– Lietuvoje pensijas gauna apie 600 tūkst. gyventojų. Iš jų apie 200 tūkst. pensijas gauna į namus grynaisiais atnešamus pinigus. Ar tai normali situacija – turėti tiek daug žmonių, kurie vis dar gauna pinigus grynais?
– Tai yra, sakyčiau, tam tikra susiklosčiusi tradicija. Nuo amžių amžinųjų pensijos buvo nešamos į namus. Nuo tada, kai pradėjo populiarėti bankinė sistema, darbo užmokesčiai pradėjo būti gaunami į banko sąskaitas, pamažu ir didesnė dalis pensijų persikraustė į bankus. Tai yra normali praktika. To ir siekiame, nes gaunant pensijas per banką galime užtikrinti pensininkams pinigų gavimą tą pačią dieną. Tada ir tokių nesklandumų nebūtų, kokie pasitaiko dabar. Bet tradiciškai tikrai yra labai daug žmonių, kuriems patinka sistema, kad pensija atnešama į namus. Nauji pensininkai gavimo į namus paslaugą gali gauti tik tuo atveju, jeigu yra su negalia ir jeigu kažkokiu būdu ta pensija pradedama mokėti esant virš 80 m. Visi kiti didžiuosiuose miestuose pensijas turėtų gauti per banką, o regionuose žiūrima pagal bankų paplitimą – ar bankai ir bankomatai yra pakankamai arti.
– Kaip keisti tą sistemą dar pakalbėsime, bet dabar apie tai – kas nutiko. Paskelbėte konkursą, ankstesnių tiekėjų paslaugų daug kur atsisakėte dėl to, kad nauji tiekėjai pasiūlė geresnes sąlygas ir viskas – krizė. Žmonės, kurie išnešioja pensijas, neranda tų pensininkų, ar jie net neina tenai? Kaip čia yra?
– Daug kur šita situacija eskaluojama taip, kad tai susiję su nauja pensijų reforma. Nieko panašaus.
– Tai labiausiai susiję su viešųjų pirkimų tvarka – tiekėjas už mažiausią kainą, nepaisant to, kad panašios patirties trūksta, resursų trūksta ir panašiai.
– Būtent. Kas nutiko? Sodra, pagal viešųjų pirkimų įstatymą, kas trejus metus privalo skelbti viešųjų pirkimų konkursą būtent išnešiojimo paslaugoms. Tris ciklus, t.y. devynerius metus, tiekėjai (Lietuvos paštas ir kiti privatūs tiekėjai) paslaugas teikė tuose pačiuose regionuose. Tai, kad paštas pernai metų konkurse pasiūlė didesnę kainą negu privatininkai mums tikrai buvo kaip lietus iš giedro dangaus. Tokiu būdu visi regionai persiskirstė. Pagal viešųjų pirkimų įstatymą daryti kažkokių pakeitimų mes teisiškai negalėjome. Pradėjome dirbti su naujais tiekėjais ir matome pasekmes. Deja, situacija tokia, kad įmonės veiklą Vilniuje ir Kaune turime sustabdyti, nes didžiausi neišnešiojimai yra būtent šiuose miestuose. Kol vyks naujas konkursas, čia pensijas toliau laikinai nešios Lietuvos paštas.
– Nepaisant to, ministre, apie 4000 žmonių paskutiniais duomenimis dar neturėjo pajamų nuo sausio 1 d. Pensininkams tai yra labai ilgas laikas.
– Kiekvieno mėnesio statistika yra tokia, kad apie 2000 išmokų yra nepristatoma dėl įvairių objektyvių priežasčių: kažkas guli ligoninėje, kitų tiesiog kelis kartus iš eilės neranda namuose ir t.t. tačiau šį mėnesį apie 3000 išmokų vis dar nepristatyta dėl visai kitų priežasčių ir taip, tai yra didžiulė žala pensininkams.
– Bet kuriuo atveju, tai yra techniniai dalykai, kurie, kad ir kaip skaudžiai, galiausiai bus išspręsti ir ta trumpalaikė problema susitvarkys. Ilgalaikis klausimas – 200 tūkst. žmonių pensijų pristatymas grynaisiais į namus. Ministre, nemanote, kad vertėtų svarstyti galimybę pristatymo kaštus išskaičiuoti iš pensijos, išskyrus, žinoma, neįgalius ir tikrai labai garbaus amžiaus žmones? Tai, akivaizdu, paskatintu žmones prašyti pavedimo į banko sąskaitas.
