Sausio 11-20 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už G. Nausėdą balsuotų 23,3 proc. (23,4 proc. gruodį), už S. Skvernelį – 16,9 proc. (10,6 proc. gruodį), už konservatorių iškeltą I. Šimonytę – 16 proc. (19,8 proc. gruodį) respondentų, informuojama dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiamoje gyventojų apklausoje.
Kokius ginklus, artėjant Prezidento rinkimams, ruošia Ingrida Šimonytė prieš tautos kandidatu pasiskelbusį premjerą Skvernelį? „DELFI Dienos“ studijoje – kandidatė į Prezidentus I. Šimonytė.
„Manau, kad daug mes čia pačių visokiausių reitingų matėme, daug dar jų matysime, o pats tikrasis reitingas dar tik laukia, kai ateis žmonės balsuoti ir įmes biuletenį į urną. Visokių skaičių teko matyti, ir tuos, kur dabar matau. Kiti kandidatai visokiausių tyrimų yra matę ir dar regės. Čia tik galima pasijuokti, kad premjero reitingas pakilo, tarsi mes kažką čia pasidalinome. Bet spėju, kad ne taip jau daug turime su premjeru ką dalintis“, - laidoje naujausius reitingus įvertino I. Šimonytė.
„Aš žiūriu paprastai. Rinkimai nėra sprintas. Aš tikiu, kad galbūt gali kažkokia informacija turėti žmonėms įtakos, jeigu ji pasirodo prieš pat rinkimus. Tokių atvejų mes savo istorijoje tikrai esame matę. Todėl žiūriu filosofiškai, tai yra maratonas, jį mums visiems reikės nubėgti ir tik tada pamatysime“, - sakė kandidatė į prezidentus.
I. Šimonytė teigia, kad toliau ketina dar aktyviau dirbti, o vasario pabaigoje ketina pristatyti detalesnę savo rinkimų programą.
„Negaliu atspėti, geriau tai analizuoja politologai (dėl reitingų), kurie gvildena visa tai ir daro įžvalgas, aš tiesiog žiūriu filosofiškai, nes kilimai tiek partijų, tiek politikų, yra normalu. Per ilgesnį laiką visokių momentų patirsime. Reikia dirbti savo darbą ir toliau keliauti į priekį.
Klausimas, kas yra tas didelis matymas. Akivaizdu, kad kiti kandidatai neturi tiek matymo, kiek, tarkime, turi Saulius Skvernelis, nes jis yra premjeras. Apie tai buvo nemažai diskusijos, kai jis pasiskelbė, kad kandidatuos. Kiekvienas kandidatas turi savo strategiją, kaip jis nori kalbėtis su savo rinkėjais. Mano formatas įvairus, debatai buvo, telkiame savanorius, telkiame finansinę paramą. Ir vasario mėnesis jau visas yra suplanuotas išvykų į visas Lietuvos vietas“, - kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, S. Skvernelio sprendimas kandidatuoti į prezidentus tikrai nebuvo staigmena.
„Sprendimas buvo seniai žinomas, nežinau, ką jis galėjo nustebinti, tai buvo formalus dalykas. Bet prisimenant, kaip tie patys „valstiečiai“ šaipėsi iš konservatorių pirminių rinkimų, tai aš dabar nenoriu jiems priminti, bet būtų gerai, jeigu pasižiūrėtų į veidrodį. Tas sprendimas buvo žinomas ar numanomas, o retorika kiekvienam yra savo, matyt, kad ji yra gerai apgalvota, nukreipta į tą elektoratą, iš kurio premjeras tikisi paramos. Ir turbūt tokia tėvo, galinčio kumščiu trenkti per stalą, jam tinka. Kiekvienas žmogus gali pats paaiškinti dėl komunikacijos būdų“, - apie įvairias strategijas kalbėjo I. Šimonytė.
