Tiek vyras, tiek moteris dar prieš nusikalstami žinojo galimas grėsmes ir suvokė savo veiksmų neteisėtumą.
Nepaisant moters ir vyro pasiaiškinimų ir motyvų, už bandymą iš užsienio parsisiųsti medicininio kanapių aliejaus ir jo kapsulių, buvo iškeltos baudžiamosios bylos pagal Baudžiamojo Kodekso (BK) 199 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.
Straipsnyje aptariamos vyro ir moters nusikalstamos veikos teismuose buvo sprendžiamos 2018 metais, iki BK pakeitimo. Tuomet bausmė už BK 199 str. 3 dalį buvo laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Po BK pakeitimo už kontrabandą teisiama remiantis BK 199 str. 4 dalimi. Pagal ją, kaip ir anksčiau, gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų.
BK 199 str. 4 dalyje teigiama: „Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų“.
BK 259 str. 1 dalis nurodo, kad už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Užsienyje ieškojo pigesnės jau vartoto vaisto alternatyvos
15 tūkst. eurų – tiek vyrui būtų kainavęs tris mėnesius trukęs pirminis gydymo kursas, todėl jis nusprendė ieškoti pigesnės alternatyvos. Netrukus internete rado išties kur kas pigesnį pasiūlymą – mėnesio norma kainavo vos 300 eurų.
Tokio kanapių aliejaus dienos dozė – vos vienas lašas, todėl mėnesio pakuotė sudaro tik 10 ml.
Vyro ligos istorija prasidėjo 2010 metais. Tuomet Didžiojoje Britanijoje gyvenęs vyras iš medikų išgirdo diagnozę – vidaus organų navikas. Išgirdęs, kad jam paskirtas operacinis gydymas, nusprendė jo atsisakyti ir pasirinko alternatyvų būdą – medicininį kanapių aliejų.
Kanapių aliejaus tąkart jis nusprendė ieškoti internete, įvairiuose forumuose, neilgai trukus jo įsigijo. Vyro bylos medžiagoje nurodoma, kad vartojant kanapių aliejų jam „pagerėjo, t.y. išnyko skausmai ir kiti simptomai“.
Po dvejų metų į Lietuvą grįžęs vyras nutraukė aliejaus vartojimą, o iš Lietuvos medikų vėl išgirdo siūlymą gydytis operaciniu būdu, tačiau dar kartą to atsisakė.
Tik po penkerių metų vėl į Lietuvą grįžęs vyras pradėjo ieškoti anksčiau vartoto preparato ir rado, tik jis kainavo gerokai brangiau nei anksčiau vartotas – už 30 ml sumokėjo 500 eurų. Už tris mėnesius trunkantį pirminį gydymo kursą vyrui būtų reikėję sumokėti 1500 eurų, todėl jis ir vėl pradėjo ieškoti, kur ir kaip jo įsigyti pigiau.
Po paieškų tokio preparato vyras rado Kanadoje ir Anglijoje. Vieno mėnesio dozę vyras vartojo Anglijoje, dar vieną nusprendė atsisiųsti į Lietuvą, tačiau kanapių aliejaus siunta sukėlė įtarimų siuntą pervežti turėjusiam vairuotojui ir jis, išpakavęs siuntinį, nusprendė jį perduoti pareigūnams.
Už tokio preparato, turinčio Lietuvoje draudžiamos veikliosios medžiagos, įsigijimą, vyras sėdo į teismo suolą ir buvo baudžiamas už kontrabandą ir disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau teismas, atsižvelgdamas į preparato įsigijimo tikslą, bausmę sušvelnino.
Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus.
Galutinis teismo nuosprendis – 150 MGL dydžio bauda, t.y. 5649 Eur.
Nelegalių vaistų ieškojo pasiremdama kitų pasakojimais internete
Tokią pačią diagnozę – vidinių organų navikas – išgirdusi moteris tai pat pradėjo ieškoti galimų alternatyvių gydymo būdų ir internete rado informacijos apie kanapių aliejų. Net ir žinodama, kad tai nelegalu, įsigijo preparato internetu ir laukė tarptautinės siuntos iš Didžiosios Britanijos. Tačiau siunta jos nepasiekė – kapsulių pakuotė buvo sulaikyta muitinėje.
Sulaikytose kapsulėse, kaip buvo nustatyta vėliau, buvo veikliosios psichotropinės medžiagos, kuri yra įrašyta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. pasirašytą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą“.
Draudžiamą preparatą moteris įsigijo internetu iš nežinomo asmens.
Pradėjus tyrimą, iš moters namų buvo paimtas asmeninis kompiuteris ir mobilusis telefonas. Ištyrę paimtus įrenginius pareigūnai aptiko jos pokalbius su sūnumi, kuriuose buvo kalbama apie gydymą kanapėmis, moteris ir pati to neneigė – prašė sūnaus padėti įsigyti Lietuvoje draudžiamų preparatų.
Byla moteriai buvo iškelta pagal BK 199 str. 3 dalį, kuris traktuojamas kaip sunkus nusikaltimas ir už kurį grėsė laisvės atėmimas iki dešimties metų. Tačiau pareigūnai, skirdami bausmę, ją sušvelnino.
Moteriai buvo skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, tačiau bausmė, atsižvelgiant motyvus ir tikslus, buvo sumažinta iki vienerių metų.
Abiem atvejais teismas švelnino skiriamas bausmes
Nors istorijos skiriasi, tačiau teisiamųjų tikslas buvo tas pats – sušvelninti skausmus, kuriuos kentė dėl onkologinės ligos.
Abiem atvejais siunta Lietuvą turėjo pasiekti iš Didžiosios Britanijos. Viena siunta Lietuvą pasiekė, tačiau iš karto buvo sulaikyta muitinėje, o kita siunta sukėlė įtarimų vežėjui.
