Vilnietė Agnė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) DELFI informavo, kad mokykloje, kurią lanko jos pradinukė dukra, plinta prie savižudybių privedantis „žaidimas“. Pasak Smurto ir savižudybių prevencijos komisijos pirmininko Roberto Šarknicko, šis žalingas „žaidimas“ tarp paauglių šalyje buvo išplitęs ir anksčiau, maždaug prieš metus, todėl tėvus ir švietimo įstaigas ragina būti itin atidžius ir į galimas grėsmes reaguoti žaibiškai, kad nebūtų per vėlu.
Psichikos sveikatos specialistai sutinka, kad įsitraukimas į tokius smurtinius „žaidimus“ gali turėti skaudžių pasekmių, tačiau pataria nepulti į paniką ir domėtis, ką vaikai veikia internete, įspėti juos apie galimas grėsmes virtualioje erdvėje.
„Viena mergaitė iš mūsų klasės tėvams papasakojo, kad bijo „Momo“. Jos tėtis sako, kad mergaitė įbauginta, bijo eiti į mokyklą. Esame sunerimę, kad tarp vaikų plinta šis žaidimas, artimiausiu metu tėvai ruošiasi apie tai informuoti mokyklos vadovybę, kad apie tai žinotų ne tik mūsų klasės tėvai“, – teigė Agnė.
Ji pasakoja, kad sužinoję šią informaciją atžalas į mokyklą leidžiantys tėvai pradėjo kalbėti su savo vaikais apie socialiniuose tinkluose plintantį „žaidimą“. Pašnekovės teigimu, tėvai numano, kad apie pražūtingą iššūkį pradinukams galėjo papasakoti vyresni mokiniai.
„Kai tėvai pradėjo klausinėti savo vaikų, kai kurie vaikai paaiškino, kad taip jie žaidžia slėpynių: visi slepiasi, o „Momo“ ieško. Iš tiesų, nelabai žinome, kaip apie tai kalbėti su vaikais, nes jeigu jie apie šitą žaidimą nežino, nesinori jų apie tai informuoti. Dabar visi naudojasi internetu, bet kuris gali susidomėti, kas tas „Momo“, – nerimu dalinosi mažametės mama.
Pašnekovė prašė neatskleisti jos vardo ir pavardės bei mokyklos pavadinimo, tačiau sakė norinti įspėti kitus tėvus, kad šie galėtų laiku pastebėti vaikams kylančią grėsmę.
Į pavojingą „žaidimą“ paaugliai įsitraukia socialiniuose tinkluose
„Momo iššūkiu“ pavadintas „žaidimas“ yra plačiai aprašytas viso pasaulio žiniasklaidoje. Į šį „žaidimą“ paaugliai įsitraukia socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Whatsapp“. Juose vaikai į savo kontaktus priima personažo paskyrą, kuri iliustruota bauginančia nuotrauka.
Iš šios paskyros žmogui pradedami siųsti gąsdinantys smurtiniai vaizdai. Kaip rašo washingtonpost.com, personažas ragina atlikti pavojingas užduotis, tarp kurių ir savęs žalojimas ar net savižudybė.
Pats asmens, pasivadinusio Momo, atvaizdas yra 2016 m. Japonijos specialiųjų efektų kompanijos „Link Factory“ sukurta skulptūra „Motina paukštė“. Ji buvo eksponuota Tokijo fetišų muziejuje. Pradėjus skulptūros atvaizdą naudoti psichologinį ir fizinį smurtą skatinančiame „žaidime“ jį sukūrusi kompanija atsiribojo nuo bet kokių sąsajų su socialiniuose tinkluose vykdoma nusikalstama veikla.
Socialiniame tinkle „Youtube“ paaugliai iš viso pasaulio pasakoja, kad naktį iš šio šiurpios išvaizdos personažo yra sulaukę skambučių, kai kitame ragelio gale girdėti tik gilus kvėpavimas ar šaižūs garsai. Be to, į pavojingą veiklą įsitraukę paaugliai sako gavę ir grasinimų.
