Laidoje „DELFI diena“ viešėjusi Lietuvos astovė prie Europos Sąjungos, ambasadorė Jovita Neliupšienė „Brexitą“ palygino su drama, kurioje, kaip priklauso, būna ir ašarų, ir džiaugsmo.
„Ir, galų gale, viskas vis tiek gerai baigiasi. Tai reikia tikėtis, kad tradicinis dramos scenarijus ir pasiteisins“, – sakė J. Neliupšienė.
Pasak ambasadorės, šiuo metu yra pasiektas susitarimas tarp derybininkų, yra sutartas sutarties tekstas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo, taip pat yra sutarta dėl politinės deklaracijos. Tam, kad procesas būtų užbaigtas, reikia dviejų parlamentų pritarimo. Tai – JK parlamento ir Europos Parlamento (EP).
J. Neliupšienė nemano, kad problemų kiltų EP, tačiau, pasak jos, daugiau jų yra pačioje JK, kur yra susiskaldžiusios ne tik pozicija ir opozicija, bet ir pati didžiausia partija.
„Yra sunku priimti sprendimą, kas gi yra tas JK interesas, ir kokių sutarčių, pareiškimų dar reikėtų tikėtis“, – komentavo ambasadorė.
Šiuo metu yra laukiama balsavimo JK parlamente rezultatų. Balsavimas numatytas sausio 15 dieną. Kol kas teoriškai visi scenarijai yra įmanomi, net ir tai, kad „Brexit'as“ bus atšauktas.
ES teismas yra pareiškęs, kad tai yra įmanoma padaryti netgi vienašaliu JK, išstojančios šalies, veiksmu. Taip, kaip prieš dvejus metus, jie atsiuntė laišką, kad ruošiasi išstoti, britai galėtų atsiųsti ir dar vieną laišką, kuris atšauktų prieš tai buvusį.
„Teoriškai tai yra įmanoma, bet, ar tai įmanoma praktiškai, reikėtų klausti pačių britų. Žvelgiant iš šalies į viešas diskusijas, (…) tikriausiai būtų labai sunku to tikėtis. (…) Durys atidarytos. Mums Lietuvoje tai būtų tik džiugi naujiena, tikriausiai – geriausias metų įvykis“, – šypsojosi J. Neliupšienė.
Dėl išstojimo sutarties gali spręsti ir ne vieną kartą
Jeigu „Brexit'as“ vis dėlto vyksta, tada aktualus klausimas lieka, ar tai vyks su sutartimi. Kaip iš britų premjerės Theresos May ir jos derybininkų pareiškimų suprato J. Neliupšienė, dėl sutarties yra įmanomas ne vienas balsavimas britų parlamente.
„Vienas nepavykęs balsavimas, galbūt, lems kažkokius dar susitikimus ir bandymus ne patį susitarimą pagerinti, bet turėti papildomų politinių pareiškimų, garantijų, kurios, galbūt, padėtų britų premjerei gauti pritarimą parlamente, ir tada eitų jau į antrąjį ar kažkelintą balsavimą“, – sakė ambasadorė.
Pasak jos, teoriškai yra įmanoma ir galimybė paprašyti pratęsti derybų eigą. Tačiau tai yra labai sudėtinga. Nes EP rinkimai – čia pat, reikėtų skubiai keisti teisės aktus ES, apibrėžti, kas derybų procese atstovautų šalį, kuri nebėra ES narė, ir kaip vyktų pats procesas.
Sutartyje geros žinios esamiems emigrantams
Kalbėdama apie imigrantų iš ES į JK gyvenimo sąlygas po „Brexit'o“ ambasadorė išskyrė dvi situacijas: viena, kad Britanija išstoja su sutartimi, kita – be jos.
„Jeigu kalbame apie „Brexit'ą“ su išstojimo sutartimi, tai manau, kad toje sutartyje pavyko pasiekti visus ES interesus, ypač tai, kas yra susiję su ES piliečiais. Žmonės, kurie atvyko arba dar atvyks iki pat tos kovo 29 dienos, tai yra iki Britanijos formalaus išstojimo iš ES, jiems yra užtikrinamos visos teisės, kurias jie turi“, – sakė J. Neliupšienė atkreipdama dėmesį į tai, kad tik kai kuriems jų tereikės atlikti tam tikrus formalumus.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad sutartyje numatomas garantijų tęstinumas jau imigravusiems žmonėms visą gyvenimą. Netgi jų vaikams, jeigu jie gimtų JK, būtų užtikrintos tos teisės.
