„Su vaikais dirba psichologai, – DELFI teigė Utenos apskrities VPK Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Violeta Ginaitienė. – Pareigūnai rado motiną su vaikais, tėvo tuo metu nebuvo.“
V. Ginaitienė negalėjo pasakyti, ar bus tęsiama tėvo paieška, tačiau patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl penkių asmenų šeimos dingimo nutrauktas.
Policijos atstovė įvardijo, kad šeima buvo rasta Aukštaitijoje, tačiau daugiau detalių negalėjo pateikti dėl noro apsaugoti vaikų privatumą. Policijos atstovė tik patvirtino, kad vaikai buvo rasti prižiūrėti.
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė DELFI teigė, kad pirmadienį rasta šeima šiuo metu gabenama į Šeimos centrą. Specialistės teigimu, šeima geranoriškai sutiko bendradarbiauti.
„Nuvykus į vietą, bendradarbiaujant su policija, šeima sutiko geranoriškai bendradarbiauti, – teigė I. Gaigalienė. – Šiuo metu šeima su vaikais yra vežama į Šeimos centrą.“
Šeimos centre šeimai bus teikiama pagalba ir motina galės būti kartu su vaikais – tai vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė vadina geriausiu sprendimu. Tiesa, ji patvirtino, kad atsirado ir šeimos tėvas.
„Tėtis yra, tėtis taip pat bendradarbiauja, – patvirtino specialistė. – Bandysime ieškoti varianto, kad būtų galimybė suteikti pagalbą vaikams neatskiriant nuo abiejų tėvų, nes visa šeima sutiko bendradarbiauti: ir tėvas, ir mama. Sutiko, bendradarbiaujant su specialistais, ieškoti geriausio varianto.“
Specialistė teigė, kad šiuo metu negali pasakyti, ar šeimai bus keliami kokie nors kaltinimai dėl to, kad tėvai slapstėsi nuo tarnybos. „Mūsų tikslas – užtikrinti vaikų saugumą neatskiriant jų nuo šeimos. Bus žiūrima, analizuojama situacija. Tačiau pagrindinis tikslas – padėti šeimai“, – teigė I. Gaigalienė.
Kiek laiko šeima praleis Šeimos centre, nėra aišku. „Labai džiaugiamės, kad pavyko rasti geriausią variantą tiek vaikams, tiek tėvams. Nesukeliant streso ir neatskiriant vaikų nuo mamos. Kad pavyko užmegzti kontaktą“, – kalbėjo specialistė.
Šeimos pasigedo vaiko teisių tarnybos specialistai
Šeimos, kurioje buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, pasigedo tarnybos specialistai. Jie šeimą lankė dėl to, kad vaikai nelankė mokyklos, vyriausias šeimos vaikas – netrukus dešimtąjį gimtadienį švęsiantis berniukas – vis dar nėra baigęs pirmos klasės.
Paieška buvo paskelbta dėl penkių asmenų: 1982 metais gimusio vyro, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra Kupiškio rajone, 1988 metais gimusios moters, kuri gyvenamąją vietą deklaravusi Latvijoje, bei jų nepilnamečių vaikų, gimusių 2009, 2011 ir 2017 metais.
Dėl šeimos dingimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau policija paieškos metu neteikė informacijos teigdama, kad bet kokios informacijos paviešinimas gali pakenkti tyrimui.
Motina žiniasklaidai parašė laišką
Netrukus po to, kai policija paviešino informaciją apie ieškomą šeimą, trijų vaikų motina pati kreipėsi į žiniasklaidą atsiųsdama laišką ir papasakodama savo versiją.
„Apie mus pasakyta, kad esame probleminiai, dėl ko? O dėl to, kad ginti savo vaikus pradėjome patys. Nors tai pradėjome daryti po to, kai vietoje pagalbos iš Molėtų vaikų teisių ir ministerijų sulaukėme persekiojimo, spaudimo, grasinimų, jog atims vaikus“, – laiške žiniasklaidai kalba moteris.
Laiške pasakoja, kad problemos pirmiausia kilo Joniškio mokykloje. „Per savaitę joje sugebėjo prieš vaiką panaudoti fizinį ir psichologinį smurtą, apnuodyti maistu. Iš vaiko tyčiojosi, vadindami durneliu. Aš tai pati girdėjau. O ko dar negirdėjau? – piktinosi mama. – Stumdė, tampė, kol galiausiai pastūmė taip, kad vaikas parkrito ir smarkiai susimušė.“
Mamos teigimu, problemų mokykloje kilo ir dėl to, kad jos vaikai – vegetarai. „Tuo metu vaikas nevalgė mėsos ir visi buvo apie tai įspėti, maisto buvo jam įdėta. Bet ten nusprendė, kad išėmus mėsą iš sriubos, ji taps vegetariška. Vaikui namuose pasidarė negera, išsiaiškinome, dėl ko“, – tvirtinama laiške.
Po kilusių problemų mama nusprendė vaikų nebevesti į mokyklą. „Pasiėmiau vaikus iš mokyklos, kreipėmės į Molėtų savivaldybės švietimo skyrių, kuriame protingu veidu pasakė, kad atliks tyrimą. Vaikų teisėse pasakė, kad jei nėra mėlynių, nėra ir problemos“, – laiške teigia mama.
Seniūnas neigė šeimos versiją
Joniškio seniūnas Rimantas Verbaitis DELFI teigė, kad puikiai pažįsta šeimą ir pridūrė, kad pats, dirbdamas mokykloje, mokino ir šeimos tėvą.
„Viskas buvo sprendžiama, viskas buvo daroma dėl vaikų. Problemų buvo su jais, su tėvais. Dėl vaikų problemų nebuvo“, – teigia seniūnas. Jo nuomone, mokyklą pradėjusiems vaikams reikėjo prisitaikyti prie naujos aplinkos ir sąlygų, nes iki mokyklos buvo ugdomi namuose, darželio nelankė.
Mama laiške rašo, kad vaikai mokykloje patirdavo smurtą ir patyčias, tačiau seniūnas tai neigia. „Gal jiems taip atrodydavo. Bet mokykloje vaikai atlieka fizinius pratimus, žaidžia kvadratą, yra ugdymo pamokos. Neįsivaizduoju, kad kažkas per matematikos ar lietuvių pamokas prieš juos smurtaudavo“, – kalbėjo seniūnas.
Mama skundėsi ir maistu, kuris esą nebuvo vegetariškas, nors sūnus – vegetaras. „Tėvai – ne vegetarai, o vaikai – vegetarai. Bet mokykloje to nepasakė. Valgykla visus vaikus maitina normaliai, o jie sako, kad atseit nuodija vaikus (nuodijimu mama įvardijo atvejį, kai berniukui esą buvo duota sriubos, kuri buvo virta su mėsa, nors vaikas – vegetaras – DELFI). Kas juos nuodija?“ – kalbėjo R. Verbaitis.
Institucijas užvertė skundais
Vaiko teisių tarnybos akiratyje šeima atsidūrė būtent dėl mokyklos nelankymo. Tik po specialistų įsikišimo vyriausias berniukas apskritai pradėjo lankyti mokyklą. Pirmą klasę berniukas pradėjo lankyti būdamas septynerių su puse, o prie bendraklasių prisijungė ne nuo rugsėjo, o tik įpusėjus mokslo metams.
Tačiau vos po kelių dienų motina sūnaus į mokyklą nebeleido, o įvairioms institucijoms pradėjo siuntinėti skundus dėl netinkamų sąlygų ir mokykloje esą patiriamo fizinio ir psichologinio smurto iš bendraamžių.