Taip pat laidoje – „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio ir bendrovės „Vilmorus“ vadovo, sociologo Vlado Gaidžio komentarai.
– Prieš pat Naujuosius, paskutiniu momentu pranešėte, kad kandidatuojate į Kauno merus. Turėjote abejonių, ar tiesiog nutarėte išlaukti visą įstatymų numatytą terminą?
V. Matijošaitis: Sakykime, kad nutariau išlaukti ir nebuvo kur skubėti. Kada dirbi, nėra laiko ir pagalvoti, kada tas laikas. Jaunimas man sudėliojo, kad reikia pasakyti, kad jau baigiasi laikas.
– Abejonių nekilo?
V. Matijošaitis: Pradėjom daug darbų, ir tas darbas tampa įdomus ne tik man, bet ir visai komandai. Palyginus neblogai sekasi. Kaune, visi, kas važiuoja pro šalį, mato pokyčius. Tai yra gerai.
– Praėjusiais metais gruodžio pradžioje, dar LRT eteryje, laidoje „Dėmesio centre“, mes kalbėjomės. Jūs leidot suprasti, kad nebūtinai kandidatuosite į Kauno merus. Sakėte, kad kiti galės tai daryti, „ant pečiaus irgi neblogai, bet grįšiu atgal į verslą“ sakėte jūs. Tai pasikeitė pozicija? Galvojote kažkam palikti mero pareigas iš savo komandos, ar dar neatėjo laikas?
V. Matijošaitis: Norint palikti mero pareigas, turėjau auginti, auginti, bet ne visada užauga. Pasikeičia situacija ir kartais tenka grįžti pačiam. Bet nėra blogai, komanda - dabar savivaldybėje turime ir iš tarybos narių, ir pačių savivaldybės darbuotojų, - tikrai galiu drąsiai rodyti nykštį į viršų – superiniai žmonės, užsivedę, dirba. Procedūros šiek tiek ilgos, bet darbai eina.
– Būtumėt siūlęs kažkam pasilikti, jei būtų užaugęs kažkas iš vicemerų?
V. Matijošaitis: Taip.
– Ar vieno iš jūsų vicemero atsistatydinimas pakeitė jūsų planus?
V. Matijošaitis: Gal žiūrėkime į tą procesą kaip į praeitį ir nebegrįžkime atgal. Visada reikia žiūrėti į priekį.
– Na, dar šiek tiek apie praeitį. Jeigu trumpai: jūsų paties įspūdis iš pastarųjų ketverių metų: ką jūs radote ir ką paliekate?
V. Matijošaitis: Ką radau, visi matėme. Apie Kauną aš tiktai arba gerai kalbu, arba tyliu. Palikčiau... kol kas neplanuoju palikti, bet pradėjome ir įgyvendinome daug darbų. Apie gatves, skverus, mokyklų stadionus, vaikų darželius kad viskas kardinaliai keičiasi, nekalbu.
Bet yra ambicingi planai, tai – mokslo sala, baseinas, ledo arena, koncertų rūmai. Yra stambūs projektai, kur susitarę su Vyriausybe apie dalinį finansavimą, jų prisidėjimą ir pradėti daryti projektai. Kaip ledo arena prie Girstučio baseino bus pradėta statyti kovo mėnesį. Šiuo metu paskelbtas konkursas ir pradedame statyti. Negali būti Kaune visi vien krepšininkai, kažkas nori ir ledo ritulį žaisti, plaukti ir t.t. Yra daug planų, kuriuos būtų gaila palikti.
– Siūlau pažiūrėti, ką apie jūsų galimybes tapti Kauno meru kalba politikos apžvalgininkai ir sociologai.
V. Bruveris: Bent jau žvelgiant iš Vilniaus bokštų, kažkokių kitokių ryškesnių ir stambesnių figūrų už dabartinį Kauno merą Kaune nesimato. Gal reikia ne iš už šimto kilometrų atstumo žiūrėti, o pačiame Kaune atidžiau dairytis, bet manau, kad net ir ten atidžiau dairantis sunkiai galėtume rasti kokį nors kitą galimą konkurentą dabartiniam Kauno merui, kuris galėtų mesti rimtesnį iššūkį.
V. Gaidys: Šiuo metu jo rezultatas tikrai yra labai geras, maždaug 80 proc. kauniečių jį vertina palankiai, pagal mūsų apklausų rezultatus. Nepalankiai yra labai mažai vertinančių. Ir jei tai būtų Lietuvoj, tai čia būtų rekordai. Tas rezultatas neblogėja, nekinta ir yra labai aukštas. Kaune jis turėtų laimėti rinkimus. Manau, pirmajame ture.
