A. Armonaitė siūlo atsisakyti Seimo Kultūros komiteto vaidmens organizuojant naujos LRT tarybos sudarymą ir pirmojo Tarybos posėdžio sušaukimą. Jos teigimu, tai LRT vadovybė gali padaryti be politikų ir Seimo komitetų įsikišimo.
A. Armonaitei abejonių kelia LRT valdybos sukūrimo idėja. ,,Suprantu norą atskirti ūkinius ir su LRT turiniu susijusius klausimus, tačiau tai padaryti galima atsakingais paskiriant LRT tarybos narius ar sukuriant jų komitetus. Būtent taip veikia Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC modelis. Valdybos įvedimas tik įves naują painiavą valdysenoje, o numatomi valdybos narių atrankos kriterijai valdymą patikės siauram žmonių ratui”, - teigė A. Armonaitė.
Seimo narė siūlo atsisakyti siaurų reikalavimų, kuriuos įstatymo projektas numato LRT tarybos nariams. ,,Įstatymas nėra darbo skelbimas, kuriame taip detaliai ir siaurai būtų apibrėžiami pareigybių reikalavimai. Pavyzdžiui, į Tarybos nario pareigas, numatoma, kad galės pretenduoti tik humanitarinių ar socialinių mokslų išsilavinimą turintys asmenys, dirbę 5 metus pagal įgytą specialybę. Siūlau atsisakyti šių kriterijų, nes ne turimas diplomas ir ne darbas pagal turimą diplomą nusprendžia tikrą žmogaus patirtį, profesionalumo lygį ir gebėjimą eiti pareigas”, - kalbėjo A. Armonaitė.
A. Armonaitė kritikuoja LRT ombudsmeno pareigybę. Jos teigimu, šiuo metu LRT veiklą jau reguliuoja Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija, o kuriama nauja ombudsmeno pareigybė, sukurta išimtinai LRT reguliavimui, turės neaiškų teisinį statusą ir gali tapti įrankiu kontroliuoti LRT turinį.
Seimo narė taip pat pateikė pasiūlymą Lietuvos vyskupų konfederacijos atstovus LRT taryboje pakeisti į Medijų tarybos deleguotus atstovus. ,,Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Dėl šios priežasties nacionalinio transliuotojo valdyme nėra būtina dalyvauti religinės bendruomenės atstovams. Tuo tarpu iš Medijų tarybos deleguotų narių tikėtumėmės platesnio požiūrių atstovavimo”, - kalbėjo A. Armonaitė.
Jos įregistruotose pataisose siūloma rinkimų metu LRT suteikti laiką ne tik kandidatams į Respublikos prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimą ar savivaldą, bet ir visuomeniniams rinkimų komitetams.
Sausio 11 d. Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pateiktą naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo redakciją.
Projektą po pateikimo parėmė 50 Seimo narių, prieš buvo 36, susilaikė 2 parlamentarai.
Po svarstymo pagrindiniame paskirtame Kultūros komitete įstatymo pataisos į plenarinių posėdžių salę sugrįš pavasario sesijoje. Projektą taip pat svarstys Žmogaus teisių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Seimas nepritarė tam, kad LRT įstatymo pataisas svarstytų Audito komitetas.
Parlamentarai pritarė konservatoriaus Jurgio Razmos pasiūlymui paprašyti Vyriausybės išvados.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisomis siūloma įsteigti LRT valdybą, LRT ombudsmeną, per pusę mažinamas politikų deleguojamas LRT tarybos narių skaičius, naikinama Administracinė komisija.
R. Karbauskio teigimu, įstatymo pataisomis siekiama depolitizuoti LRT valdymą.
Opozicijai priklausantys Seimo nariai sausio 10 d. parengė ir įregistravo dar vieną naujos redakcijos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo koreguoti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos sudarymo principus pagal britų nacionalinio transliuotojo BBC analogiją.
Projektą teikia Seimo nariai konservatoriai Andrius Kubilius ir Andrius Navickas bei su tam tikromis išlygomis liberalė Aušrinė Armonaitė.
Pasak A. Kubiliaus, jeigu norima taisyti LRT įstatymą, reikėtų orientuotis į geriausią pavyzdį - BBC.