Savaitės pradžioje „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis užregistravo dar vienas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Tai jau trečiasis variantas, pagal kurį siūloma keisti dabar galiojantį teisės aktą.

Įstatymo pataisas jau yra registravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Seimo narys Mindaugas Puidokas. Tiesa, pastarosioms kelio skintis neleido Seimo teisės departamento pateikta išvada, kurioje nurodoma, kad M. Puidoko siūlymai net keturiose vietose prieštarauja Konstitucijai.

Ne mažiau aistrų viešojoje erdvėje ir tarp parlamentarų bei skirtingų sričių specialistų kelia ir naujai „valstiečių“ siūlomi pakeitimai. Juose įtvirtinama nuostata, kuri leistų atlaidžiau žiūrėti į be suaugusiųjų priežiūros namuose paliktus vaikus. Kaip anksčiau TV3 žurnalistams yra sakiusi A. Širinskienė, dėl dabar galiojančios tvarkos tėvai esą negali net greitai nubėgti į parduotuvę, nes bijo, kad bus įskųsti dėl atžalų nepriežiūros.

Tuo tarpu ugniagesiai atkerta – mažų vaikų vienų namuose negalima palikti net keliolikai minučių, nes ir jos esą gali baigtis tragiškai.

Primena Lietuvą sukrėtusį įvykį

Kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (VPGT) atstovė Vida Šmigelskienė, apie vaikų iki 8-erių metų palikimą be priežiūros tėvai neturėtų nė pagalvoti.

„Kai vaikas vienas, jis savaime nesaugus, ypač mažametis, todėl išvis neturėtų būti net tokios minties, kad 6-8 metų vaikai galėtų būti paliekami vieni. Jie turi būti su suaugusiais, nes tėvai yra atsakingi už vaiko saugumą“, – griežtos pozicijos laikosi specialistė.

VPGT duomenimis, praėjusiais metais gaisre žuvo 2 vaikai, dar 11 nukentėjo. Anot V. Šmigelskienės, ugniagesiai pastebi tendenciją, kad dažniausiai tokios nelaimės nutinka tada, kai vaikai namie lieka be tėvų.

Gelbėtojai primena ir praėjusiais metais Lietuvą sukrėtusį įvykį, kai du be priežiūros palikti mažyliai Kaune sudegė gyvi.

Nelaimė įvyko praėjusių metų pavasarį. Užsiliepsnojusio gyvenamojo namo viduje buvo penkerių berniukas ir dviejų metukų mergaitė. Juos vienus namuose palikusi mama išeidama užrakino duris, iš liepsnų vaikai ištrūkti negalėjo ir pro langus, nes šie buvo su grotomis.

Atvykę gelbėtojai išlaužė pastato duris ir mažylius iš liepsnojančio namo išnešė lauk, tačiau medikai vaikams padėti jau nebegalėjo. Du vaikus auginusi moteris jau ir prieš nelaimę buvo pakliuvusi į tarnybų akiratį dėl vaikų nepriežiūros.

Pasak V. Šmigelskienės, tai tikrai ne vienintelis atvejis, kai iš liepsnų tenka traukti išsigandusius mažamečius.

„Dažnai tėvai sako – trumpam išėjau, kelioms minutėms, pusvalandžiui, bet tiek laiko užtenka, kad vaikas žūtų ir įvyktų tos nelaimės. Tėvai turi kalbėtis apie tai su vaikais, patarti jiems, kaip elgtis, bet pats pagrindinis dalykas – vaikai namuose neturi būti vieni, užtat visą laiką prevencijos specialistai akcentuoja šį dalyką“, – pabrėžia pašnekovė.

