Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis kritikuoja valdančiųjų padarytą mokestinę reformą, kuri, jo nuomone, nesudaro galimybės užtikrinti efektyviai veikiančio viešojo sektoriaus, jeigu jis liks tokio dydžio, koks yra dabar.
Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sutinka su R. Karbauskiu, kad kalbėti apie artėjančią krizę nėra pagrindo, o gąsdinimas ja lygioje vietoje gali savaime sukelti krizę.
Pasak ekonomisto, ekonomikos augimo kol kas užteko ne vienam prioritetui pasiekti, tačiau norint mokėti adekvačius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams – mokytojams, gydytojams ir kitiems, to neužteks, reikia nepopuliarių sprendimų.
Naujų reformų neplanuoja
„Valstiečių“ lyderis teigė, kad naujų reformų 2019 m. nėra numatyta.
„Labai daug jų esame pradėję, jas reikia pabaigti įgyvendinti. (…) Dabar visoms toms reformoms turime uždėti kokybės ženklą, tai yra taisyti padarytas klaidas, išplėtoti sprendimus. Naujų reformų numatyta nėra, arba aš apie tai nieko nežinau“, – sakė R. Karbauskis.
Pasak jo, toliau bus taisomi dalykai susiję su etatiniu mokytojų atlyginimai, jungiamos aukštosios mokyklos, bet tai yra jau esamų reformų tąsa.
Didžiausios valdančiosios Seimo frakcijos vadovas pakartojo, kad ir po savivaldos rinkimų neplanuojama uždarinėti ligoninių.
„Jokių sąrašų niekada nebuvo, visa tai, kas sakoma konservatorių, yra melas. Kai susiformuos savivaldybių vadovybės, su jomis bus šnekamasi, kaip tvarkytis su ligoninėmis, kurios dirba nuostolingai, bet ne tam, kad jos būtų uždarytos, o tam, kad būtų sukurta sveikatos apsaugos sistema, kuri veiktų“, – sakė R. Karbauskis.
Jam patinka Klaipėdos ir Skuodo ligoninių bendradarbiavimo pavyzdys.
„Klaipėdos respublikinė ligoninė dirba su Skuodo ligonine, kuri yra filialas, bet ji neuždaryta, ji puikiai veikia, ir geriausi Klaipėdos gydytojai važiuoja, priiminėja Skuode žmones. Sistema veikia – jeigu reikia iškart išsiveža į Klaipėdą“, – sakė R. Karbauskis.
Pasak jo, taip pat gali būti stiprinami skubios pagalbos skyriai, žiūrima, kokių skyrių reikia.
„Reikia plėsti slaugą. Bet tikrai neturime per tankaus ligoninių tinklo. (...) Mes neturime per daug lovų, mes turime neracionalią sistemą, kuri neužtikrina ligoniui tinkamos pagalbos greitai ir kokybiškai“, – sakė R. Karbauskis.
Kaime mokyklų uždarinėti neketina
Taip pat „valstiečiai“ pasiryžę išlaikyti esamą mokyklų tinklą, ir sako, kad mokytojų Lietuvoje nėra per daug.
„ Mes nemanome, kad mokytojų yra per daug, kai kuriose specialybėse mokytojų trūksta, jų po 6-10 m. tragiškai truks, jeigu mes neišspręsime mokytojų rengimo sistemos. (…) Jei šnekėtume apie mokyklų tinklo optimizavimą, tai aš sakyčiau, kad mes jį jau taip peroptimizavome, kad kai kur net nepaaiškinsi, kodėl nėra mokyklos ten, kur ji turėtų būti“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Jam atrodo racionalu išlaikyti kaimo mokyklą, net, jeigu ten kol kas tėra keli mokiniai, kurie galėtų į ją eiti.
„Dabar mes turime savivaldybių, kur išeina į pirmą klasę kaimo mokyklose vienas-du vaikai, bet už dvejų metų ateis penkiolika. Galima uždaryti šiandien mokyklą, ir pasakyti „nėra vaikų“, bet faktas yra tas, kad po dvejų metų reikės penkiolikos vaikų klausimą spręsti.
Galima viską spręsti taip, kaip mano konservatoriai, kad nupirkome geltonus autobusiukus, ir nuvešim į miestus. Bet esmė yra tai, kad tai yra vaikų atitraukimas nuo jų bendruomenės. Jei mes laikomės tokios nuostatos, o mes, „valstiečiai“, tokios nuostatos laikomės, iš principo mokykla turi „ateiti“ pas mokinį. Reikia užtikrinti mokiniui galimybę mokytis šalia jo bendruomenės“, – sakė R. Karbauskis.
Alkoholio politikos nebegriežtins ir naujų mokesčių neįvedinės
„Valstiečių“ lyderis taip pat teigė, kad nėra ketinimų dar labiau griežtinti alkoholio politiką.
