Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikisi, kad pavyks suderinti šią iniciatyvą ir Seimui jo pernai gruodį pateiktas įstatymų pataisas, kurios jau sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo.
„Projektai bus svarstomi komitetuose ir bus siekiama juos suderinti. Jeigu pavyks suderinti komitetuose greitu laiku, tai dar vasario mėnesį gali būti sušaukta neeilinė Seimo sesija“, - trečiadienį žurnalistams Seime sakė ministras L. Kukuraitis.
Jo nuomone, bet kokia skuba, ypač tokiuose koncepciniuose įstatymuose, kurie apibrėžia visų šeimų ir vaikų santykius, nereikalinga.
„Jie turėtų būti labai smarkiai išdiskutuoti. Įstatymo įgyvendinimo fazėje atpažįstame dalykų ir ne vieną, kuriuos jau galime ir turėtume koreguoti tam, kad įgyvendinimas būtų geresnis“, - sakė L. Kukuraitis.
Vykdant parlamentinę kontrolę trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas inicijavo diskusiją apie šeimos ir valstybės vaidmenį užtikrinant geriausius vaiko interesus.
Siekiant tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis siūlo numatyti, kad vaiko paėmimas iš tėvų yra kraštutinė vaiko teisių apsaugos priemonė, o prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią yra psichologinio smurto forma.
Seimo posėdžių sekretoriate jis yra įregistravęs tai siūlantį įteisinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą ir lydinčius dokumentus.
Siūloma aiškiai nustatyti, kad intervencija į šeimos privatų gyvenimą yra galima tik būtinojo reikalingumo atvejais, t. y. kai yra reali grėsmė, jog vaikui būnant šeimoje jis patirs didelę žalą.
Įstatymo pakeitimais yra nustatomas baigtinis pagrindų sąrašas, kada galimas vaiko paėmimas iš įstatyminių atstovų. Pirma, tai būtinosios pagalbos atveju, kai gresia realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei. Antra, tai būtų galima ir tuo atvejui, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia, o visos pagalbos šeimai priemonės yra nevaisingos.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijai, jo įgyvendinimas susilaukė labai stiprios negatyvios visuomenės reakcijos, vaiko ir šeimų interesus atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų kritikos, o jo taikymo praktikoje išryškėjo problemos.
Pernai gruodžio 13 d. Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio pateiktas vaiko teises reglamentuojančių įstatymų pataisas. Bendru sutarimu pritarę projektams po pateikimo, parlamentarai nepritarė Vyriausybės pasiūlymui įstatymų pakeitimų projektus svarstyti skubos tvarka.
Pristatydamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, ministras L. Kukuraitis sakė, kad siūloma atsisakyti grėsmės vaikui lygių nustatymo. Pakeitimais siūloma nustatyti naujas vaiko saugumo užtikrinimo priemones - vaiko laikinoji priežiūra ir laikinas apgyvendinimas. Siūloma nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą būtų įmanomas tik tuo atveju, kai tėvai nepriima siūlymo taikyti laikinosios vaiko priežiūros priemones arba kai tokių priemonių taikymas būtų nepakankamas užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Taip pat siūloma tarnybos darbuotojams, atliekantiems vaiko situacijos vertinimą, įtvirtinti teisę daryti garso ir vaizdo įrašus.
Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad vaikas, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, visais atvejais paimamas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, netaikant alternatyvių priemonių vaiko saugumui užtikrinti. Be to, pagal dabartinį teisinį reguliavimą mobiliosios komandos darbą su šeima pradėdavo tik paėmus vaiką iš tėvų ar kitų atstovų.