Apie tai DELFI studijoje diskutuosime su grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pristačiusio Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovu plk. Remigijumi Baltrėnu, premjero patarėju nacionalinio saugumo klausimais Arnoldu Pikžirniu ir DELFI korespondentu gynybos temomis Vaidu Saldžiūnu.
R. Baltrėno teigimu, yra daug priemonių, kuriomis Rusija gali kištis į artėjančius rinkimus, tačiau kitų Europos šalių praktika rodo, kad jai nelabai gerai sekasi.
„Turbūt pirmiausia reikėtų atskirti du sektorius: konvencinį ir karinį pajėgumą bei nekonvencinius veiksmus. Tai aš pradėsiu nuo karinių. Karinis pajėgumas, ypač Kaliningrado srityje, tik stiprėja. Jis stiprėja, palyginus su 2017 metais ir toliau stiprėja šiais metais. Tie pajėgumai yra auginami labai tendencingai. Yra skiriami finansiniai ir žmogiškieji resursai. Kita pusė, kurią jūs paminėjote, tai yra nekonvencinės priemonės, tokios kaip įtakos operacijos, kibernetinis šnipinėjimas, verbavimas. Tiesa, kad šioje srityje kažkas labai keistųsi, aš nepastebėjau. Tiesa, ypač akcentuočiau kibernetinį šnipinėjimą. Rusija turi kibernetinio šnipinėjimo pajėgumus ir kai yra tikslinga, jie juos naudoja kryptingai. (…) O kas yra grėsmingiau, reikėtų vertinti pagal tikimybę. Šiuo metu mes žinome, kad karinis pajėgumas yra ir yra stiprinamas. Jo panaudojimas priklauso nuo aplinkybių visumos. Šiuo metu yra vertinama, kad karinis pajėgumas, jo panaudojimas Lietuvoje yra mažai tikėtinas, vien dėl veiksmų, kuriais stiprinamas NATO gynybinis pajėgumas“, - sakė pulkininkas R. Baltrėnas.
Tuo tarpu premjero patarėjo nacionalinio saugumo klausimais teigimu, kol kas gauname visą reikiamą informaciją, kuri padeda užkirsti kelią bet kokioms provokacijoms.
„Turbūt pirmiausia reikėtų kalbėti ne apie tai, kurie sektoriai yra labiausiai veikiami, bet kuriuos labiausiai bandoma paveikti. Natūralu, kad yra nuolatiniai bandymai, tarkime, investicijomis paveikti gyventojų nuomonę, gal turėti įtaką strateginiuose objektuose. Šioje vietoje mes galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvos investicijų mechanizmas yra vienas griežčiausių Europos Sąjungoje. Tikrai, jeigu tinkamu laiku gauname informaciją, galime sustabdyti tas organizacijas, kurios yra organizuojamos“, - sakė A. Pikžirnis.
DELFI apžvalgininko V. Saldžiūno nuomone, Rusija bando daryti tam tikrą įtaką per didžiųjų valstybių sostines.
„Ataskaitoje paminėtas ne tik Briuselis, bet ir kitos didžiųjų valstybių sostinės, tai matome, kad Lietuvoje kai kurie veiksmai nepavyksta. Yra įvairūs tyrimai, kurie parodo, kad atakos nekeičia mūsų strateginės krypties Lietuvos valdžioje. Bet bandyti paveikti per organizacijas, per ES, tarkime, švelninti sankcijas, tai Rusija bando daryti įvairiais būdais, remiant įvairias radikalias grupes, bandant įkalbėti didžiąsias valstybes nesilaikyti tokios griežtos pozicijos. (…) Taigi visos tos pastangos, kai jos persikelia į Briuselį ar Berlyną, Paryžių, ten gali atsirasti įvairių interesų, kurie gali sutapti su Rusijos. Tada galime atsidurti tikrai keistoje situacijoje, bet kol kas tokių ženklų nematyti, turint omenyje, kad turime sąjungininkų ne tik Europoje“, - sakė DELFI apžvalgininkas.
Pulkininko teigimu, daromos visos priemonės, kad bet kokioms provokacijoms būtų užkirstas kelias.