Punktas, kuris iki šiol nekliuvo

Anksčiau Seimo nario M. Puidoko registruotose pataisose daugiausiai priešpriešos kėlė terminai „šiurkštus orumo pažeidimas“, „žymaus skausmo sukėlimas“. Tokie parlamentaro registruoti pasiūlymai net buvo vertinami kaip įteisinantys lengvą smurtą. R. Karbauskio registruotame projekte tokių dviprasmiškų apibrėžimų neliko, tačiau išimtas amžiaus cenzas dėl vaikų palikimo be priežiūros vėl tapo nesutarimų objektu.

Šis punktas nebuvo koreguojamas nei M. Puidoko, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotuose pataisų variantuose.

Šiuo metu galioja nuostata, kad iki šešerių metų vaikai negali būti namuose vieni, juos privalo prižiūrėti ne jaunesni kaip 14 metų asmenys. Įstatyme išimtis numatyta tik būtiniems atvejams, kai tėvai neturi kitos išeities.

„Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros“, – rašoma dabar galiojančiame įstatyme. Nuostata, įtvirtinanti, kokio amžiaus vaikai namuose negali likti vieni, Lietuvoje galioja nuo 2018 liepos. Iki tol tai nebuvo reglamentuojama.

Dabar „valstiečiai“ siūlo palikti didesnę apsisprendimo teisę patiems tėvams. Jų siūlomas straipsnio variantas skamba taip: „Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas be objektyvios būtinybės neliktų vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei“.

Siūlo vertinti vaiko brandą ir aplinkos saugumą

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą ikimokyklinio amžiaus vaiką, atsižvelgiant į jo brandą, tėvai galėtų palikti aplinkoje, kuri, jų vertinimu, nekelia tam vaikui pavojaus.

„Toks atvejis, kai tėvai vieną vaiką palieka bute miegantį, išbėgdami išnešti šiukšles arba porai minučių pas kaimynus, pakankamai brandaus penkiamečio atveju jau būtų tinkamas pavyzdys, kada vaiką galima saugiai palikti“, – teigė A. Širinskienė atkreipdama dėmesį, kad, pagal dabartinį teisinį reguliavimą, jeigu jį taikytum pažodžiui, tėvai tokiu atveju jau rizikuotų.

Agnė Širinskienė

Pasak jos, šiuo klausimu buvo diskutuojama ir jos vadovaujamame komitete.

„Ekspertai atkreipė dėmesį, kad gali būti tokių situacijų, kai penkerių metų vaikas pagal savo intelektinius gebėjimus gali būti pakankamai brandus, tačiau gali būti ir vaikas, kuris yra septynerių metų, turėdamas tam tikrą negalią, dar negalės tinkamai savimi pasirūpinti“, – sakė A. Širinskienė.

Tada, pasak komiteto pirmininkės, tai nuspręsta susieti su ikimokykliniu amžiumi ir vaiko branda.

D. Šakalienė: kliūva du dalykai

Viena Matuko reformos iniciatorių, parlamentarė Dovilė Šakalienė teigia, kad apskritai nesupranta, kodėl Seime trečią kartą registruojamos to paties įstatymo pataisos.

„Sunku apskritai suprasti, kodėl išvis yra keičiamos tam tikros konceptualios nuostatos, kada yra Vyriausybės pateikti pakeitimai, kurie yra susiję su praktiniu įstatymo įgyvendinimu ir procedūriniais dalykais. Čia turėtų ponas Karbauskis atsakyti į klausimą, kam to reikia“, – stebėjosi D. Šakalienė.

DELFI žurnalistams R. Karbauskis telefonu neatsiliepė, jis iki šiol viešai nėra komentavęs savo registruotų pataisų.

Kalbėdama apie konkrečią pataisų nuostatą, kurioje reglamentuojamas vaikų buvimas be priežiūros, D. Šakalienė teigė, kad itin kliūva du aspektai. Vienas jų, vardijo parlamentarė, kad siūlomame variante nebeaišku, kokio amžiaus žmogus gali rūpintis vaikais, kitas – kad vertinamas tik fizinis aplinkos nesaugumas.