Visvaldas Matijošaitis dėl to ir populiarus, ir Lietuvoje populiarus, pagal teigiamų-neigiamų vertinimų balansą užima pirmą vietą, aukščiau negu prezidentė. Viena populiarumo priežasčių – kad jis nesikiša į politiką, nepasako, kas yra gerai, kas yra blogai, kas priešas, kas draugas, kad kažkoks politikas kažką ne taip daro. Jis užsimena kartais. Tai, matyt, žmonėms imponuoja, ypač – kauniečiams, bet ir Lietuvoje jis turi gerą reputaciją.
– Tokios nuomonės. Jums pačiam, kaip verslininkui, įdomu dar penkerius metus būti Kauno meru? Jau tarsi daug ką įrodėte.
V. Matijošaitis: Geras klausimas, kur įdomiau – versle ar mieste. Visur įdomu, sako, pripranti prie visko. Darbas yra darbas, jei komanda normaliai užsiveda ir važiuoja, visai nieko. Versle lygiai tas pats būdavo – pats vienas nedarai, o per eilę metų subūrei žmones, kurie dirba. Dabar sūnūs vadovauja, juos priima ten dirbantys kiti vadovai. Viskas gerai, galiu pasimėgauti miestu.
– Nors kandidatuojate į Kauno merus, vis dar esate minimas kaip galimas kandidatas į prezidento postą. Sulaukėte raginimų, ar pats svarstote apie tai?
V. Matijošaitis: Meluočiau, jeigu pasakyčiau, kad nesvarstau. Meluočiau, jei sakyčiau, kad nesulaukiu raginimų. Sulaukiu ir raginimų, ir pasakymų, kad eit, ir pasakymų, kad neit. Maždaug pusė ant pusės.
– Jūs turite laiko apsispręsti iki vasario 18 d., kada yra paskutinė diena registruotis prezidento rinkimų kampanijos dalyviu, o po to dar turėtumėte laiko atsiimti parašų rinkimo lapus, turbūt kovo pradžioje.
V. Matijošaitis: Kovo 8 d.
– Jūs puikiai žinot datas. Vadinasi, domitės. Nuo ko priklausys jūsų sprendimas?
V. Matijošaitis: Nenorėčiau atsakyti, nuo ko priklausys sprendimas, bet pirmiausia man kaip seksis savivaldos rinkimai. Nes yra daug pradėtų darbų, ir aš tikrai žiūrėsiu, kaip seksis šitoj vietoj. Nepasakysiu, ar teigiamas, ar neigiamas rezultatas padėtų. Bet turiu matyti, kurie žmonės pateks, ką jie sugebės padaryti, tada ir pats spręsiu, ką toliau darysiu.
– Kitaip sakant, klausimas dar neuždarytas ir neatsakytas.
V. Matijošaitis: Nenorėčiau tikrai atsakyti, kad nusprendęs, uždariau, ar kažkaip taip. Noriu turėti galimybes sekančiam gyvenimo etapui.
– Aš priminsiu tą patį pokalbį prieš daugiau nei metus. Jūsų klausiau: „Esate minimas tarp realiausių kandidatų užimti prezidento postą, tą rodo ir apklausos. Jūs tos galimybės nepaneigiate, kodėl?“ Jūs atsakėte: „Nes myliu Kauną, bet myliu ir Lietuvą“. Klausiau, ar tokių galimybių neatmetate. Jūs sakėte, kad prieš savivaldos rinkimus, tada ir pakalbėsime. Dabar jau sakote, kad galutinis atsakymas bus po savivaldos rinkimų...
V. Matijošaitis: Gal taip būtų teisingiau ir ta frazė... Lygiai tą patį galėčiau pakartoti, nes taip yra iš tiesų, taip auklėtas nuo mažens, ir vaikai, būdami maži, sakydavo „aš myliu Lietuvą“. Tai tada ir pakalbėsim.
– Siūlau pažiūrėti, ką apie tokią hipotetinę galimybę ir jūsų šansus prezidento rinkimuose kalba tie patys apžvalgininkai ir sociologai.
V. Bruveris: Kol kas panašiausia, kad egzistuoja jo asmeninis ir premjero Skvernelio ir valstiečių sandėris, susitarimas. Nežinia, kiek jis yra galutinis ir kiek jis yra tvirtas, bet galima spėti, kad toks egzistuoja. Kad jis parėmė premjero Skvernelio kandidatūrą į prezidentus, ar gal apskritai bet kokio valstiečių kandidato, o pats už tai galbūt galėtų pretenduoti to kandidato sėkmės atveju į premjero postą. Bet jeigu jis vis dėlto turi pats kažkokių ambicijų ir ketina dalyvauti, manau, jam reikėtų apie tai skelbti kuo anksčiau, nelaukti paskutinių terminų, nes laikas dirba jo nenaudai. Geriausia jam būtų buvę paskelbti apie savo kandidatavimą bent jau šį rudenį, pradėti rinkimų kampaniją pilnu pajėgumu, tuo atveju, manau, jis galėtų pretenduoti būti vienu iš pagrindinių, jei ne pagrindiniu šių rinkimų favoritu.
