Seimo narys Stasys Šedbaras sako, kad noras referendumą rengti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka prieštarauja Konstitucijai. Pasak jo, pažeidžiami trys Konstitucijos principai: referendumo nepertraukiamumo, lygiateisiškumo bei apskritai teisinės valstybės pažeidžiamumo.
,,Mes palaikome savo reikalavimą, toks referendumo būdas tikrai neatitinka Konstitucijos (...) Visi šie trys Konstitucijos elementai patiria rizikos tuo atveju, jeigu Seimas priima šį įstatymą“, - KT posėdyje sakė S. Šedbaras.
Pasak Seimo nario, žvelgiant per Lietuvos referendumų istoriją, nei vienas referendumas nebuvo vykdomas su pertrauka tarp balsavimo dienų. S. Šedbaras teigia, kad dažniausiai referendumas planuojamas buvo vieną dieną, bet pasitaikė ir dvi, kaip Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje yra nurodyta, kad Seimas šį konstitucinį aktą priėmė „vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume“. Tačiau Seimo narys pabrėžė, kad tarp šių dienų nebuvo pertraukos bei nebuvo pažeistas referendumo nepertraukiamumo principas.
Seimo narys atkreipė dėmesį taip pat, kad pagal Konstitucijos 9 str. svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Pasak S. Šedbaro, tauta gavo teisę tikėtis, kad įprastos referendumo tradicijos bus laikomasi, nes referendumu sprendžiami tautos svarbiausi klausimai, todėl kyla pavojus apskritai demokratiškumo bei teisės pažeidžiamumo principams.
,,Konstitucijos tėvai ir rinkėjai, kurie balsavo ir priėmė šią Konstituciją, referendumui suteikė išskirtinę reikšmę, tauta gavo teisę tikėtis, kad įprastos referendumo tradicijos bus laikomasi. (...) Jeigu referendumu sprendžiame Konstitucijos keitimo klausimą, tai mes suprantame kaip vientisos Konstitucijos akto kaitą. (...) Mūsų Konstitucija yra gera, tai tautos kompromiso rezultatas bei tai yra kietoji Konstitucija. Svarbiausias dalykas keičiant Konstituciją yra išreikšta tautos valia. Vadinasi, valia turi nekelti jokių abejonių, tokio turinio klausimai negali kelti jokių abejonių“, - sakė KT teisėjams parlamentaras.
Seimo narys Julius Sabatauskas taip pat sakė, kad dviejų savaičių tarpas tarp balsavimo pažeidžia lygiateisiškumo principą. Pasak parlamentaro, per šias dvi savaites, piliečiai kurie nebalsavo pirmąją dieną, patirs spaudimą iš išorės. Tie, kurie nebalsavo, patirs vienokią ar kitokią politinę agitaciją balsuoti „prieš“ arba „už“. Pasak Seimo nario, tos politinės agitacijos neįmanoma sustabdyti nei įstatymu, nei elektroninėje erdvėje. Internete bus naudojamos skatinimo priemonės surinkti atitinkamai balsų skaičių, todėl tarp pirmos dienos balsuotojų bei antros dienos balsuotojų nebus išreikšta lygiateisė piliečių nuomonė bei valia, nes vienos piliečių dalies nuomonė bus paveikta per šias dvi savaites.
J. Sabatauskui pritarė ir S. Šedbaras.
,,Ar bus išlaikyta tikroji tautos valios išraiška? (...) Žmonės, kurie balsuos po dviejų savaičių, atsirastų visiškai kitoje situacijoje, jie būtų veikiami politinės agitacijos tas dvi savaitės, to sustabdyti neįmanoma. (...) Sąrašai nebus išslaptinti, kurie neatėjo patirs papildomą spaudimą balsuoti. Nebalsuoti yra taip pat rinkėjo teisė, jeigu rinkėjas neatėjo pirmąją dieną, jis patirs begalę poveikio priemonių (...) Išsiaiškinti, kas neatėjo, kas atėjo, nėra ilgas laiko tarpas, toks pasirinktas balsavimo su pertrauka būdas kels abejonių tikrosios valios išraiškai“, - sakė S. Šedbaras.
Oponuoti savo kolegoms teisme pradėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė. Pasak jos, Seimas savo nutarimais gali nuspręsti, kiek dienų turėtų vykti referendumo balsavimas, tai užtikrina Referendumo įstatymas.
Seimo narė taip pat sako, kad politinė agitacija bei rinkimų kampanija vyksta prezidento rinkimuose bei savivaldybių tarybų rinkimuose. Parlamentarė klausia, kodėl niekas nekelia piliečių lygiateisiškumo principo šiuose rinkimuose. Taip pat komiteto pirmininkė priminė, kad išankstinio balsavimo metu leidžiama ne tik agitacija, bet ir reklama.
„Pareiškėjas referendumo nepertraukiamumo principą kildina ne iš konkrečių nuostatų, o iš patirties“, - KT teigė A. Širinskienė.
Antradienį Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl dvigubos pilietybės referendumo. Teismas svarstys Seimo nutarimo nuostatą, pagal kurią balsavimas privalomajame referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo turi vykti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, atitikties Konstitucijai.
Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Seimas, suabejojęs savo praeitų metų spalio mėnesį priimtomis nutarimo straipsnio nuostatomis, kuriomis nustatyta, jog referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vyks dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, atitiktimi Konstitucijai. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucijoje nėra nurodyta, kiek laiko gali vykti rinkimai ar referendumai, tai nustatyti yra įstatymų leidėjo prerogatyva.
Seimas primena, kad konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra nurodyta, kad Seimas šį konstitucinį aktą priėmė „vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume“.
Iš šių nuostatų galima daryti išvadą, kad Lietuvos Konstitucijoje yra numatytas referendumo nepertraukiamumo principas, reiškiantis, kad referendumas gali vykti vieną arba dvi dienas iš eilės, tačiau referendumo organizavimas, kai jis vyktų dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, galėtų neatitikti konstitucinės referendumo sampratos.
Be to, ginčijamomis nuostatomis, pasak pareiškėjo, galėtų būti pažeistas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, kurie balsuotų referendume antrąją jo dieną po dviejų savaičių, galėtų turėti daugiau informacijos apie vykdomą referendumą.
Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį, iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje, ginčijamo Seimo praeitų metų spalio nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ 2 straipsnio galiojimas sustabdytas.
Į posėdį pakviesti pareiškėjo atstovai Seimo nariai J. Sabatauskas ir S. Šedbaras, taip pat suinteresuoto asmens atstovė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
Praeitų metų spalio mėnesį projektą inicijavusi Seimo narių grupė siūlo pateikti privalomajam referendumui Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tekstą. Pagal siūlomą projektą, „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.
Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.
Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.
Siūloma, kad referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.