Kaip rašoma pranešime, skaidrumo stoką įrodo „Transparency International“ naujausias Korupcijos suvokimo indekso tyrimas, kur Lietuvos rezultatai nesikeičia ketvirti metai paeiliui, o viena iš korupcijos pažeidžiamiausių sričių įvardijami viešieji pirkimai.

„Pastaruoju metu paaiškėjus faktams, jog įstaigų viešųjų pirkimų komisijose dalyvauja su ta įstaiga niekaip nesusiję politinio pasitikėjimo asmenys, kyla didelių abejonių dėl komisijų priimamų sprendimų nešališkumo, o korupcijos šešėlis krenta ant visos viešųjų pirkimų sistemos“, - rašoma pranešime.

Prezidentė pabrėžia, kad viešuosiuose pirkimuose negali būti politinės galios nulemtų sprendimų, o politinio pasitikėjimo asmenų delegavimas į komisijas kaip tik sudaro prielaidas daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką pirkimų procesui ir jo rezultatams.

Todėl prezidentė siūlo įstatymu uždrausti politinio pasitikėjimo tarnautojams ir valstybės politikams dalyvauti viešųjų pirkimų komisijose ne tik nario, bet ir eksperto bei stebėtojo teisėmis.

Teigiama, kad priėmus įstatymą, bus sudarytos prielaidos skaidriam ir abejonių dėl politizavimo nekeliančiam viešojo pirkimo komisijų darbui bei sąžiningai tiekėjų konkurencijai, kai varžomasi kokybe bei kaina, bet ne tiekėjų ir politikų pažintimis.

Pirkimus Lietuvoje vykdo apie 4 tūkst. organizacijų. 2017 metais jose įsigytų darbų, prekių ir paslaugų vertė siekė 4,7 mlrd. eurų, tai prilygsta 12 proc. tų metų šalies bendrojo vidaus produkto.