„Mes visi suprantame, kad mažo vaiko palikti vieno negalima. Tai yra nesaugu. Ir ne tik todėl, kad gali kilti tiesioginis ir realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, nes jis, pavyzdžiui, susižalos su atviroje vietoje padėtais aštriais objektais ar nusikrės elektra įkišęs ką nors į rozetę, ar iškris pro atidarytą langą. Nepamirškime psichologinio aspekto. Baimė būti ilgai vienam gali padaryti negrįžtamos žalos mažylio psichikai. R. Karbauskio pataisose nėra jokių saugiklių, kurie leistų užtikrinti, kad labai mažas vaikas nebūtų paliekamas vienas ilgam laikui. Mano akimis žiūrint, šiame straipsnyje ir taip trūko saugiklių, bet dabar jis tampa dar labiau neapibrėžtas.

Dovilė Šakalienė

Ankstesnėje formuluotėje dar bent jau buvo bandoma pasakyti, kad kartu su vaiku turi būti asmuo, kuriam yra bent 14 metų. Pagal mūsų teisės aktus 14-mečio teisinis veiksnumas jau yra šiek tiek kitoks, tai yra asmuo, iš kurio galima tikėtis šiek tiek brandesnio požiūrio ir priežiūros. Tuo tarpu pagal siūlomą formuluotę 10 mėnesių kūdikis gali būti paliktas prižiūrėti 7-mečiui. Priėmus siūlomas pataisas – tai būtų normalu“, – piktinosi D. Šakalienė.

Politikės manymu, jei tokie įstatymo pakeitimai būtų įvirtinti, Lietuva žengtų žingsnį atgal ir sugrįžtų į laikus, kai „vienus mažylius augindavo kiti mažyliai“.

„Tais laikais galbūt buvo suprantama, kad tai yra normalu, nes ir žmonių suvokimas buvo kitoks, ir valstybės socialinė infrastruktūra buvo dar prastesnė nei yra šiai dienai – nebuvo vaikų priežiūros paslaugų, ir visuomenės branda bei sąmoningumas buvo kitoks. Tačiau ar tikrai turėtume grįžti į balanos gadynės laikus, kai metų kūdikį mediniame lopšyje supdavo septynmetis ir po to tas septynmetis eidavo melžti karvių“, – siūlomus pakeitimus kritikavo D. Šakalienė.

Tėvai sumanymą palaiko

Tuo tarpu Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas „valstiečių“ sumanymą palaiko. Jo manymu, „tėvai geriau pažįsta savo vaikus“ ir gali patys nuspręsti, kada saugu, o kada ne palikti atžalą vieną.

„Aš suprantu, kad grėsmių mes visada galime matyti, bet klausimas, kaip valstybė žiūri į šeimą – ar pasitiki šeima ir tėvais, kurie prisiėmė atsakomybę užauginti vaiką, ar ne. Jeigu valstybė pasitiki šeima ir tėvais, tai tada valstybė gali nurodinėti arba įsikišti tik kraštutiniais atvejais. Prieš keletą metų girdėjome įvairių atvejų, kai Amerikoje automobiliuose palikdavo kūdikius, kai karšta, ar panašiai, bet nežinau, ar dėl to reikėtų kriminalizuoti arba šeimas padaryti rizikos zona. Jeigu šeimoje augti vaikams geriausia, tada stiprinkim šeimą ir pasitikėkime ja, o ne kriminalizuokime, kad joje viskas blogai“, – tėvų poziciją dėstė pašnekovas.