– Iš tikrųjų mes turime tam tikrą socialinį neteisingumą. Tie žmonės, kurie pensijas gauna į banko korteles, kažkokius bankinius įkainius susimoka, o tuo tarpu tie, kuriems pinigai atnešami į namus, šią paslaugą gauna veltui. Tai ta nemokama paslauga irgi gali būti vienas iš argumentų, kodėl neturėti banko sąskaitos. Ypač tiems žmonėms, kurie skaičiuoja kiekvieną centą. Visus jūsų minimus žmones, kurie neatitinka tam tikrų kriterijų, priversti sueiti į banką tarsi baudžiant už pinigų į namus atnešimą, sakyčiau, tai nebūtų tinkamas būdas.
– Bet už pensijų jiems į namus pristatymą iš esmės turi mokėti kiti pensininkai.
– Gaunasi taip, nes paslauga yra mokama. Lėšos imamos bendrai iš Sodros biudžeto. Bet kuriuo atveju, manau, šioje situacijoje jau ir tie, kurie gauna pensijas į namus pajautė, kad išnešiojimo sistema nėra tokia stabili ir tvari, kokia buvo iki šiol.
– Nematote prasmės, kad valstybė turėtų rodyti iniciatyvą ir pasakyti, kad, pavyzdžiui, pristatymo išlaidos bus išskaitomos iš pensijos?
– Mes šiuo atveju labiau einame skatinimo būti bankinėje sistemoje keliu. Kalbamės ir su bankais apie galimas išlygas toms atskirties grupėms, senjorams, neįgaliesiems. Tikimės, kad bankai bus socialiai jautresni ir sudarys maksimaliai geras sąlygas, tokiu būdu pakviečiant žmones laikyti pinigus ten, kur jie tikrai yra saugūs.
– Kalbant apie visuomenės informavimą ir jau kitą su pensijomis susijusią temą – kaupimą. Iš 1,3 mln. kaupiančiųjų pensijas šiuo metu apsisprendė dėl to, kaip kaups pensiją nuo liepos 1 d. – vos kelios dešimtys tūkstančių žmonių. Kuo jūs tai aiškinate? Ar sprendimą priimti per sudėtinga, ar visuomenė neinformuota? Gal visi laukia paskutinės sekundės?
– Sudėjus paskutinių dienų duomenis, tai apie 35 tūkst. žmonių jau yra padarę, sakykime, neigiamus sprendimus. Nes iš esmės mes galime matyti tik tai neigiamus sprendimus: tuos, kurie nusprendė atsisakyti kaupimo po to, kai buvo įtraukti, dar dalis sustabdė dalyvavimą kaupime, bet paliko pinigus fonde ir dar kai kurie iš viso sustabdė ir grįžo į Sodrą. Kaip per vieną mėnesį tikrai nemažai sulaukėme reakcijos ir sprendimo. Ypač jeigu mąstome, kad tai yra neigiamas sprendimas santykyje su kaupimu.
O tie, kurie nutarė kaupti, jie lieka sistemoje, jiems nieko daryti nereikia. Nuo liepos 1 d. jie kaups kaip kaupę, tik kitomis sąlygomis. Taigi yra sunku paskaičiuoti, kiek žmonių jau yra apsisprendę, o kiek vis dar svarsto.
– Kita tema. Ištrauka iš vyriausybės programos: „kursime priemones, kurios padėtų visoms jaunoms (iki 35 m.) šeimoms, nepaisant jų pajamų, įsigyti būstą ne didmiesčiuose. Šia priemone sieksime ne tik palengvinti materialinę jaunų šeimų padėtį, tačiau ir praktiškai prisidėti prie emigracijos mažinimo, regionų atsigavimo, vidinės migracijos srautų subalansavimo.“ Praėjusiais metais jaunų šeimų būstų įsigijimui buvo numatyti 4 mln. Eurų. Jūs juos išleidote? Pinigai paskirstyti?
– Pilnai neišleidom, nes procedūros labai ilgai užtruko. Tos procedūros yra trijų etapų: savivaldybės, tada yra atranka, kur iš tiesų labai didelis procentas paraiškų atsimeta dėl įvairiausių priežasčių, tada dar yra banko procedūros ir tik galiausiai viską tvirtina ministerija. Subsidijų išmokėta 117 šeimų.
– Kokia vidutinė suma?
– Vidutinė suma yra 10 700 eurų.
– Tai realiai išleidote apie milijoną, o turėjote keturis.
– Iš pradžių turėjome du, tada padidinome iki keturių matydami, koks yra prašymų kiekis. Tačiau procedūriškai gavosi, kad išleidome tik tiek. Tačiau visi tie, kurie jau yra gavę sutikimus gauti pinigus, jau išsirikiavo eilėje. Mes turime 10 mln. šių metų biudžete. Išduota sutikimų šiuo metu yra 314 šeimų. Beveik pusė jau yra išmokėta. Dar apie 700 prašymų laukia sprendimo.
