Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistai „valstiečių“ kandidato į prezidentus S. Skvernelio kalboje panaudotą šeimos kortą vertina skirtingai – vieni teigia, kad tokia komunikacija ministras pirmininkas peržengė dar vieną raudoną liniją, kiti atkerta jokios vaikų neturinčiųjų diskriminacijos neįžvelgiantys, esą tokia taktika įprastas reiškinys visose Vakarų valstybėse.
„Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės.
Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais. Tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį“, – LVŽS suvažiavime kalbėjo S. Skvernelis.
Kalba buvo gerai apgalvota
Viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas teigia, kad toks S. Skvernelio pasisakymas – ne atsitiktinumas ar neatsargiai, emocionaliai ištarti žodžiai. Jo teigimu, tai buvo seniai paruošta kalba, o premjero komandos žmonės esą akivaizdžiai žinojo, kokią reakciją ji iššauks.
„Prie jos tikrai buvo sugaišta nemažai valandų ir, akivaizdu, kad šita ataka labai aiškiai nukreipta į, ko gero, du asmenis – tai yra Ingridą Šimonytę ir dabartinę prezidentę. Tai tikrai buvo pramąstyti dalykai.
Klausimas – ar šitas žingsnis veiksmingas? Žinoma, visoje komunikacijoje, ypač rinkiminėje, viena žinutė, ko gero, likus tiek daug laiko iki rinkimų dar nėra toks kritinis taškas. Visgi esminiai įvykiai turbūt dėliosis likus dviems trims savaitėms iki rinkimų, kada mes matysime visą pliūpsnį galbūt ir asmeninių įžeidimų, asmeninių vieno kandidato prieš kitą atakų.
Šis žingsnis žymi dar vieną tokią įdomią vietą. Jeigu mes prieš tai girdėjome, kad nepavyksta rasti moterų ministrių ir premjeras save pastatė į tam tikrą įdomią padėtį, kad galėjo būti nusišnekėjimas, tarkim – karštai pasakyti dalykai, dabar peržengta dar viena riba“, – teigė A. Katauskas.
Tokį savo, kaip šeimos žmogaus, iškėlimą komunikacijos specialistas pavadino „ataka prieš konkrečius asmenis“. Vis dėlto tai esą sukūrė neblogą terpę pasirodyti ir S. Skvernelio konkurentams rinkiminėje kovoje.
„Iš tiesų tai buvo negražus, nesąžiningas žingsnis, tai buvo ad hominem ataka prieš konkrečius asmenis, bet jeigu nuo visko atsiribojant, tai pačiai Ingridai Šimonytei, taip pat ir Gitanui Nausėdai, manau, leido pakankamai stipriai pasirodyti visame šitame kontekste kritikuojant patį premjerą“, – susidariusią situaciją analizavo A. Katauskas.
Kad S. Skvernelis metė akmenį į D. Grybauskaitės daržą sutinka ir ryšių su visuomene bei politinės komunikacijos ekspertė, Vilniaus universiteto docentė daktarė Renata Matkevičienė. Tačiau išvados, kad šiuo pasisakymu Vyriausybės vadovas bandė neutralizuoti vieną pagrindinių konkurenčių I. Šimonytę, pašnekovė daryti neskubėjo.
„Mano galva, kad pirmiausia, su kuo konfrontuoja Skvernelis šiame pasakyme kalbėdamas apie vaikus, – dabartinė prezidentė. Manau, kad tai tikslingai taikoma komunikacijos strategija siekiant kandidatą „susisieti“ su galią ir pripažinimą turinčiu politiku.
Dėl pasakymo taikymo I. Šimonytei sunku pasakyti. Taip gali būti daroma, tačiau šių dviejų kandidatų auditorijos itin skirtingos, todėl tokia strategija galbūt yra siekis sutelkti savo elektoratą (rinkėjus) per supriešinimą su oponentu, t.y., išryškinant skirtumus su vienu iš oponentų.“
Įžvelgia grėsmę pačiam S. Skverneliui
Pasak A. Katausko, S. Skvernelis to nė nesuprasdamas pasisakymu galėjo sau padaryti daugiau žalos negu naudos, nes įžeidė dalį už jį balsuoti ketinusių rinkėjų.
„Kalba jau eina ne apie tai, kas yra opozicijoje, ne apie kažkokias profesines vertybes, darbus ir klaidas. I. Šimonytė tikrai turi jautrių vietų, kurias galima pakankamai sėkmingai išnaudoti.
