Laikinasis Klaipėdos universiteto direktorius Artūras Razbadauskas įvardijo tikslią sumą – 4 800 eurų.
„Studentas, baigęs universitetą, pasirašo už diplomą tuo būdu patvirtindamas, kad jis studijavo ir jo studijos vainikuotos diplomu, – kalbėjo laikinoji studijų prorektorė Leta Dromantienė. – Jis visa tai patvirtino ir staiga prisiminė, kad gal būtų neblogai pasiimti ir pinigų už visas studijas.“
Studentas apskundė studijų kokybę, esą nebuvo, iš ko mokytis, per mažai kontrolinių darbų, nerimti egzaminai, dėstytojai esą prastai arba iš viso nekalbėjo angliškai. Tiesa, per dvejus metus, kol čia studijavo, priekaištų neturėjo, tik prašė tai paankstinti, tai pavėlinti sesiją, žadėdamas daug studijuoti savarankiškai.
„Siūlyčiau patikrinti jo anglų kalbos žinias pirmiausia, – į kritiką dėl prastų anglų kalbos žinių sureagavo dekanas Rimantas Balsys. – Mūsų dėstytojams reikalavimas yra aiškus. Tie, kurie dirba su užsienio studentais, turi mokėti B2 lygiu.“
R. Balsys kritikavo užsienio studentų anglų kalbos žinias: „Jie kartais žino kažkokią anglų kalbą. Jie įsivaizduoja, kad žino tą, kurią žino visas civilizuotas pasaulis, bet dažniausiai tai būna to kaimo anglų kalba. Ne paslaptis, kad dabar anglų kalbų yra labai daug“.
Tačiau ne visi studentai skundžiasi – kai kurie užsienio studentai džiaugiasi studijų kokybe. „Dėstytojai čia viską labiau moko per praktiką, – kalbėjo studentas iš Turkijos. – Ne tiek gilinamasi į detales.“ Ali siekia naftos technologijų procesų valdymo magistro.
„Sunku lyginti su studijomis kitur, – kalbėjo studentas Javieras iš Ispanijos. – Fakultetas mažesnis, viskas kitaip. Bet viskas čia gerai, man patinka.“
Javieras tikino, kad Klaipėdos universitetai tikrai kalba angliškai ir studentai su jais susikalba: „Ir aš pats nekalbu tobulai angliškai, tai nėra mano gimtoji kalba. Taip ir dėstytojams. Nėra lengva, kai kalba ne gimtoji“.
Klaipėdos universitete studijuoja du šimtai užsienio studentų, pusė jų iš Indijos, Pakistano.
Užsienio studentai čia mokosi jau dešimtmetį, skelbia „TV3 žinios“, tačiau tokia situacija – pirmoji.
Tiesa, paties indo šiuo metu Lietuvoje nėra, baigėsi jo viza.
Laikinoji studijų prorektorė Leta Dromantienė teigė, kad tokia situacijoje Lietuvoje pirmoji, nors užsienyje tokių atvejų yra buvę: „Galime rasti labai daug tokių pavyzdžių ir tai, deja, trečiųjų šalių piliečiai“ .
„TV3 žinios“ skelbia, kad indas greičiausiai ne tiek nepatenkintas studijų kokybe, kiek nori nemokamos vizos ir galimybės grįžti atgal į Lietuvą. „Galima manyti, kad jo pagrindinis tikslas – kad teismas nevyktų, kol jis neatvyks į Lietuvą“, – kalbėjo advokatė Irena Jermolajeva.
Diplomą indų tautybės vyras gavo praėjusių metų birželį, tačiau iki pat vizos pabaigos gyveno Klaipėdos bendrabutyje.
Bylinėjasi ir abiturientai
Atvejis, kai dėl studijų kokybės universitetui keliama byla – pirmas Lietuvoje, tačiau atvejų, kai besimokantys kreipiasi į teismą dėl rezultatų – yra buvę ne vienas.
Prieš beveik ketverius metus į teismą kreipėsi abiturientas. Vienos Vilniaus mokyklos absolventas Nacionalinio egzaminų centro (NEC) prašė panaikinti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino įvertinimą.
Vaikinas Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė, surinko tik 20 taškų, kas buvo lygu 0 balų. Jis prašė dar kartą peržiūrėti jo darbo įvertinimą atsižvelgiant į pasiruošti egzaminui turėtą laiką pagal naują egzaminų programą.
Vaikinas tikino, kad per dvejus metus tinkamai pasiruošti pasunkintam egzaminui yra neįmanoma, nes tautinių mažumų mokyklų moksleiviai turėjo mažiau lietuvių kalbos ir literatūros pamokų, mokėsi pagal kitą metodologiją.
„Jo ir kitų tautinių mažumų mokyklų moksleivių teisinė padėtis buvo nevienoda lyginant su lietuviškų mokyklų moksleivių teisine padėtimi. Nustačius reikalavimą visiems mokiniams laikyti suvienodintą egzaminą, nesuteikus tautinių mažumų mokyklų moksleiviams pakankamo pereinamojo laikotarpio egzaminams pasiruošti, buvo pažeistas interesų pusiausvyros ir lygių galimybių principas, nes per dvejus metus tautinių mokyklų moksleiviams neįmanoma pasiekti tokio paties kaip lietuviškų mokyklų abiturientų žinių lygio, kurį pastarieji pasiekė per 12 mokymosi metų. Taigi keliamas pagrįstas klausimas, ar pareiškėjas galėjo vos per dvejus metus įgauti reikiamas žinias ir išlaikyti sugriežtintą egzaminą. Mūsų nuomone, tikrai ne“, – sakė pareiškėjo advokatas Modestas Sriubas.
Absolventas reikalavo „sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“.
Dar 2011 m. buvo įteisinta nauja egzaminų laikymo tvarka, pagal kurią nuo 2013 m. tautinių mažumų mokyklų moksleiviai laikė tokį patį valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą kaip ir besimokantys lietuviškose mokyklose. Iki tol egzaminų užduotys jiems buvo lengvesnės. Pavyzdžiui, reikalauta rašyti trumpesnius rašinius. Tiesa, iki 2020 m. numatyta atlaidžiau vertinti tautinių mažumų mokyklų moksleivių darbus – jiems leidžiama padaryti daugiau klaidų.
Prieš pusantrų metų kovą su NEC pralaimėjo kita abiturientė. Ji, nepatenkinta egzamino rezultatu, pateikė apeliaciją ir darbas buvo peržiūrėtas. Deja, po peržiūrėjimo jos rezultatas dar labiau suprastėjo.
Tuomet ji siekė apskritai anuliuoti egzamino rezultatą ir siekti galimybės jį laikyti iš naujo. Abiturientės teigimu, prastas rezultatas sugadino galimybę jai rinktis svajonių specialybę.