Pasiteiravus, ar nemano, kad galbūt dabar galiojanti norma yra įtvirtinta siekiant ne kriminalizuoti, o apsidrausti nuo galimų nelaimių, K. Mikolajūnas atsakė: „Jeigu apsidraudimas, tai tada tėvams reikėtų paruošti atmintinę, kaip reikėtų elgtis, arba mokymus tėvams, arba programas mokyklose, arba prieš santuoką tėvų apmokymo programas, kuriose būtų tam tikros nuostatos ir tokie dalykai, bet kai yra įstatyme, tai jau ne apsidraudimas, tai yra riba, nes įstatymo pažeidimas užtraukia kokias nors atsakomybes. Įstatymas dažniausiai brėžia tą raudoną ribą, kurios peržengti nevalia, tai čia jau ne apsidraudimas, čia jau kirtimas visa įstatymo galia.“

Jo teigimu, visuomenė dabar bet kokius draudimus sutiks neigiamai, todėl linkėjo valdžiai į įstatymus „dėti daugiau pasitikėjimą atnešančių nuostatų“.

„Manau, kad tie dalykai padarys didesnį poveikį šiame kontekste, nei bet kokie ribojimai ir draudimai, kurie didžiosios dalies žmonių bus priimami priešiškai, kaip intervencija į šeimą“, – teigė K. Mikolajūnas.

Paklaustas, kokio amžiaus vaiką, jo vertinimu, jau būtų galima palikti vieną namuose, tėvų atstovas konkrečiai atsakyti teigė negalintis.

„Žinokit, negalėčiau vienareikšmiškai atsakyti. Nu klausimas, kiek laiko palikti ir kokiuose namuose, ar ten yra laiptai, ar ten yra židinys, ar ten yra dar kažkokių dalykų. Suprantat, labai nuo visko priklauso. Jeigu tėvai žino, kad vaikas yra saugus ir gali jį trumpam palikti, kad jis nepasieks kažkokių aštrių daiktų, elektros, neiškris pro langą, tada tėvai žino tą amžių. Bet jeigu tas amžius yra toks, kai vaikas visko siekia, viską neša, tai jo net ir minutei nagalima palikti“, – teigė jis.

6-mečiai nemoka elgtis ekstremaliose situacijose

Tačiau VPGT atstovė V. Šmigelskienė tėvų požiūrį „o kas čia tokio gali nutikti“ vadina itin žalingu ir nesuprantamu.

„Kas čia atsitiks, jeigu girtas vairuosiu? Kas čia atsitiks, jeigu rūkysiu lovoje? Kas čia atsitiks, jeigu nesilaikysiu kažkokių taisyklių? Taisyklės tam ir rašomos, kad jos apsaugotų žmogų ir kiekvienas žmogus turi būti atsakingas ne tik už savo saugumą, bet ir už savo artimųjų, o tuo labiau vaikų saugumą. Tas toks abejingas požiūris, o kas čia atsitiks. Taip, vieną kartą gal ir neatsitiko, bet gali atsitikti. Tai jeigu tėvai prisiima atsakomybę už vaiką, jeigu nori, kad jis išliktų gyvas, jie turi tuo ir rūpintis, daryti viską, kad tas vaikas nepatektų į pavojų“, – kalbėjo specialistė.

L. Slušnio manymu, tėvų dažnai išsakomame argumente, kad per 10-15 minučių nieko nenutiks, yra tiesos, tačiau rekomenduoja pažiūrėti ir į kitą medalio pusę.

„Kita vertus, per 10-15 minučių su šešiamečiu gali daug kas nutikti. Jis gali iškristi per langą, norės pasižiūrėti, kur išėjo mama, bum ir iškrito. Jis gali dar nemokėti ir dažniausiai nemoka įvertinti aukščio pavojingumo lygio, gal net ir koordinacija dar ne ta. Viskas, iškrito, mes turime bėdą, mes turime užsimušusį, galbūt sunkiai sužalotą vaiką. 10-15 minučių tam užtenka.