V. Gaidys: Vienas dalykas, ar to [kandidatuoti į prezidentus] reikia, ar to reikia Lietuvai, ar jam pačiam. Kaune viskas labai gerai. Tai, ką mes matuojame – reitingas žmogaus, kuris neužsiangažavęs būti prezidentu. Jei jis užsiangažuotų, pasakytų, tada būtų galima vertinti, ar tas reitingas stiprus. Šiuo metu jis ketvirtoje vietoje, bet tai yra reitingas žmogaus, kuris nepasisakęs kaip kandidatas į prezidentus. Ar labai tvirtas jo reitingas – tą pamatytume kiek vėliau.
– Tokios nuomonės. Pirmas dalykas, ką minėjo ir Vytautas Bruveris, ar galite pakomentuoti iš tikrųjų populiarią mintį politikos stebėtojų tarpe, kad jūs esate sutarę su Sauliumi Skverneliu ar valstiečiais, vieni kitiem kažkuo įsipareigoję?
V. Matijošaitis: Gal taip tiesiai šviesiai ir atvirai pasakysiu: tikrai su niekuo nesu sutaręs. Bendrauju su valstiečiais kaip viena iš valdančiųjų partijų. Su Sauliumi Skverneliu bendrauju kaip su premjeru, su Ramūnu – kaip su jų partijos lyderiu, nes esu Kauno meras ir rūpinuosi miestu. Iš tiesų tai yra premjeras, kuris per mano buvimą mero poste yra antras premjeras, prieš tai buvo Butkevičius. Tai Skvernelis yra vienintelis ir pirmas premjeras, iš kurio kaip meras jaučiu paramą miestui. Ir ne vien dėl to, kad aš ten esu, ne vien dėl to, kad mes buvę kolegos, ar kaip kitaip...
– Jūs čia apie darbą policijoje?
V. Matijošaitis: Taip. Ir tarp mūsų didelis amžiaus skirtumas, kad mes būtume draugai, bet miestui tikrai jaučiu paramą. Ir čia ne dėl to, ar jis, ar aš eisime į prezidentus, bet jis tikrai padeda ir žodį tęsi.
– Jūs sakote, ar jis, ar aš eisime į prezidentus. Jūs manote, kad jūs tai turėtumėte susiderinti?
V. Matijošaitis: Ne, tikrai ne. Manau, kad Lietuvoje gyvena laisvi žmonės ir kiekvienas, vyresnis nei 40 m., galėtų eiti į prezidentus.
– Kaip jūs suprantate valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio kalbas, kad jūs galėtumėte būti puikus Ministras Pirmininkas. Nors kas bent šiek tiek domisi politologija, supranta, kad Ministrų Pirmininkų be daugumos nebūna, jie dažniausiai patys turi būti kažkokie daugumos lyderiai. Bet kaip jūs pats vertinate tokias kalbas?
V. Matijošaitis: Gal partiją tada man atiduotų? Ne, vertinu paprastai, nes gal jie iš tiesų planuoja, kad Skvernelis bus prezidentas, vakancija atsiranda, aš, kaip žmogus iš verslo, turiu vadybinių gebėjimų. Nežinau, kaip jie vertina mane, gal už tai taip ir mini.
– Su jumis apie tai nebuvo kalbėta?
V. Matijošaitis: Ne, mes nekalbėjome tokiom temom. Gal kažkada kažką kažkur užsiminė, bet tikrai nelindę giliau niekur.
– Ir jokių susitarimų nėra?
V. Matijošaitis: Ne, tikrai ne.
– Kitas dalykas. Jūs jau iš dalies atsakėte. Bet jei galėtumėte apibūdinti savo santykius su valstiečių sąjunga. Jūs juos palaikot, jie prieš jus nekelia kandidato mero rinkimuose, yra kažkokie pasidalinimai, susitarimai?
V. Matijošaitis: Nėra tokių pasidalinimų. Gal jie Kaune neseniai pradėję savo veiklą, vienintelė priežastis, gal nekelia dėl to, kad neturi ką kelti. O tokių susitarimų, kelsim – nekelsim, jų tikrai nėra. Man net būtų neįdomu tokie susitarimai. Gal man būtų lengviau grįžti į verslą, ar kažkur toliau eiti, jei žinočiau, kam lieka Kaunas, kad jis nebūtų nugyvenamas taip, kaip prieš tai.
