„Prezidentė siūlys keisti Viešųjų pirkimų įstatymą ir siūlys pataisas, uždraudžiančias politinio pasitikėjimo tarnautojams ir valstybės politikams dalyvauti pirkimų komisijose“, – žurnalistams sakė prezidentės patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė.

Pasak patarėjos, pataisos bus registruotos artimiausiu metu. Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė sakė, kad jos apims ir draudimą politinio pasitikėjimo pareigūnams būti viešųjų pirkimų ekspertais.

Diskusijos šiuo klausimu kilo, žiniasklaidai paskelbus, kad premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas buvo Nacionalinės mokėjimų agentūros viešųjų pirkimų ekspertu.

Kelis pirkimus laimėjo verslininko, viešųjų ryšių konsultanto Dariaus Gudelio įmonė. Žiniasklaidoje iškelti klausimai, ar tai gali būti susiję su D. Gudelio ir premjero Sauliaus Skvernelio dažnais susitikimais.

T. Beržinskas sako, kad premjeras nežinojo apie jo kaip eksperto dalyvavimą vertinant kelių konkursų pasiūlymus dėl viešinimo paslaugų, o jo paties balsas neturėjo lemiamos reikšmės.

Su prezidente ketvirtadienį susitikusi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė sakė, kad jai atrodo dviprasmiška, kai T. Beržinskas dalyvauja Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įmonės pirkimuose, bet tuo pačiu Vyriausybės kanceliarija perka konsultantų paslaugas, nes „jiems patiems neužtenka kompetencijos įsigyti viešinimo paslaugas“.

D. Gudelio įmonės ekspertai buvo pasitelkti pernai rengiant viešųjų pirkimų, susijusių su kibernetinio saugumo informacine kampanija, sąlygas.

Pasak D. Vilytės, politinio pasitikėjimo pareigūnai dalyvauja ir savivaldybių viešuosiuose pirkimuose.

L. Antanavičienė pabrėžė, kad Prezidento kanceliarijos skelbiamuose konkursuose nedalyvauja nė vienas politinio pasitikėjimo pareigūnas.

Prezidentė ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė aptarė problemas, susijusias su su nesąžiningo verslo dalyvavimu, per dažnu kliovimusi mažiausia kaina ir gebėjimu pasinaudoti įstatymo teikiamomis galimybėmis trūkumu.

Susitikimo metu kalbėta apie situacijas, kai viešuosius pirkimus laimi tiekėjai, kurie įsteigiami tik siekiant išvengti nepatikimų tiekėjų sąrašo, taip pat atvejai, kai už mažiausią kainą perkamos lūkesčių neatitinkančios prastos kokybės prekės ir paslaugos.

Prezidentės patarėja teigė, kad siekiant spręsti šias problemas užtenka tobulinti ir plėsti Viešųjų pirkimų įstatymo aiškinimą, gerinti metodinius nurodymus ir greičiau kelti pirkimus vykdančių darbuotojų kvalifikaciją.

„Taikant Viešųjų pirkimų įstatymą realiame gyvenime susiduriame su daugybe šio įstatymo interpretacijų. Akivaizdu, kad šio valstybei labai svarbaus teisės akto interpretacijos tuo pačiu leidžia ir manipuliuoti įstatymu, todėl dažnai kyla klausimas, kas yra tikroji problema: ar kompetencijų stoka, ar sąžinės trūkumas?“, – kalbėjo L. Antanavičienė.

„Turbūt visi mes norime, kad ta ekonominė grąža iš viešųjų pirkimų būtų kuo didesnė. Visada yra ką tobulinti, yra kur tobulinti ir netgi yra aiškios gairės, kuria kryptimi reikia eiti. Dėl to prezidentė susitinka, ir ne kartą, ir tikrai gana dažnai su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove (...)“, – pridūrė ji.

Pasak D. Vilytės, šiuo metu didžiausios problemos kyla taikant ekonominio naudingumo kriterijų ir siekiant užtikrinti konkurenciją, nes dalyje pirkimų dalyvauja vienas tiekėjas.

Ji teigė, kad nepatikimų tiekėjų sąraše atsirandančios įmonės šiandien sugeba apeiti įstatymo nuostatas, draudžiančias net ir dukterinėms bendrovėms dalyvauti pirkimuose, o tai rodo valstybės bejėgiškumą.

„Praktikoje, kaip matome, šia galimybe perkančiosios organizacijos nesinaudoja“, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė.

Tarnyba žada šiemet pristatyti metodiką valstybės institucijoms, kad jos pačios galėtų matuoti problemas, susijusias su viešųjų pirkimų vykdymu.