„Realus kišimasis turėtų būti vertinamas objektyviai. Pirmiausia, poveikio priemonės, kurias galėtų naudoti Rusija, paskutiniu metu yra labai dažnai minimas kibernetinis šnipinėjimas arba kibernetinė įtaka. Ar tai yra įmanoma, 100 proc. turbūt neduotų nei viena žvalgybos tarnyba. Bet šiai dienai kibernetinio saugumo priemonės yra pritaikytos maksimalios. Tiek VRK puslapyje, tiek ir elektroninį saugumą turint omenyje, tačiau nereikia pamiršti, kad Rusijos propagandos mašina toliau sėkmingai juda ir į tai yra investuojami milžiniški pinigai. Kaip visa tai vyksta, tai yra mūsų demokratijos išbandymas“, - kalbėjo pulkininkas.
„Iš esmės ir tas bendradarbiavimas tarp institucijų prasidėjo ganėtinai anksti. Šioje vietoje mes dažnai kalbame ir su ta pačia feisbuko administracija, kuri šiuo atveju gerokai palankiau žiūri į pagalbą, identifikuojant kažkokius pavojaus signalus, kuriuos mes gauname. Tai, žinoma, yra susiję su tam tikrais klausimais, kurie įvyko JAV Kongrese, Europos Parlamente, kur feisbuko atstovams teko atsakyti į nemalonius klausimus. Kas liečia kibernetinę tinklapių apsaugą, reikia apsaugoti, kad nebūtų galima reguliuoti žmonių nuomonės.
Šioje vietoje tikrai reiškiame Krašto apsaugos ministerijai didžiulę pagarbą už pagalbą. Žinoma, šiuo laikotarpiu labai reikalingi ir žmonių pastebėjimai, reagavimo į tam tikras provokacijas. Tiesa, jeigu pažiūrėtume į bendrą europinę tendenciją, tai Rusija nėra pernelyg išradinga, turint omenyje būdus, kurie yra pasirenkami kišantis į rinkimų procesą. Visada dirbama pagal tą pačią schemą. Taigi tikrai stebėsime, kaip visa tai atrodo. Galime sulaukti vienokių ar kitokių provokacijų, bet nereikia pasiduoti. Jeigu pasižiūrėtume į mūsų partnerius Vokietijoje, buvo glaudus bendradarbiavimas tarp institucijų, buvo ir prašymas, kad bet kokią informaciją pirmiausia reikia patikrinti Iš esmės tas pasiruošimas ten suveikė ir galimų provokacijų mes nematėme“, - kalbėjo A. Pikžirnis.
Anot jo, nereikia pamiršti, kokią milžinišką įtaką šiais laikais daro socialiniai tinklai.
„Reikia suvokti, kiek daug įtakos iš viso rinkimams gali padaryti socialiniai tinklai ir kad bendradarbiavimas tarp institucijų, kurios gauna tam tikrą informaciją, yra būtinas. Taip pat tų pačių lėšų fiksavimas reklaminės kampanijos metu. Turėjome atvejų, kai užsienio šalyse buvo skiriamos lėšos supriešinti kampanijas. Tai šiuos dalykus reikia labai įdėmiai stebėti ir į juos reaguoti“, - kalbėjo A. Pikžirnis.
Paklaustas apie Rusijos naudojamus metodus, pulkininkas R. Baltrėnas tik patvirtino, kad Rusija vis dar naudoja tą pačią schemą.
„Tai turbūt yra pozityvi žinia, kad jeigu iki dabar visos priemonės nesuveikė, reiškia mūsų demokratinė sistema veikia taip, kaip priklauso ir atitinkamos tarnybos savo darbą dirba taip, kaip ir turi dirbti. Rusija šioje srityje kol kas jokių atradimų nedaro. Vakarų Europoje vykę rinkimai tik parodė, kad Rusija vykdo tą pačią schemą ir eina tuo pačiu kelia: arba agresyviuoju, arba naudojant kibernetinio kišimosi priemones“, - DELFI studijoje sakė pulkininkas.
Visą interviu žiūrėkite įraše.