Panevėžio apskrities policijoje DELFI informavo, kad du įtariamieji sulaikyti antradienio pavakarę – Rokiškio rajono gyventojai buvo sulaikyti namuose ir pristatyti į komisariatą. Čia iki vėlyvo vakaro vyko vyrų apklausos, jiems taip pat buvo pareikšti oficialūs įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Už tai baudžiamasis įstatymas numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Policijos atliekamą ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti ir jam vadovaujanti prokurorė Diana Suvaizdytė-Makšimienė sakė, kad įtariamieji po apklausos policijoje buvo išleisti į namus, jiems skirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, taip pat iš jų paimti asmens dokumentai.
„Įtariamieji prisipažino, kad atliko smurtinius veiksmus“, – sakė prokurorė.
Kad įtariamieji jau nustatyti, nukentėjusiuoju pripažintas Jonas iš policijos pareigūnų sužinojo antradienio popietę – vienas jų, pasirodo, gyvena netoli jo namų ir sumušti kaimyną nutarė vos tik per televiziją išvydo Jono pasakojimą.
Jonas buvo užpultas ir sumuštas praėjusį trečiadienį, kai iš Vilniaus, kur dalyvavo kriminalinės publicistikos knygos ir dokumentinio filmo „Pravieniškų mafija“ pristatyme, grįžo į gimtąjį miestelį. Kadangi užpuolikų Jonas iš karto nepažino, policija tyrimo net nepradėjo – nukentėjusiajam pasiūlė pačiam išsiaiškinti, kas jį sumušė, ir tik tada parašyti pareiškimą.
„Jie mane daužė ir sakė, kam čia viešiniesi, kam kalbi apie Pravieniškes, nežinau, gal jie buvo išgėrę, kad taip elgėsi“, – užpuolimą prisiminė Jonas.
Apie tai, kad buvo užpultas ir sumuštas, Jonas net neišdrįso prisipažinti – šešias valandas kentėjo namuose, galop supratęs, kad skausmai nepraeis, išsikvietė greitąją pagalbą. Tačiau dėl užpuolimo net neketino skųstis, bet medikai iškvietė policijos pareigūnus. O šie vėliau teisinosi, kad Jonas į ligoninę buvo pristatytas ir paguldytas ne dėl sumušimo, o dėl pakilusios temperatūros.
„Ligoninėje buvo pareigūnas ir pareigūnė, jie patikrino, ar esu blaivus, bet aš alkoholio jau visiškai nevartoju nuo tada, kai patekau už grotų, taip pat užsirašė visus mano duomenis, – sakė Jonas. – Jie stebėjosi, kad tik dabar kreipiausi į medikus ir tiek laiko kentėjau namuose. Aš viską jiems papasakojau, tačiau užpuolikų negalėjau nurodyti, nes jų asmeniškai nepažįstu ir nenoriu meluoti ar apkaltinti žmogaus, kuris nepadarė kokio nors nusikaltimo. Todėl pareigūnai man pasakė, kad atvažiuočiau parašyti pareiškimą, kai išsiaiškinsiu, kas mane užpuolė, nes kas iš to, jeigu jie priims pareiškimą, o nežinos, ką sulaikyti.“
Dėl Jono sumušimo policija tyrimo nepradėjo, o „aplinkybių patikrinimo“ ėmėsi tik tuomet, kai apie tai pranešė DELFI ir kilo visuomenės pasipiktinimas – po kelių valandų į Jono namus atvykę pareigūnai paprašė jo parašyti pareiškimą dėl užpuolimo, taip pat apklausė. Į nukentėjusiojo namus pareigūnai buvo atvykę ir pirmadienį – paprašė parodyti vietą, kur buvo užpultas, nes dėl užpuolimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Jono istorija apie gyvenimą Pravieniškių pataisos namuose sujaudino daugelį dokumentinį filmą „Pravieniškių mafija“ mačiusių žmonių – vyras atvirai kalbėjo apie tai, kaip jį pataisos namuose reketavo Kauno nusikaltėliai, vėliau, taip ir negavę pinigų, nuteistąjį net penkis mėnesius (nuo gruodžio iki balandžio) vertė nuo 6 iki 23 val. būti tik lauke. Ir tai matė nuteistuosius prižiūrintys pareigūnai, bet, kaip sakė Jonas, jie nieko nedarė – „juk žinai, kur papuolei“.
