Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa buvo atlikta sausio 15-26 dienomis. Pirmą kartą ši tyrimų bendrovė taikė kombinuoto tyrimo metodą: 60 proc. respondentų apklausė tiesioginės apklausos būdu, o 40 proc. internetu.
Lyginant lapkričio ir sausio mėnesio duomenis, 3,1 proc. apklausos paklaidą viršijantys pokyčiai yra fiksuojami partijų apklausoje – grafoje, kur apžvelgiamas nežinančių už ką balsuoti skaičius. Jų dalis išaugo 6,2 proc. punkto – nuo 11,2 proc. lapkritį iki 17,4 proc. sausį.
Kiti partijų vertinimo procentai skyrės 1-2 procentinio punkto, tai yra apklausos paklaidos ribose.
Padaugėjo nežinančių, kokią partiją rinktis
Partijų reitinguose – didžiausias pokytis nežinančių, už ką balsuoti, arba neatsakiusiųjų grafoje. Lapkritį tokių buvo 11,2 proc., o sausį 17,4 procento.
Karo akademijos profesorė J. Novagrockienė spėjo, kad ta dalis rinkėjų išaugo dėl batalijų artėjant savivaldos rinkimams.
„Manau, kad įtakos tam gali daryti savivaldos rinkimai ir konkurencinė kova, kadangi atsirado labai daug ne tik politinių partijų, bet ir visuomeninių komitetų, kurie užsiregistravo ir konkuruoja. Jie turi žinomus lyderius – iš liberalų arba kitų partijų. Rinkėjas ne visada atskiria, kur čia savivaldos, o kur Seimo rinkimai, tai gali įnešti sumaišties“, – sakė J. Novagrockienė.
Mykolo Romerio universitete dėstanti R. Urbonaitė neatmeta, kad toks blaškymasis gali reikšti, kad rinkėjai vėl laukia kažkokios naujovės. Tačiau politologė pažymėjo, kad prieš darant kategoriškas išvadas dar reikia stebėti, ar tokia tendencija išliks ir ateityje.
„Jeigu taip nutiks, tada galime sakyti, kad partijoms, kurios dominuoja, turėtų būti aktualu stebėti tą skaičių ir galvoti, iš kur atsiranda tokių rinkėjų“, – sakė R. Urbonaitė.
Šiuo metu tiksliai sunku vertinti, būtent, iš kurios partijos rinkėjų iždo nubyrėjo tas procentas į šią grafą, nes statistiškai reikšmingų pokyčių partijų reitinguose nėra.
Už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus lapkritį per Seimo rinkimus būtų balsavę 19,9 proc., o sausį – 18,3 proc. respondentų, už Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą – atitinkamai 16,2 proc. ir 15,5 proc. apklaustųjų.
Gintauto Palucko vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos reitingas lapkritį buvo 8,4 proc., o sausį – 7,6 proc., partijos Tvarka ir teisingumas – atitinkamai – 8,1 proc. ir 5,7 procento.
Už Darbo partiją lapkritį būtų balsavę 4,5 proc., o sausį – 4,8 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją – atitinkamai 5 proc. ir 4,5 proc. , Liberalų sąjūdį – atitinkamai 3,2 proc. ir 3,1 proc., Lietuvos centro partiją – atitinkamai – atitinkamai 3,6 proc. ir 2,2 proc., Gedimino Kirkilo vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų darbo partiją – atitinkamai 2,7 proc. ir 2,2 procento respondentų.
3,5 proc. apklaustųjų lapkritį ir 5,2 proc. – sausį būtų rinkęsi dar kokią nors kitą partiją. 13,7 proc. respondentų lapkritį ir 13,5 proc. – sausį būtų nebalsavę Seimo rinkimuose.
Dar vienas pokytis yra fiksuojamas tarp visuomenės veikėjų, kurie vertinami kaip galimi užimti Ministro Pirmininko pareigas – R. Masiulio reitinge. Jis išaugo 6 proc. punkto – nuo 1,7 proc. lapkritį iki 7,7 proc. sausį.
Padarė įspūdį krizių valdymo įgūdžiai
Kaip jau minėta, laikinai ir švietimo ir mokslo ministro pareigas užėmusio susisiekimo ministro R. Masiulio reitingas nuo lapkričio paaugo 6 procentiniais punktais
Mykolo Romerio universitete dėstanti politologė Rima Urbonaitė šį ministrą charakterizavo, kaip tą, kuris yra ramus, kalba lėtai. Tačiau tiek ji, tiek Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė teigė, kad žmonėms įspūdį padarė tai, kaip jis susitvarkė mokytojų streiko fone.
R. Masiulis buvo paskirtas laikinai vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai po to, kai buvo atstatydinta Jurgita Petrauskienė. Jam teko vesti derybas su streikuojančiais ir ministerijoje apsigyvenusiais pedagogų atstovais.
„Jis buvo tas, kuris išdrįso prisiimti atsakomybę už mokytojų streikus ir vienintelis, kuris sutiko, ėjo derėtis su mokytojais. Apie jį formuojasi įspūdis, kad tai yra ministras, kuris išsprendžia visas problemas. Jis nebe pirmą kartą bando išgelbėti kritinėse situacijose atsidūrusias ministerijas“,– sakė J. Novagrockienė.
R. Urbonaitė dar paminėjo, kad ir patys mokytojai komunikavo, kad pagaliau jų klausomasi, girdimos jų problemos.
„Jis čia labiau pasižymėjo, kaip tas, kuris geba spęsti problemas. Žmonės tokius mėgsta“, – sakė politologė.
Kitų politikų ir visuomenės veikėjų reitingas per du mėnesius nepakito, skaičiai svyravo paklaidos ribose.
Pirmasis eilėje – dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, kurį lapkritį, kaip geriausią asmenį premjero pareigoms vertino 18,4 proc., o sausį – 17,7 proc. respondentų. Apie konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį taip atsiliepė atitinkamai 9,2 ir 9,6 proc. apklaustųjų.
Trečias – R. Masiulis. Ketvirtoje vietoje yra parlamentaras Algirdas Butkevičius, kurį lapkritį palaikė 4,7 proc., o sausį – 7 proc. respondentų. Ekonomistą Gitaną Nausėdą premjero pareigose lapkritį norėjo matyti 2,9 proc., o sausį – 5,5 proc., parlamentarę Ingridą Šimonytę – lapkritį – 2,9 proc., o sausį – 5,3 proc., „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį – lapkritį – 5 proc., o lapkritį – 4,5 proc., parlamentarą Andrių Kubilių – lapkritį 2,5 proc., o sausį – 4,2 proc. respondentų.
Europarlamentės Vilijos Blinkevičiūtės reitingas lapkritį buvo 4,3 proc., o sausį – 3 proc., o Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho – atitinkamai 1,9 proc. ir 2,3 procento.
Vyriausybės veiklos vertinimas nepakito
Vyriausybės veiklos vertinimas reikšmingai nepakito. Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą lapkritį vertino 31,5 proc., o sausį – 32,3 proc. respondentų.
Neigiamai ir greičiau neigiamai jos veiklą lapkritį vertino 62,3 proc., o sausį – 61,7 proc. apklaustųjų. 6,2 proc. respondentų lapkritį ir 6 proc. sausį nežinojo, ką atsakyti, arba neatsakė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2019 metų sausio 15 - 26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face. 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.