Pagal visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausio 15-26 dienomis atliktos duomenis, reitingų lyderių trijulė atrodo taip: ekonomistas Gitanas Nausėda – 26,7 proc., I. Šimonytė – 19 proc., premjeras S. Skvernelis – 16,5 proc.

Maždaug prieš savaitę buvo paskelbta „Vilmorus“ apklausa, kur S. Skvernelis aplenkė I. Šimonytę. Sausio 11-20 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už G.Nausėdą balsuotų 23,3 proc. (23,4 proc. gruodį), už S.Skvernelį – 16,9 proc. (10,6 proc. gruodį), už konservatorių iškeltą I.Šimonytę – 16 proc. (19,8 proc. gruodį) respondentų.

Iš duomenų matyti, kad šiek tiek skyrėsi laikotarpiai, kai buvo atliekamos apklausos. S. Skvernelis, kad dalyvaus prezidento rinkimuose paskelbė sausio 17 dieną. Taigi „Spinter tyrimų“ apklausa labiau apėmė laikotarpį jau po paskelbimo.

Be to, ši visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė pakeitė apklausos metodą, ir dalį gyventojų apklausė internetu.

Tikina, kad rezultatai objektyvūs

Aiškindamas, kodėl Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ pakeitė apklausų metodiką ir 40 proc. perkėlė į internetą, įmonės vadovas Ignas Zokas aiškino, kad rėmėsi pasauline praktika. Be to, jo teigimu, tokiu būdu galima pasiekti didesnę dalį jaunų, aktyvių respondentų.

„Žiūrint į pasaulinę praktiką, tai grynai face to face (akis į akį – DELFI) apklausų praktiškai nebėra nė vienoje civilizuotoje Vakarų šalyje. Mes manome, kad socialiniuose ir politiniuose tyrimuose tam tikras online (internetis – DELFI) ir face to face santykis objektyviau parodo realybę, kadangi face to face metodu pasiekti kai kuriuos, ypač aktyvesnius žmones ypač sunku. Daug žmonių labai retai būna namie, sunkiai prieinami, ypač nenori jauni žmonės. Realybė yra pasikeitusi“, – teigė pašnekovas.

Bendrovė, keisdama metodiką, pasak I. Zoko, kolsultavosi su mokslininkais ir tyrėjais, dirbančiais universitete, ir buvo prieita išvados, kad 60 proc. akis į akį atliekamų ir 40 proc. internetu užpildomų apklausų yra tas santykis, kuris esą leidžia padaryti objektyviausią tyrimą.

I. Zoko teigimu, tyrimo imtis išliko tokia pati, o apklausiami respondentai „atitinka šalies gyventojų pasiskirstymą pagal bazines charakteristikas“. Paprašytas paaiškinti, kaip atrenkami, kurie lietuviai pildo apklausą internetu, pašnekovas teigė, kad tyrimų bendrovė naudoja registruotų vartotojų panelę. Į ją šalies gyventojai registruojasi savo noru .

„Jiems yra siunčiamas unikalus linkas (nuoroda – DELFI) ir jie pildo apklausas internetu. Geros respondentų panelės kokybę sprendžia šaltinių įvairovė. Jeigu mes surinksime vien iš omnibuso arba vien telefonu, tai bus pakankamai vienoda. Stengiamės užtikrinti kuo didesnę įvairovę. Tie žmonės yra registruoti, jie gauna taškus už kiekvieną apklausą, mes neišradinėjame jokio dviračio, tai yra įprasta tarptautinė tyrimų praktika“, – aiškino tyrimų bendrovės vadovas.

Šimonytė – vėl antra

I. Zokas pripažino, kad, pavyzdžiui, konservatoriams simpatizuojančius tautiečius internetu pasiekti lengviau, tačiau, jo teigimu, tai nereiškia, kad išsikreipia tyrimo rezultatai, nes duomenys renkami skirtingais būdais.

„Jeigu mes darytume tyrimą tik online, taip, mes surinktume daug daugiau, neproporcingai daug konservatorių simpatikų“, – sakė pašnekovas.