O po to Jonas buvo pažemintas iki žemiausios kastos ir nuolat prievartaujamas. Tai irgi pareigūnai žinojo, kartais net tyčiodavosi klausdami: „Ar jau pasidažei lūpytes, ar užsidėjai sijoną?“
Pagalbos iš pataisos namų vadovybės kalinys nesulaukė, todėl kreipėsi net į Kalėjimų departamentą, prašydamas jį perkelti bausmę atlikti į Lukiškių kalėjimą – sutiko kalėti vienutėje griežčiausiomis sąlygomis. Bet tokie jo prašymai nebuvo patenkinti, o į skundus, kad patiria seksualinę prievartą iš sužvėrėjusių kalinių, niekas net nereagavo.
Prieš dvejus metus į laisvę išėjęs Jonas iki šiol negali pamiršti, kokį pragarą patyrė Pravieniškėse, zonoje gyvuliškas aistras tenkinę kaliniai jį persekiojo net laisvėje, todėl psichologė ir Ligonių kasų darbuotoja, su kuriomis jis nuolat bendrauja, pasiūlė viso to nelaikyti savyje – kalbėti viešai. Prabilti Jonas ryžosi ne iš karto, tačiau išdrįso – jo istorija prasideda ir baigiasi dokumentinis filmas „Pravieniškių mafija“.
Jono istorija sujaudino ir politikus – reaguodama į DELFI paviešintą informaciją apie sumuštą buvusį kalinį, viešai išdrįsusį paliudyti apie Pravieniškių pataisos namuose klestėjusius nusikaltimus ir nebaudžiamumą, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių bei Lietuvos policijos generalinį komisarą Liną Pernavą dėl šokiruojančio valstybės institucijų abejingumo.
Seimo narė piktinosi, kad ne tik nėra užtikrinama tinkama kalinių reintegracija, bet net ir nereaguojama į akivaizdžius smurtinius nusikaltimus, greičiausiai įvykdytus dėl žmogaus viešo liudijimo.
„Vyriausybės garsiai deklaruojama kova už skaidrumą ir didesnę tvarką kalėjimų sistemoje bus nieko verta, jei valstybė nesugeba užtikrinti net elementaraus žmonių, išdrįsusių viešai paliudyti apie kalėjimų sistemoje klestinčius nebaudžiamumą ir nusikaltimus, saugumą. Šokiruoja ir policijos pareigūnų abejingumas ir nenoras tirti akivaizdžių smurtinių nusikaltimų. Todėl kreipiuosi į teisingumo ministrą ir policijos generalinį komisarą, prašydama išsamiai ištirti šį atvejį bei atsakyti, kodėl akivaizdžiai neveikia nei liudytojų apsaugos, nei kalinių reintegracijos programos bei policija ignoruoja akivaizdžius nusikaltimus“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Savo kreipimęsi ji teisingumo ministro ir generalinio komisaro paprašė atsakyti, kokių priemonių imamasi, kad būtų apsaugoti viešai apie kalėjimų sistemoje daromus nusikaltimus liudijančius žmones, kodėl nebuvo pritaikyta liudytojų apsaugos programa, kodėl policija iš karto nereagavo į nusikaltimą bei kokių konkrečių priemonių ketina imtis šios institucijos, kad būtų apsaugotas tiek šis konkretus viešai liudyti išdrįsęs žmogus, tiek būsimi liudytojai.
Taip pat Seimo narė klausia, ar Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas bei policija ketina inicijuoti tyrimus dėl prieš Joną vykdytų nusikaltimų jo kalinimo metu, apie kuriuos viešai išdrįso papasakoti visuomenei.