Pagal užsienio reikalų ministro įsakymu patvirtintą diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo tvarką prieš skiriant diplomatinį atstovą, jo kandidatūra yra svarstoma Atestacinėje komisijoje. Kandidatas privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Užsienio reikalų ministras po diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Atestacijos komisijoje priima sprendimą dėl kandidatūros tinkamumo ir informuoja prezidentą bei Ministrą Pirmininką apie diplomatinio atstovo kandidatūrą bei teikia ją Seimo Užsienio reikalų komitetui.
Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamentas, gavęs palankią Užsienio reikalų komiteto išvadą dėl kandidato į diplomatinius atstovus, kreipiasi į užsienio valstybę, į kurią planuojama paskirti diplomatinį atstovą, prašydamas tos valstybės sutikimo priimti (toliau – agremanas).
Ministras diplomatinio atstovo kandidatūrą teikia Vyriausybei apsvarstyti, kai gaunama palanki Užsienio reikalų komiteto išvada ir agremanas, išskyrus tuos atvejus, kai agremano pateikti nereikalaujama.
Vyriausybei pritarus ministro siūlymui dėl diplomatinio atstovo paskyrimo, Užsienio reikalų ministerijos Personalo departamentas su asmeniu, skiriamu diplomatiniu atstovu, ministerijos sekretoriumi, kuruojančiu atitinkamos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar atstovybės prie tarptautinės organizacijos veiklą, bei Respublikos Prezidentu suderina numatomą paskyrimo datą.
Ministerija ir Seimo atstovai komentuoti atsisako
Užsienio reikalų ministerija nekomentuoja klausimo dėl L. Antanavičienės ir N. Aleksiejūno skyrimo.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis taip pat teigė šio klausimo negalįs komentuoti.
„Užsienio reikalų komitetas svarsto tą klausimą uždarame posėdyje ir uždarai, bet ne dėl to, kad kažką norėtume nuslėpti nuo tautos, bet tiesiog yra tokios procedūros diplomatiniame darbe.
„Kaip pritariama, tuomet užklausiama agremano. Kol agremanas negautas, tas klausimas yra neviešinamas, nes tai gali sutrukdyti kitai valstybei apsispręsti. Todėl aš negaliu komentuoti, ką mes svarstėme, ar svarstėme tokį klausimą, ir ką tokio svarstėme. O tie Jūsų patikimi šaltiniai, jeigu tokius dalykus viešina, tai elgiasi labai neatsakingai, nevalstybiškai“, – piktinosi J. Bernatonis.
Panašiai kalbėjo ir tam pačiam komitetui priklausantis „valstietis“ Mindaugas Puidokas.
„Informacija dėl ambasadorių skyrimo yra konfidenciali, ir posėdžiai (kada tie klausimai yra svarstomi – DELFI) yra uždari. Aš niekaip negalėčiau duoti nei vienokio, nei kitokio atsakymo, nes tokiu atveju pažeisčiau mūsų reglamentą“, – sakė M. Puidokas.
Tokia praktika – nusistovėjusi
Prezidentūros spaudos tarnyba atsakyme DELFI pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymą, visi diplomatai, kurie laikinai pasitelkiami darbui ministerijose, Seime, Vyriausybėje ar Prezidentūroje, pasibaigus politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo kadencijai, turi teisę atkurti diplomato statusą ir grįžti į diplomatinę tarnybą.
„Tai jau nusistovėjusi praktika. Pavyzdžiui, pernai į diplomatinę tarnybą grįžo Seimo Pirmininko V. Pranckiečio patarėjas K. Kudzmanas. Jis buvo paskirtas ambasadoriumi Moldovoje. Arba buvusio Premjero A. Butkevičiaus patarėjai A. Brūzga ir J. Paslauskas, susigrąžinę diplomatų statusą, paskirti ambasadoriais Turkijoje ir Norvegijoje“, – teigiama Prezidentūros spaudos tarnybos atsiųstame atsakyme.
Jame taip pat pažymima, kad kol nėra gautas priimančiosios valstybės, į kurią siunčiamas diplomatinis atstovas, sutikimas (agremanas), informacija apie galimas kandidatūras yra riboto naudojimo. Viešai informacija apie skiriamus diplomatinius atstovus pateikiama tik gavus priimančiosios šalies sutikimą.
„Kasmet keičiasi (rotuojama) grupė ambasadorių, kuriems sueina įstatymo numatytas 5 metų darbo vienoje šalyje terminas. Ambasadorių kaita dažniausiai vyksta vasarą“, – rašoma Prezidentūros spaudos tarnybos atsakyme.
Prezidentės patarėja L. Antanavičienė jau yra dirbusi nepaprastąja ir įgaliotąja Lietuvos ambasadore Kinijos respublikoje.
N. Aleksiejūnas iki šiol pataria šalies vadovei užsienio politikos klausimais.
Buvęs patarėjas vadovauja Klaipėdos suskystintųjų gamtinių durų tarnybai
Artėjant antrajai prezidentės darbo kadencijai į pabaigą darbą jau pakeitė buvęs prezidentės patarėjas energetikos ir susisiekimo klausimais Arūnas Molis. Jis sausio pradžioje pradėjo vadovauti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ naujai Klaipėdos SGD tarnybai, rašė BNS.
A. Molis atrankoje įveikė beveik 40 kitų kandidatų, pranešė „Klaipėdos nafta“.
A. Molis yra prisidėjęs prie NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro steigimo ir veiklos, vadovavęs šios institucijos strateginės analizės ir tyrimų padaliniui, dirbęs Baltijos gynybos koledže Tartu.
Gavusių ambasadorių postus buvo ir anksčiau
Anksčiau į ambasadas jau yra nutekėję ir daugiau prezidentės patarėjų. 2015 m. Lietuvos ambasadore Europos Sąjungoje buvo paskirta prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.
O anksčiau tas pareigas Prezidentūroje ėjęs Darius Semašką 2012 m. buvo paskirtas ambasadoriumi Nyderlandų karalystėje.