Komentuodamas naujausius rezultatus, už ką prezidento rinkimuose balsuotų žmonės, jei šie vyktų artimiausią sekmadienį, I. Zokas atkreipė dėmesį į sustiprėjusias Skvernelio pozicijas. Jas jis siejo su premjero apsisprendimu dalyvauti prezidento rinkimuose.

„Simpatijose pokyčių yra ir, sakykime, tikrai yra sustiprėjusios Skvernelio pozicijos, nes didžioji dalis apklausų jau buvo vykdomos Skverneliui pasakius apie kandidatavimą. Jeigu interpretuotume duomenis sociologiškai, tai mes aiškiai matome, kad pirmas lyderis išlieka Nausėda, o antra ir trečia pozicija yra labai arti, tai yra Šimonytė ir Skvernelis“, – pastebėjo sociologas.

Jo teigimu, sakyti, kad Šimonytės pozicijos šiandien yra kiek stipresnės, būtų objektyvu. DELFI primena, kad prieš savaitę tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje paveikslas dėliojosi kiek kitaip: sausio 11–20 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už G. Nausėdą balsuotų 23,3 proc. (23,4 proc. gruodį), už S. Skvernelį – 16,9 proc. (10,6 proc. gruodį), už konservatorių iškeltą I. Šimonytę – 16 proc. (19,8 proc. gruodį) respondentų.

Paklaustas, ar Šimonytės sugrįžimas į antrąją vietą gali būti sietinas su tuo, kad jai simpatizuojantys rinkėjai aktyvesni internete, I. Zokas teigė manantis, kad tyrimo metodologija tam didelės įtakos nepadarė.

„Skaitant bet kuriuo tyrimo rezultatus reikia vertinti galimas paklaidas. Jei mes įvertinsime „Vilmorus“ tyrimo galimas paklaidas, tai iš esmės Skvernelis ir Šimonytė praktiškai surinko vienodai, nes yra 3 proc. leistina paklaida.

Jeigu mes įvertinsime paklaidas, tai pas mus Šimonytė šiandien atrodo šiek tiek stipriau. Tai gali būti šiek tiek metodo įtaka, bet, manau, kad yra objektyvu sakyti, kad šiandien Šimonytės pozicijos yra šiek tiek stipresnės“, – komentavo I. Zokas.

Ankstenės apklausos rezultatus galima palyginti čia.

Apklausų rezultatai gali skirtis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė konstatavo, kad dėl skirtingos metodologijos „Spinter tyrimų“ nuo kitų apklausų rezultatai gali dar labiau skirtis nei iki šiol.

„Skirtingų agentūrų rezultatai kartais skiriasi, nes atrankos būdai yra šiek tiek skirtingi, bet internetinės apklausos būdas gali dar labiau tai keisti“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak mokslininkės, tokia praktika, kai dalis apklausos yra atliekama internetu, yra paplitusi Vakaruose dėl dviejų priežasčių.

„Viena priežastis, kad daug pigiau ir lengviau yra žmones apklausti internetu. Bet yra kita rimtesnė priežastis, kad kuo toliau, tuo labiau matyti, kad tuo senuoju būdu, vadinama face-to-face apklausa, tampa sunku prieiti prie tam tikrų socialinių grupių – ypač prie jaunimo ir šiek tiek labiau pasiturinčių gyventojų, kurių namai yra aptverti tvoromis arba juos labai sunku rasti namuose“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Politologė atkreipė dėmesį ir į dar vieną priežastį. Jų kolegė, sociologė Rūta Žiliukaitė yra pastebėjusi, kad jaunimas apskritai nelabai prisileidžia tokio tiesioginio interviuotojo kontakto, o tą pačią apklausą atsakyti internetu jiems yra daug natūraliau. Jie tą santykį internetu priima daug paprasčiau ir lengviau.

