Už įstatymo projektą pateikimo stadijoje balsavo 50, prieš - 36, susilaikė 2 parlamentarai.
Už balsavo 41 „valstiečių“ frakcijos narys, prieš balsavo tik Raimundas Martinėlis, o susilaikė Vytautas Bakas. Taip pat įstatymo pataisas palaikė penki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos nariai, ir du socialdarbiečiai – Atūras Skardžius ir Rimantas Sinkevičius.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas domėjosi, kodėl skubama priimti įstatymą nesulaukus Konstitucinio Teismo (KT), į kurį yra kreipęsi Seimo nariai, išvados.
R. Karbauskis atsakė, kad į KT yra kreiptasi dėl Seimo komisijos, kuri tyrė LRT darbą, išvados, o ne dėl įstatymo projekto. Jo nuomone, pasiūlymui, tai, kas pateikta, jokiam KT išaiškinimui neprieštarauja.
Konservatorė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį į Europos transliuotojų sąjungos atsakymą, kuriame sakoma, kad įstatymas „statomas ne ant tų pamatų“. Mykolas Majauskas klausė, kas yra negerai su LRT, kad reikia siūlyti tokius pokyčius.
R. Karbauskis rekomendavo paskaityti komisijos LRT veiklai tirti išvadas. Jis žadėjo, kad po pateikimo niekas neskubės priiminėti pataisų, ir vyks plati diskusija.
Projektą gynysi A. Širinskienė politizavimo rizikos nemato
Projektą gynusi „valstietė“ Agnė Širinskienė dėstė, kad esą LRT įstatymas apaugo mitais. Argumentus, kad obudsmeno pareigybė politizuos nacionalinį transliuotoją, ji vadino pasaka, ir teigė, kad ji atsirado LRT generalinės direktorės prašymu.
Jai yra sunkiai įsivaizduojama, kaip LRT galėtų būti politizuojama, kai keturios vietos taryboje atiduodamos mokslo bendruomenei, ir nesuvokiamas, kuo blogas valdybos atsiradimas.
Armonaitė: vadino asmenine Karbauskio ir Širinskienės ambicija
Parlamentarė Aušrinė Armonaitė vadino įstatymo projekto pateikimą asmenine R. Karbauskio ir A. Širinskienės ambicija, įsižeidus ant Seimo narių, kurie atmetė tyrimo išvadas.
Ji atkreipė dėmesį, kad pagal šį projektą yra neaiškus ombudsmeno teisinis statusas. Tai bus jau trečias pareigūnas, kuris turėtų reguliuoti LRT veiklą.
Parlamentarei atrodo ydinga, kad reikalavimai nariams į valdybą ir tarybą yra siauri, reikalaujama penkių arba dešimties metų (ombudsmeno atveju) darbo pagal specialybę patirties.
Kaip rašė BNS, šiuo projektu būtų keičiami visuomeninio transliuotojo valdymo principai: būtų steigiamas naujas valdymo organas – valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija, keičiama jos formavimo tvarka.
LRT taryba Seimo narių prašo neskubėti su nauja įstatymo redakcija, išklausyti ekspertus. Visuomeninio transliuotojo vadovybė yra išsakiusi nuogąstavimus, kad valdančiųjų inicijuojami pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui.
Naują įstatymo redakciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis registravo su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais. Projektas atitinka šios komisijos išvadas, tačiau joms gruodžio pabaigoje nepritarė Seimas.
Opoziciniai konservatoriai Seimo plenarinio posėdžio išvakarėse registravo savo parengtą naujos redakcijos LRT įstatymo projektą, anot jų, parengtą pagal britų nacionalinio transliuotojo BBC analogiją, tačiau į darbotvarkę projektas neįtrauktas.
„Valstiečių“ pataisos siūlo, kad naujai steigiama valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą.
Valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos ar valdybos sprendimams. Kaip ir tarybos, valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.