Portale theweek.co.uk rašoma, kad šis „žaidimas“ padaro rimtą žalą vaikų psichologinei būklei, jie yra privedami prie nerimo sutrikimų, panikos atakų, depresijos ar net savižudybės.
2018 m. spalį Kolumbijoje nusižudė 16-metis. Kaip paaiškėjo po jo mirties, jis buvo įsitraukęs į savižudybes skatinantį „iššūkį“. Netrukus, skelbė žiniasklaida, šis „žaidimas“ buvo siejamas ir su 12-metės mirtimi.
Kaip buvo rašoma vietinėje žiniasklaidoje, prieš nusižudydamas paauglys perdavė 12-metei informaciją apie psichologiškai žalojantį „iššūkį“. Po dviejų dienų nusižudė ir mergaitė.
Mirtimi pasibaigę atvejai fiksuoti ir Argentinoje bei Indijoje.
Lietuvoje plinta nebe pirmą kartą, kai kuriems vaikams prireikė specialistų pagalbos
Kaip DELFI teigė Smurto ir savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas R. Šarknickas, šis savižudybes skatinantis psichologinio teroro „žaidimas“ prieš kiek daugiau nei metus buvo paplitęs ir Lietuvoje.
„Kai šitas žaidimas prasidėjo, tikrai buvo gan nemažai išplitęs, ypač didžiuosiuose miestuose. Aišku, paskui perėmė tas mažesnes mokyklėles regionuose, bet viešinant per žiniasklaidą tai buvo užkardyta ir sąmoningumas suveikė.
Po tų paviešinimų greitai viskas baigėsi, aprimo ir ilgą laiko tarpą nebuvo. Stebiuosi, kad dabar vėl kažkurioje mokykloje šitas dalykas vyksta. Vis dėlto aš pastabą duočiau mokyklos administracijai, kad nesugeba užbėgti už akių ir stebėti“, – teigė R. Šarknickas.
Parlamentaro teigimu, prieš metus visuomenės informavimo dėka pavyko išvengti tragiškų „žaidimo“ pasekmių, tačiau kai kuriems vaikams prireikė psichologų pagalbos.
„Grėsmių būta, kad vaikai jau nebegalėjo kontroliuoti savo jausmų, jiems reikėjo psichologinės pagalbos, reikėjo greito įsikišimo. Tai, ačiū Dievui, pasiteisino“, – apie buvusius atvejus kalbėjo R. Šarknickas.
Jis kreipėsi į tėvus ir mokyklas ragindamas imtis visų būtinų prevencijos priemonių: „Aš dar kartą visų Lietuvos mokyklų, nesvarbu, ar yra karantinas, ar ne karantinas, prašau profilaktiškai patikrinti kompiuterius. IT specialistai, kurie dirba mokyklose, turi gerą galimybę pamatyti ir užfiksuoti, ar nėra likę tų žaidimų pačiuose kompiuteriuose. Galima užblokuoti tuos dalykus. Vėl iškabinti tuos pranešimus, skelbimus mokyklos lentose dėl tų žaidimų, kurie gali padaryti didelę žalą. Klasių mokytojai, auklėtojai per artimiausią susirinkimą turi pranešti tėvams apie šito dalyko grėsmę, kad vaikai būtų stebimi ir namuose, kad nedarytų tokių dalykų.“
Tėvus ragina kalbėti su vaikais apie grėsmes
Psichologas, Vilniaus universiteto (VU) Suicidologijos tyrimų centro vadovas ir Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos narys dr. Paulius Skruibis teigia, kad pirmiausiai tėvai su vaikais turėtų kalbėti apie tai, kaip internete laiką leisti saugiai.
„Man atrodo, tėvai turi būti visada pasiruošę pasikalbėti su vaikais apie tai, kad tiek realioje realybėje, tiek virtualioje realybėje yra visokių pavojų. Mes neturime nuo jų kraupti ir panikuoti, bet turime būti tam pasiruošę. Mes, tėvai, turbūt sakytume, kad jeigu tave nepažįstamas žmogus kalbina kažkur eiti ar siūlo saldainį, neverta to daryti.
