„Baudą aš sumokėjau ir pamiršau. Tiesiog, susimokėjau ir pamiršau. Bet po trejų metų ar dviejų metų apie ją prisiminė antstoliai. Pirmiausia aš tai pastebėjau dėl to, kad buvo užblokuotos visos sąskaitoje esančios lėšos ir (atsirado) minusas 150, ir dar likusios lėšos buvo užblokuotos“, – pasakojo moteris.
Kadangi per šiuos kelerius metus pasikeitė valiuta, antstoliai iš Viktorijos sąskaitos nusirašė ne 150 litų, 150 eurų ir dar 8 eurus banko mokesčių. Jokių pranešimų apie baudą ir galimą jos išieškojimą moteris negavo, todėl pati susirado su ja esą dirbusio antstolio kontorą ir pabandė išsiaiškinti situaciją.
„Labai skeptiškai žiūrėjo, maždaug: tokių kaip jūs skolininkų, čia, žinote, pas mus pilna ir mes su kiekvienu nesiaiškiname. Tai nusiunčiau aš jiems mokėjimo pavedimo kopiją, paprašiau grąžinti pinigus ir bent jau atsiprašymo. Pinigus atgavau, banko mokesčiai, kurie buvo nuskaičiuoti dėl jų kaltės – apie 8 eurus – taip ir liko nepadengti“, – LNK Žinioms sakė Viktorija.
Moterį stebina, kad visas jos sąskaitas užblokavo ir pinigus antstolio kontora nusirašė net nepatikrinusi, ar bauda nebuvo sumokėta.
„Jie pasakė, kad tai yra ne jų reikalas aiškintis. Jie gauna tiesiog iš baudą skyrusios įstaigos nurodymą išieškoti pinigus, o jau kodėl bauda atsirado ir ar ji buvo apmokėta, jie netikrina“, – pasakojo moteris.
Dar labiau nustebino tai, kad 15 litų bauda po antstolio prisilietimo virto 150 eurų išieškojimu.
Kad antstoliai ne visada pagrįstai pasididina išieškojimo sumas sako žinanti ir Teisingumo ministerija.
„Teisingumo ministerija kaip problemą mato tai, kad ankstesni darbai antstolių pačių buvo nukreipti į patį procesą. Jeigu skola du eurai, jie prisirašydavo papildomų darbų, nukreipdavo į procesą ir skola jau išaugdavo iki šimto – šimto penkiasdešimt. Matydami tokią neteisybę ir matome, kad yra tam tikrų spragų, todėl Teisingumo ministerija inicijavo pakeitimą ir dabar šitą procesą ištaisysime“, – sakė teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas.
Problemą įžvelgia ir Valstybės kontrolė. Be to, kad Seime svarstomi antstolių veiklos įstatymo pakeitimai, antstolių ir notarų veiklos audito imasi ir aukščiausia audito institucija.
„Daugeliu atvejų ką pastebime ir ką matome pasirinkdami šitą audito temą, tai yra, kad dažnai yra atliekami papildomi veiksmai arba antstoliui išieškant, arba notarų pasiūlomos papildomos paslaugos gyventojams, neinformuojant, kad būtent šitie įkainiai nėra tie, kurie patvirtinti valstybės ir atitinkamai jų kaina pasidaro žymiai didesnė“, – LNK Žinioms sakė Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.
„Mane iš tikrųjų labai džiugina, todėl, kad kiek man yra tekę susipažinti su valstybės kontrolės audito ataskaitomis, ypatingai, kai kalbame apie sisteminį auditą, tai paprastai atradimai būna reikšmingi ir parodo tiek sistemų neefektyvumą, tiek neskaidrumą ir panašiai. Aš taip pat tikiuosi, kad galbūt valstybės kontrolė galės padėti pamatyti, kur yra tie momentai, kuriuose trūksta skaidrumo, kuriuose trūksta efektyvumo“, – sakė Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Antstolius kontroliuoja Antstolių rūmai. Jų vadovė sutinka, kad auditas reikalingas, tačiau problemą dėl po antstolių įsikišimo išsipūtusių baudų siūlo spręsti kitaip.
„Skolų administravimas valstybės naudai yra nepakankamai efektyvus, kadangi funkcijos yra dubliuojamos. Tiek antstoliai, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek „Sodra“ vykdo išieškojimus ir antstoliai dažniausiai pradeda išieškojimus tik po to, kai prieš tai jau šios institucijos savo sprendimus yra dalinai pačios vykdžiusios. Tai efektyvumą būtų galima pasiekti, manau, kuo mažiau dubliuojant šitas funkcijas“, – sakė Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Auditą planuojama pradėti pavasarį ir baigti per maždaug metus.
Pasirodžius straipsniui, Antstolių rūmai DELFI atsiuntė savo papildomą komentarą.
„Priešingai nei teigia baudos mokėtoja, antstoliai jokių sumų iš asmenų sąskaitų „nenusirašo“ ir nieko neprisirašo. Antstoliai atlieka realius procesinius veiksmus, kuriuos pagal įstatymą jie privalo atlikti, kad būtų maksimaliai užtikrinamas skolų grąžinimas. Skleidžiami teiginiai apie tai, kad bus mažinamos antstolių procesinių veiksmų apimtys, tėra populizmas, kadangi svarstomuose teisės aktų pakeitimuose apie tai nekalbama“, – rašoma komentare.