– Pone Matijošaiti, dar vienas dalykas, vieną kartą esame kalbėję, kas galėtų būti jums kliūtis eiti į nacionalinę politiką – tai jūsų turimos įmonės, dalys įmonių Rusijoje. Ar, jūsų nuomone, tai būtų grėsmė jums, kaip nacionaliniam politikui, kad jūs turite gamyklas, gaminate maisto produktus, žinote, kad toje šalyje galbūt ir vienas veterinaras gali uždaryti bet kokią gamyklą, jei būtų kažkoks politinis interesas. Ar tai nebūtų rizika jums eiti į nacionalinę politiką, jei jūs išlaikytumėte ir verslą Rusijoje?
V. Matijošaitis: Tikrai nebūtų rizika. Jei paimtume kad ir Ukrainos variantą, prezidentą Porošenką, kuris turi gamyklas Rusijoje...
– Nori parduoti tą gamyklą, bet panašu, kad Putinas niekam neleidžia jos nupirkti...
V. Matijošaitis: Tai čia gal pasakos tokios, gal skaičiai skiriasi ar pan. Ta gamykla normaliai dirba ir neša pelną. Bet ne tame esmė. Nėra ten taip giliai matomi, lygiai taip pat rusai žiūri, kas kuria darbo vietas, kur tie žmonės dingsta ir pan. Ten tikrai nesupolitizuota. Neįsivaizduoju, kad krabų lazdelės galėtų tapti šoviniais.
– Kiek žmonių dirba jūsų gamyklose Kaliningrado srityje. Ten dvi gamyklos?
V. Matijošaitis: Ten taip, yra dvi gamyklos, apie du tūkst. žmonių.
– Jūs sakote, kad tie du tūkst. darbuotojų bent jau Kaliningrado srityje būtų didesnė vertybė nei galimybė jus, kaip nacionalinį politiką, paspausti per interesus tose gamyklose?
V. Matijošaitis: Aš manau, kad taip. Nes tai nėra lengvas verslas. Tai tikrai sudėtingas verslas ir platus.
– Bet kuriuo atveju, jūs nematytumėt poreikio...
V. Matijošaitis: Bet mes jau nueiname į verslą...
– Į verslą ir politiką. Jūs esate nemažo kapitalo savininkas ar bendrasavininkas, tarp jo – ir gamyklų Rusijoje. Ir tai gali būti klausimas visuomenei apsisprendžiant dėl jūsų kaip nacionalinio politiko, ne kaip dėl Kauno mero. Tam dar ne laikas, jūs turbūt norite sakyti. Bet kuriuo atveju, nematytumėt poreikio parduoti savo turimas įmonių Rusijoje akcijas, jei eitumėte į nacionalinę politiką? Ar prieš tai nereiktų padaryti šio žingsnio?
V. Matijošaitis: Bet galima ir neparduoti, galima vaikams palikti, dar kažkam... Visų pirma, prieš darant tą žingsnį, turėčiau apsispręsti atsisakyti savo verslų ir atiduoti juos valdyti ar parduoti kažkam kitam.
– Na, valdyti, suprantu, ir taip esate valdymą atidavęs savo...
V. Matijošaitis: Būdamas meru aš galiu dalyvauti...
– Tai koks dabar jūsų statusas? Jūs tik akcininkas, o jūsų įmones jūsų vardu valdo jūsų vaikai.
V. Matijošaitis: Taip. Čia labai paprasta.
– Bet kuriuo atveju, jei keliautumėte į nacionalinę politiką, akcijas svarstytumėte atiduoti savo vaikams?
V. Matijošaitis: Pasitikiu vaikais.
– Ir parduoti to neverta? Atiduotumėt vaikam, ir galvotumėt, kad tokiu atveju būtų uždarytas klausimas?
V. Matijošaitis: Manau, kad taip.
– Pone Matijošaiti, jūs ketinate spręsti pats paskutinis, iki tol, kol maksimalus įstatymo terminas. Net ir kalbant hipotetiškai, jūsų nuomone, įmanoma surengti normalią rinkimų kampaniją turint tiek mažai laiko, kai kiti jau pasiskelbė rugsėjo mėnesį?
V. Matijošaitis: Niekada nebandžiau, būtų proga pabandyti. Bet aš nepasakiau, kad aš tai darysiu. Antra, jei darysiu, tada pasakysiu, ar pajėgiu, ar ne. Manau, neįmanomo nieko nėra. Tik noro reikia, ir viską gali padaryti.