„Man pasirodė svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne nuo to, ar vaikai Prezidentūroje klega, ar neįgaliojo vežimėlis ten bilda, priklauso ar prezidentas deramai atstovauja žmonėms, tai priklauso nuo pasiryžimo dirbti, nė vienas iš mūsų dėl savo gyvenimo aplinkybių nėra geresnis už kitus. Ponas Skvernelis nėra didvyris, kad turi du vaikus, taip ir aš nesu didvyrė, kad slaugau savo neįgalią motiną. Tokia yra gyvenimo logika, ciklas, kad kažkada mes auginame savo tėvus, nes jiems reikia dėmesio. Nereikia per tokį kampą sakyti, kad žmogus yra geresnis arba blogesnis, nes didelė žmonių dalis gali tiesiog pasijausti svarbesnė arba ne tokia svarbi“, - sakė politikė.
Taip pat I. Šimonytė apibrėžė savo rinkėją.
„Mano rinkimų strategija bus aktyvi, bus keletas svarbių dalykų, iš kurių galbūt matysime daugiau aiškesnio paveikslo, nes reikės surinkti parašų ir ne tiek mažai, reikės pasitelkti pagalbą. Tai bus matomas aktyvus veiksmas. Per tą laiką pristatysiu detaliau savo programą, tai bus vasario pabaigoje. Reikės rimtai padirbėti, taip pat susitikimai, debatai, formatai visokiausi, socialiniai tinklai.
Aš jau su vienu dalyku susidūriau, kad svarbiausia yra šūkis ir logotipas. Šauksiu garsiai, yra visa komanda, kuri ties tuo dirba, bet man, kaip kandidatei, svarbiausia yra turėti ką pasakyti“, - laidoje kalbėjo I. Šimonytė.
„Mano žinia yra apie tai, kad mes turime susitarti, kokia yra mūsų gerovės valstybė, tai svarbu ir žmonėms miestuose, ir regionuose, regionų žmonės nesupranta galbūt, kodėl brangsta paslaugos aplink juos, miesto žmonės galbūt nesupranta, kodėl negauna deramos paslaugų kokybės. Todėl ta žinia yra universali, svarbu kalbėtis atviromis akimis, nežarstysiu pažadų, bet kad aš suprantu tas problemas, tai yra svarbu visiems, o skirstymas: apačios ar ne apačios, aš nenoriu tam pasiduoti. (…) Žinoma, yra paranku premjerui lyginti nepalyginimus dalykus.
Galėsime pakalbėti, kuo ekonomika, kuri smunka, nuo tos ekonomikos, kuri keičiasi teigiamai. Man įstrigo pokalbis vienoje laidoje su švietimo ministru, kuris pasakė, ką aš jau kartojau, kad kol mes neturėsime sprendimo, kokie norime būti, kokia valstybe, tol jokių kitų pamatinių vertybių mes neišspręsime. (…) Šituos klausimus reikia spręsti“, - laidoje sakė I. Šimonytė.
„Aš nematau jokio paveikslo, konkretaus veido savo rinkėjo, aš žinau, kad žmonės, kurie gyvena mieste, jaunimas, moterys, labiau įsiklauso, į tai, ką aš sakau. Tų auditorijų bus visokių, ir draugiškų ir nedraugiškų, ir tuomet matysime, kiek įvairus yra tas rinkėjas“, - sakė I. Šimonytė.
Kandidatė taip pat tvirtina, kad jau pabodo girdėti nekonkrečius dalykus.
„Žinoma, gerovės valstybė yra visiškai nepaneigiamas konstruktas, kas gali nenorėti tokios valstybės. Gerovė yra gerai ir valstybė yra gerai. Tai yra geras konstruktas, bet labai abstraktus. Klausimas, o kas yra ta gerovės valstybė, ką mes talpiname į tą turinį. Visgi reikia su žmonėmis kalbėti atvirai, tai yra viešų paslaugų apimtis, klausimų, kuriuos mes sprendžiame kartu, visa tai kainuoja, ir yra svarbus susitarimas, kaip tą kainą apibūdinti. Būtų gerai, jeigu mes kalbėtume apie konkrečius dalykus.