– Maksimali kredito suma, pagal galiojančią tvarką, yra bemaž 90 tūkst. eurų, o maksimali finansuojama suma – 26 tūkst. eurų.
– Tuo atveju, jeigu turi tris ir daugiau vaikų, gali gauti iki 30 proc. subsidiją.
– Bet kuriuo atveju, 10 tūkst. eurų regione tikrai yra didelė parama.
– Tokia suma, ypač kai kalbame, kad dažniausiai tai yra pirminė įmoka, kurią jaunoms šeimoms ir yra sunkiausia sukaupti, tikrai yra didelė pagalba. Tai tikrai populiari priemonė ir šeimos kas mėnesį nenustodamos registruojasi ir bando gauti šią subsidiją.
– Matote tokius procesus, kad dėl šios jūsų paramos kur nors regionuose pradeda statyti naujus būstus? Ar tai dar neveikia taip stipriai?
– Kol kas imtis yra per maža. Kalbame apie kiek virš 100 šeimų, kurioms jau suteikta subsidija.
– Ministre, jūs vėl atgaivinate idėją, kuri per finansinę krizę buvo sustabdyta – visuotinis pradinukų maitinimas mokyklose. Tai planuojate padaryti jau šiais metais?
– Kiekvienais metais prieš skirstant biudžetą kyla ta pati diskusija. Šiais metais buvo apsispręsta, kad reikia daryti rimtą analizę kartu su savivaldybėmis, ekspertais, tėvų organizacijomis. Pati idėja sutinkama labai nevienareikšmiškai. Čia panašiai kaip ir su vaiko pinigais. Tai irgi buvo sutikta nevienodai, nes esą ne visiems tų pinigų reikia. Bet dabar matome, kad šia priemone naudojasi beveik visi. Lygiai tas pats turbūt yra ir su pradinukų maitinimu. Šiaip jau tai yra viena iš labai populiarių kitose šalyse šeimų stiprinimo priemonių ir tam tikrų nelygybės dalykų mažinimo.
– Jūs be abejo žinote tuos atvejus, kurie ir aprašyti ne kartą, kai kai kuriose mokyklose vaikai, valgantys nemokamai, turi stoti į atskirą eilę negu tie, kurie perka už savo pinigus. Tai yra akivaizdi diskriminacija.
– Absoliučiai. Tai yra skandalinga. Tai yra nejautru ir iš mokyklos vadovybės pusės, ir iš tų maitintojų, kas gamina maistą. Taip būti tiesiog negali. Bet tai vienas aspektas. Kalbant bendrai apie pradinukų maitinimą – tai yra stipri priemonė. Vaikų maitinimas visada yra tėvų rūpestis ir tai yra iš tėvų kišenės. Maistas vaikams, jei dar jų turi ne vieną, tikrai kainuoja nemažai. Aš pats turiu pradinukų, žinau, kiek kainuoja kiekvieno maitinimas per mėnesį. Dabar skaičiuojame, kad šiai programai reikėtų apie 30 mln. eurų. Tačiau galutinius sprendimus priimsime tik turėdami išsamias analizes.
– Ar teisingai suprantu, kad šios vyriausybės ar visos valdžios nusiteikimas, kuo daugiau paramų, išmokų plokštinti. Turiu omenyje, kad išmokos pasiektų vaikus, šeimas nepaisant jų pajamų ir socialinės padėties?
– Universalios išmokos iš tiesų yra kelias, kuriuo vis labiau eina visa Europa ir Vakarų pasaulis. Tokios išmokos pirmiausiai turi prevencinį aspektą. Tai reiškia, kad jeigu yra pastovios pajamos, kurias gauna šeima, jai daug sunkiau įkristi į skurdo riziką. Kai tuo tarpu skurdo rizikoje esančių šeimų mes turime labai daug. Šią problemą mes turime spręsti jau nacionaliniu mastu. Vaiko pinigai yra vienas iš sprendimų. Mes jau matome labai aiškias tendencijas, kiek yra vaikų, augančių tik su vienu iš tėvų. Tokios šeimos yra labiausiai skurstančios – apie 40 proc. Turime eiti abiem keliais: visoms šeimoms ir visiems vaikams toliau didinti vaiko pinigus, bet tuo pačiu papildomai orientuotis į vienišus tėvus. Tai planuojame įtraukti jau į kitų metų biudžetą.