Oficialiais duomenimis, pernai iš Lietuvos išvyko kiek daugiau nei 32,2 tūkst. gyventojų, iš jų beveik 29 tūkst. yra šalies piliečiai. Daugiausia emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją ir Airiją.
Į Lietuvą 2018-aisiais atvyko per 28,9 tūkst. žmonių, iš jų 16,6 tūkst. yra Lietuvos piliečiai. Dažniausiai į Lietuvą imigravę užsieniečiai yra iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.
Vis dėlto Lietuva išlieka vienintele Baltijos šalimi, kur migracijos rodikliai išlieka neigiami. Į Estiją jau kurį laiką atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta, o Latvijoje pernai migracijos skaičiai buvo „nuliniai“.
Užpernai iš Lietuvos emigravo daugiau nei 47,9 tūkst. žmonių, o imigravo beveik 20,4 tūkst. asmenų.
Statistiką blogina gimstamumas
Iš viso Lietuva pernai neteko 14,9 tūkst. gyventojų, o didžiausią įtaką tam darė neigiamas natūralus gyventojų prieaugis.
2018 metais šalyje gimė 28,2 tūkst. kūdikių, tai beveik puse tūkstančio kūdikių mažiau nei užpernai. Pernai Lietuvoje mirė 39,8 tūkst. žmonių – maždaug 300-ais mažiau nei 2017 metais.
Anot oficialios statistikos, iš viso šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. žmonės.
Vis dar trys milijonai
Tuo metu Registrų centro analitikai skelbia, kad 2018 m. šalyje bendras gyventojų skaičius per metus šiek tiek sumažėjo, tačiau vis dar viršija simbolinę 3 mln. ribą. Pokytį galėjo lemti negerėjančios demografinės tendencijos – mirtingumas vis dar viršija gimstamumo rodiklius, o taip pat neigiamos emigracijos tendencijos.
Kaip DELFI paaiškino Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus, kai kurie Statistikos departamento ir Registrų centro skaičiai skiriasi dėl to, kad Statistikos departamentas gyventojus skaičiuoja pagal kitokias metodikas. Registrų centras bendrą šalies gyventojų skaičių apskaičiuoja susumavęs visų kiekvienoje savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir asmenų, įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, skaičių.
Gyventojų skaičiaus mažėjimas lėtėja. Neigiamas metinis pokytis šiemet (-1,5 proc.) yra mažesnis, nei buvo fiksuotas pernai, kai buvo lyginami 2018 m. pradžios duomenys su 2017 metų pradžia (-1,8 proc.)
Vertinant pagal amžiaus grupes, Lietuvoje registruotų vaikų nuo 0 iki 7 metų per metus sumažėjo beveik 2 proc. iki 178,6 tūkst., amžiaus grupės nuo 7 iki 18 vaikų sumažėjo 0,5 proc. iki 315,6 tūkst., o pensinio amžiaus gyventojų šalyje sumažėjo 0,3 proc. iki 663,2 tūkstančio, rodo Registrų centro duomenys.
Lietuvoje pernai gimė beveik 35 tūkst. naujagimių (4 proc. mažiau nei 2017 m.), mirčių viso užfiksuota 40,4 tūkst. (0,2 proc. mažiau). Vertinant atskirai pagal savivaldybes tiek gimimų, tiek mirčių skaičiaus mažėjimas fiksuojamas visuose šalies Civilinės metrikacijos skyriuose.
Šalies sostinėje pernai įregistruota beveik trečdalis visų naujai gimusių vaikų – viso 10,8 tūkst. naujagimių (4,3 proc. mažiau nei prieš metus), mirčių skaičius Vilniuje išliko beveik nepakitęs ir siekė beveik 6,7 tūkstančio. Kaune pernai gimė 3,6 tūkst. vaikų, mirčių fiksuota 13 proc. mažiau (4,3 tūkst.).
Klaipėdoje naujagimių skaičius per metus beveik nepakito (2,3 tūkst.), o mirčių įregistruota 21 proc. mažiau (2,1 tūkst.).