Įstatymo projektą „valstiečių“ lyderis grindžia statistika. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vien per keturis mėnesius buvo užregistruota 9235 pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, iš kurių daugiau kaip 4088 nepasitvirtino.
Tokie skaičiai, pasak R. Karbauskio, parodo, kad didžioji dalis pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus buvo nepagrįsti.
„Tai reiškia, kad 44 proc. atvejų pareigūnai eikvojo savo laiką ir valstybės lėšas nagrinėdami pranešimus, kurie buvo nepagrįsti, klaidingi ar akivaizdžiai melagingi. Tarp visų šitų atveju būta ir tokių, kai savo teisėmis šioje srityje piktnaudžiavo paaugliai bei kiti šeimos nariai, dėl savanaudiškų paskatų ar iš keršto tėvams pranešdami apie tariamai padarytą vaiko teisių pažeidimą“,– aiškinamajame rašte dėstė R. Karbauskis.
E. Žiobienė: reikia skirti melagingus pranešimus nuo nepasitvirtinusių
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobionė pritaria, kad sankcijos už žinomai melagingus pranešimus turėtų būti taikomos, tačiau pabrėžia, kad reikėtų skirti, kada tarnybos buvo iškviestos piktavališkai, o kada pranešimas nepasitvirtino, tačiau juo nebuvo norima pakenkti. Pasak jos, negalima sakyti, kad nepasitvirtinę pranešimai rodo pareigūnus iškvietusių žmonių piktavališkumą.
„Aš šitoje vietoje matau labai aiškią takoskyrą. Tai, kas nepasitvirtino, yra viena, nes kiekvienas žmogus, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, gali kreiptis į teismą, bet juk tai nereiškia, kad jis piktnaudžiauja. Lygiai taip pat ir žmogus, kuris mato ar mano, kad yra pažeidžiamos vaiko teisės. Jis privalo pranešti“, – įsitikinusi E. Žiobienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad pranešėjas tiesiog gali neturėti galimybių patikrinti, ar pažeidimas iš tiesų yra, todėl, anot jos, baisiausias scenarijus būtų, jei nepasitvirtinę pranešimai būtų laikomi melagingais.
„Seime diskusija prasidėjo nuo to, kad yra melagingas pranešimas, tai mes iš paskutiniųjų bandėme motyvuoti ir aiškinti, kad jeigu yra žinomai melagingas pranešimas, kitaip sakant, jeigu žmogus žino, kad jis tikrai meluoja, tai atsakomybė kaip ir galėtų būti taikoma. Labiausiai bijočiau tuo atveju, kai yra klaida, nesusipratimas ir taip toliau“, – teigia E. Žiobienė.
Jos teigimu, jeigu įstatyme suformuluotoje normoje akcentuojama, kad atsakomybė taikoma tik tada, kai pranešėjas žino, jog jis meluoja ir tai daro tyčia, tokie pakeitimai normalūs.
R. Karbauskio siūlomose ANK pataisose rašoma: „Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos, vaiko teisių apsaugos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.“
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė tikina, kad administracinė atsakomybė jokiu būdu negali būti taikoma tiems, kurie mano, kad vaiko teisių pažeidimas yra, tačiau tokia informacija nepasitvirtina.
„Žmogus, kuris mano, kad vaiko teisės yra pažeidžiamos, turi ir privalo kreiptis ir pranešti. Aišku, kaip tai bus praktikoje, labai sunku pasakyti“, – svarstė E. Žiobienė.
Pašnekovė pripažino, kad dažniausiai apie vaiko teisių pažeidimus pranešama anonimiškai arba pranešėjai prašo konfidencialumo, ji taip pat patvirtino, kad dalis pranešimų nepasitvirtina.
„Yra visai nemažas procentas, kai tie skundai nėra patenkinami, kitaip sakant, pažeidimai nėra nustatomi, bet mes nelaikome jų melagingais. Gali įvykti klaida, gali neužtekti objektyvių įrodymų“, – aiškino E. Žiobienė.
Įregistravo ir dar vienas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas
Kartu su siūlomais ANK pakeitimais R. Karbauskis įregistravo ir dar vienas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Šio įstatymo pataisas jau yra registravęs ir Seimo narys Mindaugas Puidokas, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Valstiečių“ lyderio registruotame įstatymo projekte kaip ir M. Puidoko siūlytame variante lieka nuostata, kad kad vaiko paėmimas iš šeimos galimas tik tada, kai kyla „realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei“.
„Vaikas priverstinai gali būti paimamas iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, būtina siekiant išvengti realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis“, – rašoma projekte.
Naujame projekte taip pat siūloma, kad paimant vaiką iš šeimos būtų aiškiai nurodomos aplinkybės, kodėl vaiko nebuvo įmanoma apsaugoti kitais būdais.
Įrašoma, kad vaiko paėmimas iš saugios aplinkos negalimas, o paėmimo metu privalo dalyvauti tėvai ar vienas iš tėvų, ar vaiko atstovų pagal įstatymą.
Projektu šiek tiek koreguojamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, nustatant, kas nelaikoma smurtu. Pagal dabartinę įstatymo versiją, smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Nauju apibrėžimu būtų įrašoma, kad smurtu nebūtų laikomi „proporcingi“ veiksmai, kai siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, nebelieka pavojaus vaiko saugumui. Šią nuostatą įtvirtinti buvo siūloma ir M. Puidoko registruotame įstatymo projekte.
Tarp vaiko interesų į sveiką ir saugią aplinką įrašomas gyvenimas šeimoje su tėvais, giminystės ryšių išlaikymas.
Siūloma koreguoti nuostatą, draudžiančią vaikus iki 6 metų palikti vienus. Šiuo metu vaiko tėvai turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Siūloma nustatyti, kad „priešmokyklinio amžiaus vaikas be objektyvios būtinybės neliktų vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei“.
Taip pat pataisomis už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą numatoma administracinė atsakomybė, o vaiko teisių apsaugos darbuotojams, šeimoms pagalbą teikiančių mobiliųjų komandų nariams įvedamas nepriekaištingo reputacijos reikalavimas.
Bauda už melagingą vaiko teisių apsaugos iškvietimą būtų tokia pati kaip priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, t. y. nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Projektą R. Karbauskis registravo Seime jau pradėjus nagrinėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas vaiko teisų apsaugos sistemos pataisas, kad vaikai iš šeimos būtų paimami tik kraštutiniu atveju.
Šios pataisos buvo pateiktos gruodį reaguojant į rezonansą dėl iš šeimos paimtų vaikų. Po pateikimo Seime joms buvo pritarta bendru sutarimu.