Taip, galbūt per tiek laiko nebus sukeltas koks nors gaisras, bet niekas parduotuvėje per 10-15 minučių neapsisuka, vadinasi, per pusę valandos gali supleškėti praktiškai visas butas. Ar vaikas moka pasitraukti pats iš kažkokios gaisro vietos? 6 metų vaikas dar nemoka. Aš galiu išmokyti, kaip elgtis 7-9 metų vaiką, jau galiu išaiškinti tam tikrus saugumo algoritmus, kaip elgtis „jeigu“, ką daryti „jeigu“, kur yra tas prioritetas. Jeigu kažkas įvyks namuose, būk geras ar būk gera, eik per duris, nesaugok jokių žaislų, nesaugok nieko. Tai įmanoma padaryti su vyresniais vaikais. Su šešiamečiais to neįmanoma padaryti, nes jis reaguos emociškai, apims baimė ir jis liks viduje, mes prarasime vaiką. Taip, galbūt tai neįvyks, bet, žinote, galvodami, kad taip nebus, mes po to kaip taisyklė turime pavyzdį, kai kas nors įvyksta“, – galimus scenarijus piešia specialistas.

Jo žodžius patvirtino ir V. Šmigelskienės. Ji teigia, kad priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojai visada paklausinėja atvykusių vaikų, ką jie darytų, jei kiltų gaisras.

„Ilgai negalvoję jie atsako – lipčiau į spintą, palysčiau po lova. Tai jie daro intuityviai, ta baimė yra tokia didelė, kad vaikas priima klaidingus elgesio modelius. Atsimenu, netgi buvo toks atsakymas, kai vienas vaikas suvokdamas, kad, kai dega, kambaryje būna karšta, pasakė, kad slėptųsi šaldytuve“, – pasakojo departamento atstovė.

Siūlo vaikų vienų nepalikti iki 8-erių

L. Slušnio įsitikinimu, ribojimą iki kokio amžiaus vaikai neturėtų būti be suaugusiųjų priežiūros ne tik reikėtų palikti, bet dar ir padidinti amžių, iki kurio vaikai negalėtų likti namuose vieni.

„Apie 8 metus dar sakyčiau gerai, bala nematė, bet kai nuimama (nuostata – DELFI) iki 6 metų, tai čia tikriausiai pataikaujama rinkėjams, nes jie nežino ką daryti, mūsų pagalbos sistema kaip ir nesuveikė iki galo ir tada tai yra grynas populizmas, kuris kada nors atsisuks blogąja prasme, nes tėvai, kurie turi šiek tiek mažiau nuovokos apie tai, kas yra vaikas, ims piktnaudžiauti“, – mano L. Slušnys.

Psichiatro teigimu, atsakingi tėvai ir dabar mažamečių nepalikinėja be priežiūros, o įstatymo norma reikalinga tiems, kurie piktnaudžiauja tėvų teisėmis arba nenori vykdyti savo pareigų.

Šiuo metu Lietuvoje galiojanti norma, kad mažylis iki 6-erių negali likti vienas, pasak pašnekovo, yra viena švelniausių ar net švelniausia Europoje. Pavyzdžiui, Skandinavijoje, teigia L. Slušnys, vaikų be priežiūros negalima palikti iki 10-12 metų.

„Todėl pas juos yra išvystyta ilgos mokyklos sistema. Tai yra susisiekiantys indai, kadangi yra įstatymas, tai daroma ilga mokykla ir vaikai iki 16 val. būna mokykloje. Jie yra užsiėmę, jie paruošia ir pamokas, ir užsiėmimai vyksta, jie niekur nemigruoja, todėl parvažiavę namo jie visiškai ramiai gali atsidėti šeimos poreikiams ir bendravimui su tėvais. Tai yra labai gražu“, – pavyzdį pateikė jis.

Kai kuriose JAV valstijose, anot L. Slušnio, ši amžiaus riba dar didesnė ir siekia net 14 metų. Liberaliausiai į vaikų palikimą be priežiūros, teigia pašnekovas, žiūri vokiečiai, ten mažylius savarankiškai laiką leisti namuose galima palikti nuo 7-erių.