinti tvarią plėtrą ir gyvūnų gerovę, ir mažiname finansavimą.

Tai primena herojinę pasaką, kur paprastas žmogus su primityviais įrankiais nugali visus sunkumus ir išgelbėja karalystę. Bijau, kad Europos žemdirbiai iš mūsų laukia ne pasakų, o pakankamais ištekliais paremtos strategijos. Jei tokios strategijos nesugebėsime jiems pateikti, ūkininkauti ES galės tik Chuckas Norrisas“, - savo kolegoms iš ES šalių kalbėjo G. Surplys per tarybos posėdį, kuris vyko sausio 28 dieną.

2018 m. birželį Europos Komisija pristatė teisės aktų pasiūlymus dėl Bendrosios žemės ūkio politikos 2021-2027 m. laikotarpiui. Šiam būsimam laikotarpiui Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politiai numatyta skirti 365 mlrd. eurų, o tai yra apie 5 proc. mažiau, negu 2014-2020 m. laikotarpiu.

Tuo tarpu Lietuvai parama žemės ūkiui (tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai) 2021-2027 m. sudarytų apie 5,136 mlrd. eurų, t.y. apie 8,7 proc. daugiau lyginant su 2014-2020 m. laikotarpiu.

Praėjusių metų gruodį dėl ateinančios ilgametės finansinės perspektyvos diskutavo ir ES vadovai. Tačiau pačios derybos nukeltos į kitų metų rudenį, nors ilgai teigta, kad jas tikimasi užbaigti iki naujo Europos Parlamento rinkimų kitų metų gegužę, interviu LRT televizijai yra sakiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Didžiausią įtaką tam daro Jungtinėje Karalystėje vyraujantis politinis chaosas ir negebėjimas priimti susitarimų dėl „Brexito“, rašė ELTA.