Tai net nėra „valstiečių“, klausimas, tai tam tikro susitarimo klausimas. Tai klausimas, prie kurio Lietuva yra pribridusi, kai tik ekonomika auga, mes renkamės strategiją visiems padalyti, kai ima smukti, tai tas gerbūvis yra sumažinamas, nes taip funkcionuoja viešieji finansai. Aš siūlyčiau, kad turėtume apsibrėžti, kiek tų viešųjų paslaugų ant savo kupros nešti. (…) Vienu metu eiti dviem skirtingais keliais yra neįmanoma. Mes turime ieškoti mums priimtino vidurio kelio. Man suprantama paradigma yra vokiško modelio, kai yra bendri klausimai, kuriuos sprendžiame kartu. Tačiau yra dalis, už ką žmogus yra pats atsakingas. Arba mes pasakome, kad tai ne mūsų reikalas, o jeigu ne, tai tada turime susitarti, kiek ir kas turi sumokėti“, - laidoje „DELFI diena“ kalbėjo I. Šimonytė.
Kandidatė taip pat prabilo apie teisėsaugos darbą.
„Nėra taip, kad prezidentas užsimano, ateina ir pakeičia krūvą teisėjų. Man atrodo, kad politikams politikuoti tokių institucijų darbą reikėtų mažiausiai. Jeigu institucijos vadovas dirba blogai, jis turėtų būti keičiamas. Prezidentas turi ieškoti geriausių valstybei kandidatų, tačiau laidyti užuominas, kad dabartiniai vadovai yra netinkami – nereikia.
Aš neįsivaizduoju, kokia kitokia kryptis galėtų būti, kalbant apie užsienio politiką. Nors labai dažnai kalbant apie Rusiją, tai mes turbūt būtume suinteresuoti dėl gerų santykių su Rusija, bet pažiūrėkime praktiškai, kad esamas režimas yra visiškai kitoks. Mūsų saugumo garantas yra transatlantinė bendruomenė, mes turime matyti Kinijos galią, įtampas, ES diskusijos, bet jos tikrai bus nelengvos, įtampos, kurios kyla tarp ES ir JAV, irgi egzistuoja. Ateities laukas turbūt bus gerokai labiau komplikuotas“, - apie užsienio politiką užsiminė kandidatė.
Anot I. Šimonytės, S. Skvernelio kandidatavimas, būnant premjerui, nėra sąžiningas veiksmas.
„Jam (premjerui) turbūt netrukdys tai, kad jis kandidatuoja, nes jis visada agituos už save. Klausimas, kaip tai atrodo kitų kandidatų atžvilgiu, ar mes turime lygias sąlygas, tai akivaizdu, kad kandidatams yra taikomas embargo režimas, tie žmonės nėra dažnai kviečiami komentuoti įvairiose laidose, nes gali pasirodyti, kad tai reklama ir pan. Tai premjeras turi šią privilegiją. Ši privilegija yra pakankamai didelė“, - komentavo I. Šimonytė.
Visą laidą „DELFI diena“ žiūrėkite įraše:
Pokyčiai reitinguose
DELFI primena, kad S. Skvernelis apie kandidatavimą paskelbė vykstant visuomenės apklausai – jis tai pranešė sausio 17 dieną Šilutės rajone, Rusnėje, tad šis įvykis rezultatuose atsispindi tik iš dalies.
Palankiausiai vertinamų politikų lentelėje taip pat pakilo S. Skvernelio reitingas. Gruodį daugiau gyventojų premjerą vertinę neigiamai, negu teigiamai, sausį rezultatai pasikeitė – S. Skvernelį teigiamai vertina 40 proc., neigiamai – 34,4 proc. Anot V. Gaidžio, Vyriausybės vadovas atgauna dalį paramos, kurią buvo praradęs gruodį dėl mokytojų streiko. „Gruodis nesėkmingas buvo S. Skverneliui.
Matyt tai, kad jis apsisprendė, tai turi nemažai įtakos. Ir mokytojų situacija nebe tokia aštri kaip gruodį, ta įtampa ir reitingų įvairiausi kritimai“, – sakė jis.
Palankiausiai vertinamų politikų lentelės viršūnėje ir toliau išlieka prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ją palankiai vertina 58,6 proc. (59,4 proc. gruodį). Nepalankiai vertinančių šalies vadovės veiklą 21,2 proc. respondentų (21,4 gruodį).