„Faktas, kad tradicinės apklausos tam tikrų žmonių nereprezentuoja ir miksavimas su internetine apklausa teoriškai galėtų duoti neblogų rezultatų. Bet praktiškai, kaip tai vykdoma, yra kitas klausimas“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak mokslininkės, paprastai taikant tokį apklausos būdą, yra sudarinėjama ilgalaikė tūkstančių žmonių adresų duomenų bazė.

„Tie adresai renkami įvairiais būdais, darant paprastą reprezentatyvią apklausą žmonių klausiama, ar jie sutiktų duoti savo adresą. Po to iš didelio adresų kiekio yra parenkama tiek žmonių, kiek reikia tai apklausai.

Jiems siunčiama unikali nuoroda, kad tik jie galėtų atsakinėti. Tokiu bandomas sudaryti reprezentatyvumas. Bet, žinoma, ta metodologija skiriasi nuo tradicinės ir nuo tos idealiosios, kaip turėtų vykti ta tikimybinė atranka, kad tikrai visi turėtų vienodas galimybes į tą apklausą patekti“, – sakė A. Ramonaitė.

Tarp apklausų matė skirtumą

Mokslininkė teigė, kad ir jie yra bandę daryti internetines apklausas, ir matė, kad vis dėlto (lyginant su tradicinėmis) priklausomai nuo tematikos matyti skirtumas.

„Internetu daugiau linkę atsakyti žmonės, kuriuos ta tematika domina, o kurių nedomina, tai jie ignoruoja tą apklausą ir neatsakinėja. Pasidaro tokia saviatranka. To yra ir tiesioginėje atrankoje, kadangi kai kurie žmonės nesutinka atsakyti. Bet jeigu pas tave ateina intervuotojas į namus, tai tau sunkiau jį išvaryti, negu tiesiog ištrinti gautą nuorodą arba visiškai ją ignoruoti“, – sakė A. Ramonaitė.

Mokslininkė neatmetė, kad tų žmonių, kurie apklausiami internetu profilis skirsis.

„Kaip čia – su tuo palyginamumu, tai čia reikėtų atskirų tyrimų pasakyti“, – sakė A. Ramonaitė.

Neaišku, kuris iš dviejų stipresnis

Politologė nedrįso spėlioti, kaip galėtų atrodyti prezidento rinkimų antro turo rezultatas.

„Kaip esame sakę, kol nematome bendro paveikslo, sunku pasakyti. Vargu, ar kažkas galėtų staigiau išlįsti ir iššokti į populiariausių traukinį, bet labai svarbu, kas nuo ko nuims balsus“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak politologės, šiuo metu S. Skvernelis ir I. Šimonytė yra tiek susipriešinę, kad nearodo, jog jų rinkėjai būtų persidengę.

„Bet G. Nausėdos atveju daug kas gali priklausyti nuo pastaruoju metu nuskambėjusių pasisakymų arba mini skandaliukų. Rinkėjai gali patraukti į vieną ar kitą pusę.

Turint mintyje G. Nausėdos įdirbį, jis turėtų patekti į antrą turą, o kaip seksis kitiems dviem, dabar sudėtinga prognozuoti“, – sakė A. Ramonaitė.

Rinkėjų akiratyje vis dar daug pavardžių

Žemiau trijų reitingų lyderių lentelėje liko Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurį palaikė 6,2 proc. apklaustųjų. Filosofą Arvydą Juozaitį palaikė 3,7 proc., europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę – 2,1 proc., parlamentarus Naglį Puteikį ir Aušrą Maldeikienę – po 1,7 proc. respondento.

Eurokomisarą Vytenį Andriukaitę ir europarlamentarą Petrą Auštrevičių palaikė po 1,2 proc., „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį – 1,1 proc., europarlamentarą Valentiną Mazuronį 0,5 proc. respondentų.

1,3 proc. apklaustųjų būtų balsavę dar už kokį nors kitą asmenį, 8,8 proc. respondentų nebalsuotų, o 8,3 proc. nežinojo, už ką balsuoti.

Tyrimo paklaida 3,1 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų sausio 15 – 26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face. 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.