Premjero išsakyti žodžiai ir vėliau, ko gero, ne tiek patys žodžiai, kiek jų vertinimas viešojoje erdvėje, galėjo stipriai paliesti ir jo simpatikus, kurių galėjo būti nemažai, nes pritarti Sauliui Skverneliui, tarkime, dėl jo ekonominės politikos ar dar kažkokių dalykų ir neturėti vaikų, neturėti šeimos – įmanomas dalykas. Dabar tam tikra dalis žmonių, kolegos skaičiavo, kad mes, ko gero, kalbame apie kokius 50 tūkst., galėjo į tai sureaguoti pakankamai jautriai“, – mano viešųjų ryšių agentūros partneris.
Anot pašnekovo, premjeras įgelti oponentams galėjo ir nepaliesdamas kitų, šeimos neturinčių asmenų: „Ataka prieš du asmenis, kuri buvo suorganizuota suvažiavimo metu, mano nuomone, galėjo būti padaryta kur kas taktiškiau arba kur kas labiau taikant į tuos asmenis, įtraukiant kažkokias papildomas detales ir neužmetant šešėlio, vertinimo arba stereotipo didžiulei daliai žmonių.
Aš manau, kad tokie žingsniai yra nesuprantami ir užsienio politikas turėtų labai rimtų problemų po tokių pasisakymų viešojoje erdvėje, bet čia Lietuva, čia artėja rinkimai, čia gali būti visko.“
Tuo tarpu R. Matkevičienė atkreipia dėmesį, kad jau pirmasis tokio pasisakymo sakinys leidžia priskirti kalbą populistinei retorikai.
„Žmonių akcentavimas pirmame sakinyje demonstruoja populistinę retoriką stengiantis pabrėžti, kad anksčiau buvę šiose pareigose ignoravo paprastus žmones, t.y. atstovavo elitą. Tai populistinis kalbėjimas siekiant gauti „eilinių žmonių“ palaikymą“, – LVŽS kandidato kalbą analizuoja R. Matkevičienė.
Šeimą pasitelkė ir Obama, ir Trumpas
Politinės komunikacijos specialistas, Vilniaus universiteto (VU) lektorius doc. dr. Andrius Šuminas tokio visuomenėje kilusio pasipiktinimo nesupranta, o I. Šimonytei įsižeisti dėl S. Skvernelio užuominų esą nėra jokio reikalo.
„Jeigu pasižiūrėtume JAV prezidento rinkimines kampanijas, vaikai, šeima yra naudojami. Vėlgi paimkime tą patį Nausėdą, jo pačios kampanijos pradžioje irgi buvo mestas žmonos koziris. Tai yra visiškai normali praktika ir nėra jokios diskriminacijos. Ką tokiu atveju daryti, jeigu vienas iš kandidatų neturi šeimos ir vaikų, tai kiti kandidatai negali demonstruoti savo šeimos ir vaikų?
Žiūrint į rinkiminių kampanijų praktikas, tarkim, Obamos atveju abejose rinkiminėse kampanijose buvo naudojama tiek Michellė Obama, tiek vaikai. Pasižiūrėkime Trumpo kampaniją, ten vėlgi buvo naudojami jo vaikai. Tai yra visiškai normali praktika, tiesiog kandidatas bando išryškinti tuos savo privalumus, kuriuos jis vienaip ar kitaip turi arba mano turįs, ir vėlgi, ypač jeigu kažkurie iš pagrindinių kandidatų neturi tų privalumų“, – teigė A. Šuminas.
Tokiu būdu, pasak politinės komunikacijos analitiko, premjeras tiesiog bandė išryškinti „savo privalumus“ ir parodyti save kaip šeimos žmogų.
„Parodyti, kad jis gerai supranta, su kuo susiduria vaikus auginančios šeimos Lietuvoje. Iš kitos pusės, parodyti, kad kiti jo pagrindiniai konkurentai arba neturi vaikų, arba visiškai to nesupranta. Tai tiesiog savo privalumų išryškinimas. Nežianau, ar Šimonytės atveju reikėtų kažkaip neigiamai reaguoti, nes tai yra normalus rinkiminės kampanijos žingsnis ir kiekvienas kandidatas bando parodyti savo pagrindinius privalumus.