Nė vienas nubaustas asmuo anksčiau nebuvo teistas.
Ir nors paskirtos bausmės skirtingos (vienam skirtas laisvės apribojimas, kitam – piniginė bauda), tačiau teismo žingsniai buvo vienodi – buvo siekiama sušvelninti skiriamą bausmę.
Remiantis Baudžiamuoju kodeksu, tiek vyras, tiek moteris padarė sunkius nusikaltimus ir galėjo būti nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis nuo 3 iki 10 metų.
Teisininkas numatytas bausmes vadina neadekvačiomis
Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Arvydas Daugėla pažymėjo, kad skiriamos bausmės neproporcingos, nes asmuo, kuris bando atsisiųsti nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas iš karto pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – viena nusikalstama veika įvardijama kaip sunkus nusikaltimas, kita – kaip švelnus.
Už kontrabandą baudžiama nepriklausomai nuo kiekio. Sankcija – nuo trejų iki dešimties metų nelaisvės.
„Žinoma, kad pagal konkrečios bylos aplinkybes teismas diferencijuoja, kiek gali. Jei kiekis labai nedidelis – tai yra viena iš pagrindinių priežasčių švelninti bausmę“, – kalbėjo A. Daugėla.
Jis pažymėjo ir tai, kad jei už kontrabandą baudžiamas pilnametis asmuo, numatyta tik viena galima bausmė: „Jei asmuo pilnametis, tai, pagal šiuo metu galiojančius Baudžiamojo kodekso įstatymus, numatomas tik laisvės atėmimas, bausmės vykdymo atidėjimas taip pat panaikintas. Iš esmės bausmė – tik laisvės atėmimas“.
Vis dėlto, aukščiau aptartais atvejais buvo skirtos švelnesnės bausmės. A. Daugėlos teigimu, kartais, sprendžiant tokias bylas, gali būti taikomos išimtys, tačiau tokiu atveju turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės.
Jo teigimu, laisvės atėmimo bausmė netaikoma tada, kai nustatoma, kad tai prieštarauja teisingumo principui.
Ar sveikatos būklė ir motyvas ją pagerinti gali būti išimtinė aplinkybė? „Žinoma, jei būtų patvirtinta, kad žmogus iš tikrųjų serga. Ne tik deklaruoja, bet tikrai serga, – teigė A. Daugėla. – Tai būtų galima svarstyti.“
Šiuo metu, remiantis Baudžiamuoju kodeksu, visiems taikoma ta pati bausmė – nuo trejų iki dešimties metų, neatsižvelgiant į kontrabandos apimtis ir kiekį.
„Manau, kad, kalbant apie visiškai mažą kiekį, bausmė yra ne visiškai adekvati padarytai veikai. Tuo labiau, kad pats straipsnis dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numato gerokai švelnesnę bausmę (baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų – DELFI)“, – kalbėjo teismo pirmininkas.
Majauskas: bausmės sukelia neadekvačias pasekmes paslydusiems žmonėms
Seimo narys Mykolas Majauskas DELFI teigė, kad narkotikų kontrabandos skaičiai per metus išaugo net 30 proc., tačiau būtina pažymėti, kad absoliuti dauguma bylų keliama dėl smulkaus kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų siuntimosi asmeniniam naudojimui. Dažniausiai nedidelius kiekius draudžiamų medžiagų siunčiasi anksčiau neteisti jauni žmonės.
„Baudžiamasis kodeksas nediferencijuoja atsakomybės pagal kontrabandos kiekį ir visais atvejais numato realų laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Tokia bausmė buvo nustatyta ir skiriama už stambių kiekių narkotikų pervežimą per sieną su tikslu platinti, kai dar nebuvo nedidelio kiekio siuntimosi internetu reiškinio. Šiandien tai sukelia neadekvačias pasekmes paslydusiems jauniems žmonėms, apsunkina sunkiai sergančių žmonių gyvenimus ir apkrauna bereikalingu darbu teisėsaugos pareigūnus, kurie negali koncentruotis į sisteminius, organizuotus nusikaltimus“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. Majauskas.
Seimo narys M. Majauskas pažymėjo, kad kai kurios skiriamos bausmės dabar atrodo paradoksaliai. „Už beveik pusės kilogramo kanapių įsigijimą gatvėje gali būti skirta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu už smulkaus kiekio kanapių aliejaus medicininiais tikslais ar suktinės atsisiuntimą internetu gresia nuo trejų iki dešimties metų reali laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė priskiriama prie sunkių nusikaltimų, kurios vykdymas net ir ypatingais atvejais negali būti atidėtas. Tai skandina kartais ir taip nelengvus žmonių gyvenimus – apriboja galimybes įgyti norimą išsilavinimą, gauti reikiamą darbą, planuoti ateitį valstybės tarnyboje ar tiesiog aplankyti į kitas šalis“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis teigia, kad bausmė už nedidelio kiekio narkotikų įsigijimą asmeniniam vartojimui internetu turėtų būti artima bausmei, numatytai už tokio paties kiekio įsigijimą gatvėje. „Tai padėtų ne tik apsaugoti paslydusius nuo traumuojančios neadekvačios baudžiamosios atsakomybės, bet ir sutaupytų daug laiko ir pinigų visai teisėsaugos sistemai, – kalbėjo M. Majauskas. – Teismai galėtų taikyti baudžiamąjį įsakymą ir tokias bylas išnagrinėti per septynias dienas, nekviečiant proceso dalyvių. Ypatingais atvejais, tarkime sergant onkologine liga ir siunčiantis medicininiais tikslais, būtų sudaryta galimybė teismams atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar bausmės vykdymą atidėti.“