„Administracinė našta britų vyriausybei bus didelė, nes bus kelių tipų ES piliečiai. Tie, kurie atvyko iki išstojimo, ir tie, kurie atvyko po išstojimo – tai tiesiog trečiųjų šalių piliečiai“, – sakė J. Neliupšienė.
Scenarijus – britų išstojimas be sutarties yra daug mažiau aiškus. Ambasadorė atkreipė dėmesį, kad britų premjerą yra pareiškusi, kad net ir be sutarties, jie galės užtikrinti imigrantų iš ES teises.
„Bet tokių garantijų, kurias galėtų ES naudoti ir reikalauti, kad tos teisės būtų užtikrintos nebus. (…) Nesant išstojimo sutarties, reikės kliautis Britų vyriausybės gera valia“, – sakė J. Neliupšienė.
Ambasadorė mano, kad ji bus. „Reikia turėti mintyje, kad britų ekonomika yra labai priklausoma nuo atvykstančių ir ten dirbančių žmonių – nuo pačių sudėtingiausių iki pačių paprasčiausių darbų, nuo Londono iki mažiausių JK miestelių“, – sakė J. Neliupšienė.
Verslui turėtų būti pereinamasis laikotarpis
Tolimesni verslo santykiai, pasak ambasadorės, labai priklausys nuo išstojimo sutarties ir politinės deklaracijos.
„Bus labai svarbu, kiek pavyks per ateinančius dvejus metus, pradedant nuo kovo 29 d., susitarti, kokie bus tie santykiai. Dabartinėje politinėje deklaracijoje parašyta, kad mes kalbame apie savotišką muitų teritoriją. Tai reiškia, kad dvejus metus turime pereinamąjį laikotarpį, ir iš principo situacija labai nesikeičia. Keisis reguliavimas, galbūt, padaugės dokumentų, bet naujų mokesčių arba tarifų kol kas neatsiras“, – sakė J. Neliupšienė.
Vėliau, po dvejų metų arba po ilgesnio pereinamojo laikotarpio, pasak ambasadorės, viskas priklausys nuo to, kokia bus sutartis.
„Nes Britanija jau bus trečioji šalis, ir mums reikės prekybos sutarties arba platesnės apimties dvišalių santykių sutarties“, – sakė J. Neliupšienė.
Spręsis keliavimo į Britaniją klausimai
Po „Brexit'o“ vykstat į JK atsiranda pasienis. Pasak ambasadorės, jeigu bus pasiektas sutarimas ir politinė deklaracija, turėsime dar dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu niekas nesikeis.
„Bet formaliai ES turės priimti sprendimą, kad, pavyzdžiui, britų piliečiams nereikia vizų, kad mums nereikia vizų. (…) Tiesiog reikės perrašyti dokumentus, kad situacija išliktų tokia pati, ir neapsunkintų paprastų žmonių keliavimo. Sako, kad apie 2 mln. augintinių yra pervežama, tai irgi yra klausimas, kuris irgi yra susijęs su fitosanitariniais reikalavimais“, – kalbėjo J. Neliupšienė.
Dėl būsimų imigrantų likimo deramasi
Pasak ambasadorės, būsimų (atvyksiančių po „Brexit'o“) imigrantų likimas priklausys nuo to, kokias garantijas – socialines išmokas arba teises į tam tikrų paslaugų prieinamumą suteiks britų vyriausybė.
„Žinoma, visos pastangos yra dedamos, ir visos vyriausybės – ne tik Lietuva, (…) deda pastangas, kad tos teisės skirtųsi kuo mažiau. Ir pačios Britanijos interesas yra didžiulis išlaikyti tuos žmones, nes tai yra ne tik darbo jėga, kuri atvyksta, tai yra žmonės, kurie prisideda prie ekonomikos kūrimo“, – sakė J. Neliupšienė.
