LNM įpareigotas per savaitę Kultūros ministerijai pateikti siūlymus dėl būtinų tyrimų Gedimino kalne atlikimo ir jiems atlikti reikalingų lėšų poreikio, taip pat Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų tvarkymo tolesnių darbų planą. Kitame etape šio plano pagrindu turės būti parengta ilgalaikė Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų sutvarkymo strategija, sakoma Kultūros ministerijos pranešime.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, pirmadienį apžiūrėjęs Gedimino pilies kalno būklę, Lietuvos nacionaliniame muziejuje dalyvavo pasitarime dėl artimiausiu metu svarbiausių vykdytinų Gedimino kalno tvarkybos darbų, susijusių su ekstremalios situacijos suvaldymu.
Kultūros ministerijos siūlymu Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gruodžio pradžioje nutarė neatšaukti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl Gedimino pilies kalno. Iki 2018 m. spalio mėnesio buvo baigti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, tačiau didžiausios rizikos naujoms nuošliaužoms susiformuoti išlieka Gedimino kalno pietrytiniame ir vakariniame šlaituose.
Valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl Gedimino pilies kalno paskelbta nuo 2017 m. gruodžio 30 d. Nuo to laiko buvo atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti avarijos grėsmės šalinimo, požeminio tunelio išėjimo konservavimo, šlaito apželdinimo, kiti darbai. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.