„Žinia apie tai, kad VSD kol kas nefiksuoja atvejų, kad Kremlius bandytų daryti esminę įtaką artėjantiems rinkimams Lietuvoje, šiandien nuskambėjo ne mažiau garsiai, negu pati pateikta grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita. O jei dar pridursime, kad VSD vadovas teigia, jog „Prezidento rinkimuose nėra Rusijai palankių“ kandidatų, ko gero, jau reiktų pradėti džiaugtis.
TAČIAU DŽIAUGTIS TIKRAI NĖRA KUO. Pirmiausia aš akcentuočiau tai, jog VSD vadovas pridūrė, kad prezidento rinkimų kandidatus Rusija vertina „pagal požiūrį į valdantįjį Kremliaus režimą ir jo vykdomą politiką“. Taigi Rusija tikrai gali turėti savo kandidatą Lietuvos prezidento rinkimuose, tačiau jis nebūtinai turi būti panašus į Algirdą Paleckį, kuris nuolat kartojo, kad sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, - teigė analitikas.
Pasak jo svarbu įvertinti, už kokią politiką Rusijos atžvilgiu agituoja vienas ar kitas kandidatas ir ar yra sąsajos su Kremliaus režimu.
„Svarbiausia, mano įsitikinimu, suprasti, kad Rusijos įtaka rinkimams gali būti visai kitokia, negu mes įpratę manyti. Ir visai tikėtina, kad po visų rinkimų mes turėsime pripažinti, jog akivaizdaus Rusijos kišimosi nepastebėta, nors jis TIKRAI BUVO“, - feisbuke antradienį rašė M. Laurinavičius.
Pristatydamas bendrą VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, D. Jauniškis antradienį teigė, kad Rusija neabejotinai yra suinteresuota veikti politinius ir socialinius procesus Lietuvoje, tačiau kol kas dar sisteminės įtakos Lietuvos politinei sąrangai nėra įgijusi.
D. Jauniškis pažymėjo, kad kol kas ryškių požymių, jog Rusijos žvalgybos bandytų daryti įtaką rinkimams, nefiksuoja. „Tačiau tokios galimybės atmesti jokiais būdais negalime“, - akcentavo jis.