Lygiai taip pat ir internete. Svarbu, kad su vaikais būtų aptarta, kad jeigu kažkas reikalauja kažkokios informacijos internetu arba liepia daryti dalykus, kurių tu nenori daryti, arba daro kažką, kas tave skaudina, žemina ar pan., tu tikrai neprivalai to daryti. Ir, pirmas dalykas, tu gali su mumis pasikalbėti ir mes tikrai išspręsime tą situaciją. Tada nesvarbu, ar tai bus „Mėlynasis banginis“, ar bus „Momo“, ar dar kažkas trečio, ketvirto, svarbūs esminiai principai – žinoti, ką vaikas veikia internete, ir aptarti, kaip reaguoti į tuos pavojus“, – aiškina P. Skruibis.
Specialistas ragina tėvus savo atžalas šviesti, kad niekas neturi teisės reikalauti jokios informacijos ar veiksmų, o jeigu tokių atvejų pasitaiko, su tėvais bendromis jėgomis vaikas jas gali išspręsti.
Kad vaikas susiduria su kažkokiomis problemomis, psichologo teigimu, išduoda bendri signalai: „Jis atrodo labiau įsitempęs, nusiminęs, žinoma, jeigu pastebėjo, kad save žaloja. Kažkas ryškiai pasikeitę, matosi, kad vaikas ne toks, koks buvo prieš tai. Tai gali rodyti labai skirtingus dalykus, visiškai ne apie interneto grėsmes – gali rodyti patiriamą prievartą, patyčias, o gal internete kažkas vyksta.“
P. Skruibis taip pat primena, kad daugiau informacijos apie internete kylančias grėsmes ir galimybes skatinti saugų vaikų naudojimąsi internetu tėvai gali pasiskaityti svetainėje draugiskasinternetas.lt
Svarbu nepanikuoti ir nekelti baimės
Paklaustas, kaip reikėtų kalbėti apie tokius socialiniuose tinkluose plintančius žalingus „žaidimus“ ar „iššūkius“, kad nepaskatintų vaikų tuo pasidomėti plačiau, pašnekovas pabrėžė, kad svarbu kalbėti ne apie konkrečius atvejus, bet apie bendrus principus.
„Kas ten yra bendro, tai yra, kad grasinimų forma kažkas verčia daryti tai, ko jis nenori daryti. Čia esmė kalbėti ne apie konkretų žaidimą, o apie tai, kad būna tokių situacijų, kai tau kažkas internete kažką gali siūlyti, kas tau nepatinka, arba netgi reikalauti, kad tu kažką padarytum, kas tau baisu. Gąsdinti, kad jeigu tu nepadarysi, tau bus tas ir tas. Pasikalbėti apie tai, ką tu tada darytum tokioje situacijoje, kaip reaguotum. Žinok, kad taip gali būti“, – pataria specialistas.
Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos narys sutinka, kad kalbėti apie tai reikia atsakingai, nes, jo teigimu, ir anksčiau apie panašaus pobūdžio pavojingas veiklas jis daugiau girdėdavo iš tėvų ir psichologų, nei iš pačių paauglių.
„Tėvams tikrai kelia baimę, kad vyksta kažkas nekontroliuojamo, kur įtrauks vaikus ir tam negalima niekaip pasipriešinti, bet ar tikrai ta baimė ir panika tokia pagrįsta. Aš pasižiūrėjau vaikų ir paauglių savižudybių statistiką, ji iš tikrųjų yra mažėjanti nuo 2014 m.“, – ramina P. Skruibis.
Jis pabrėžia, kad susidūrus su panašiomis situacijomis svarbu nepradėti panikuoti, nes baime užsikrečia ir vaikai. „Ramiai domėtis, ką veikia (internete – DELFI), su kokiomis situacijomis susiduria“, – aiškina specialistas.
Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės yra nusikaltimas, už kurį atsakoma pagal Baudžiamojo kodekso 133 straipsnį. Tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.