Tai tarsi toks susiasmeninimas, susižmoginimas su paprastais žmonėmis. Parodymas, kad jis supranta paprastų, vaikus auginančių šeimų problemas. Bandymas parodyti, kad tai žmogus, kuris į kažkokius šaltus, tuščius, atšiaurius valstybės biurokratų rūmus atneštų tokią kaip ir šilumą, vaikų juoką ir panašiai. Tai žmogiško aspekto ryškinimas, į ką, akivaizdu, premjeras kreips savo kampaniją ir bandys prieš pastatyti tam tokiam šaltam ekspertų įvaizdžiui, kurį vienaip ar kitaip turi tiek Nausėda, tiek Šimonytė. Tai tiesiog žinutė savo elektoratui ir tokių žinučių mes greičiausiai matysime ne vieną“, – teigė pašnekovas.
Mano, kad peržengė raudoną liniją
Visgi A. Katauskas įsitikinęs, kad tokie tiesmuki S. Skvernelio pareiškimai gali dalį rinkėjų paskatinti vertinti ministrą pirmininką kaip asmenį ir pereiti į kitų kandidatų stovyklas.
„Mes pradedame matyti šovinistinius, kažkokius labai konkrečiai dėl šeimos padėties nukreiptus žodžius. Pasigilinus į premjero pozicijas dėl kitų klausimų, ko gero, gali atsirasti svarstymai ne tik dėl jo politinių pažiūrų, ne tik, tarkim, dėl politinės darbotvarkės, bet dėl jo kaip asmens požiūrio į kitus asmenis“, – svarstė komunikacijos specialistas.
Jis įžvelgia du per LVŽS suvažiavimą pasakytos kalbos tikslus – siekį lietuviams, nemėgstantiems D. Grybauskaitės, duoti dar vieną argumentą, kodėl ji neva bloga vadovė, ir norą įtikti aukščiausia vertybe šeimą laikantiems rinkėjams.
„Gali būti, kad tai buvo kažkokie skaičiavimai, kad tam tikra dalis žmonių labai aukštai laiko šeimos vertybes, bet čia kalba jau eina apie visai kitus dalykus. Čia kalba eina apie dalį žmonių, kurie negali turėti vaikų, dalį žmonių, kurie neturi šeimos, kurie gyvena atskirai ir taip toliau. Čia, mano nuomone, premjeras jau peržengė vieną iš raudonų linijų, kas rodo, kad per šiuos rinkimus mes, ko gero, pamatysime labai nemažai purvinų žaidimų“, – sakė pašnekovas.
Tačiau A. Šumino manymu, premjeras tokiu būdu siekia paveikti rinkėjų emocijas, o kalboje ieškoti itin gerai apgalvotų ir paslėptų žinučių nereikėtų. Politinės komunikacijos tyrėjas pastebi, kad visose Vakarų valstybėse kandidatų rinkiminėse kampanijose lieka vis mažiau politinio turinio ir vis dažniau žaidžiama rinkėjų jausmais.
„Mes kalbame apie tas postmodernias rinkimines kampanijas. Mokslininkai ištiria, kad yra prarandamas pats politinis diskursas, pats turinys ir nueinama į šiek tiek šou elementus, šiek tiek į tokį paviršutiniškumą. Kaip mes tai bevertintume, greičiausiai, galime drąsiai sutikti, kad rimto politinio turinio dabartinėse rinkiminėse kampanijose yra mažiau. Yra kaip yra, Lietuva čia nėra kažkoks išskirtinis atvejis, mes matome visose demokratinių valstybių rinkiminėse kampanijose, kad tokio pobūdžio emocinis turinys vis labiau dominuoja“, – aiškino A. Šuminas.
DELFI primena, kad šeštadienį Prienuose vykstančiame suvažiavime LŽVS partijos kandidatu prezidento rinkimuose pasirinko dabartinį premjerą Saulių Skvernelį.
Į premjero užuominas apie šeimą sureagavo ir I. Šimonytė. „Na čia juk aišku, kam ad personam taikyta. Tik nelabai aišku, kam pakeliui dar didžiulį būrį žmonių įžeidinėti. Gražu, kad ponas žino, ką reiškia vaikų turėti. Bet neįsivaizduoju, ar jam pažinu, ką reiškia dešimtmetį slaugyti kasdien vis mažiau įgalų žmogų, trisdešimt metų sergantį nepagydoma autoimunine liga? Kai tave pagimdęs žmogus tampa šimtą kartų labiau nuo tavęs priklausomas negu tavo vaikas, tik niekada neužaugs ir neatneš tau mokyklos baigimo diplomo su visais dešimtukais? Bet jam galbūt tai ne šeima, o kažkokia žemesnė gyvybės forma“, – kandidatę citavo naujienų portalas 15min.lt.