„Sprendimai, kurie padaryti, duoda gerus rezultatus. Nemanau, kad šioje kadencijoje bus imtasi kokių nors kitų priemonių – kaip specializuotos alkoholio parduotuvės. Nes kol kas tos priemonės, kurios yra naudojamos, yra pakankamai veiksmingos. (…) Nemanau, kad per pusantrų metų kažkas įvyktų , kad Seimas rastų argumentų imtis dar kažkokių priemonių“, – sakė R. Karbauskis.
Pasak jo, taip pat nebus jokių siūlymų dėl nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčių.
„Tikrai jokių mokesčių nenumatyta, NT nepateisina lūkesčių, atsižvelgiant į tai, kiek kainuoja jo administravimas, ir kiek surenkama lėšų. Dėl dyzelinių automobilių – premjeras daug kartų pasakė, kad tokių planų nėra, tie mokesčiai būtų socialiai neteisingi.
Vienintelį dalyką galima daryti, tai yra remti ekonomiškai automobilių įsigijimą, ir gal kažkokioje perspektyvoje, kažkokios valdžios galės spręsti kitaip, bet mes nematome tokios prasmės. Jokių naujų mokesčių įvesti neplanuojama“, – sakė R. Karbauskis.
Mano, kad viską „išveš“ ekonomikos augimas
„Valstiečių“ lyderis mano, kad visą viešojo sektoriaus gerovę užtikrins auganti ekonomika. DELFI primena, kad Lietuvos bankas kitiems metams yra numatęs iki 2,8 proc. ekonomikos augimą.
„Kiek turiu išsilavinimą, nei vienoje šalyje atlyginimai nebuvo keliami kažką atleidinėjant. Galbūt – nebent administracinį aparatą mažinant, ką mes darome, ir darysime toliau. To sąskaita bus keliami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai tose ministerijose, kur pavyks susimažinti žmonių, pavyks padidinti jiems atlyginimą dėl to, kad didėja veiklos efektyvumas“, – sakė R. Karbauskis.
Tačiau, jo supratimu, atlyginimai didėja dėl to, kad stiprėja ekonomika.
„Verslas ir Lietuvos gyventojai į biudžetą suneša daug daugiau lėšų , nes auga ekonomika. Ir ekonomikos augimui mes dedame visus pagrindus. Mokesčių reforma yra nukreipta, kad didėtų šalies ekonomika. Šalies ekonomika didina galimybes mokėti didesnius atlyginimus viešajame sektoriuje.
Šitoje situacijoje tas užprogramuota ne mokytojų ir medikų atleidimuose, o tame, kad turime pakankamai aiškų ir kryptingą veikimą į ekonomikos augimą Lietuvoje. Mes nematome, kodėl mums reikėtų kažką atleidinėti arba daryti kažkokius kitus sprendimus, kada turime aiškų augimą. Investicijų pritraukimas – lietuviškų ir užsienio, visa tai vyksta“, – sakė R. Karbauskis.
Jį piktina kalbos apie galimą krizę.
„Žmones pradeda gąsdinti, kad pradėtų kažkur pergalvoti savo išlaidas, kad Lietuvos ekonomikos augimas stotų. Aš matau tą tendenciją, klausimas yra vienas, kas už tai atsakys? Aišku, kad niekas už tai neatsakys. Paprasčiausiai politikai apkvailins visuomenę, visuomenė pradės ruoštis kažkokiems neaiškiems įvykiams, kurių nebus“, – sakė R. Karbauskis.
Jis nemato objektyvių priežasčių kalbėti apie krizę.
„Kas apie tai šneka – ar šneka JAV rezervo fondas? ES Komisija? Apie tai šneka spekuliantai rinkose, dėl to, kad jiems naudinga skleisti žinias, kad rinkose vyktų svyravimai. Apie tai šneka vienas kitas neaiškaus plauko politikas. Negirdėjau nei vieno rimto pareiškimo apie kažkokias krizes.(...)
Nėra požymių, o žmonės gąsdinami. Tai yra minimum negražu, o maksimum turės neigiamą efektą, jeigu žmonės pradės bijoti vartoti, o surenkami mokesčiai leidžia visiems gyventi gerai“, – sakė R. Karbauskis.
TS-LKD lyderis G. Landsbergis mano, kad „valstiečių“ politiką iš tikrųjų labiausiai apibūdina finansų ministro žodžiai, kad jis yra mažo viešojo sektoriaus fanas.
„Mažas viešas sektorius tai reiškia mažiau mokyklų, mažiau ligoninių, mažesnis darbo apmokestinimas, mažesnis biudžetas, mažesnės valstybės galimybės daryti įtaką valstybėje. Valdančiųjų priimti sprendimai mokesčių srityje iš esmės tą kryptį ir nubrėžia.
Iš esmės valstybė realiai šiandien gyventi su tokiu mokyklų tinklu, tiek mokytojų, kiek yra, tokiu ligoninių tinklu, galimybės nebeturi. Elementariai nuspręsta neturėti tam pinigų“, – sakė G. Landsbergis.
Jo nuomone, į krizę valstybę atveda ne kokie nors gąsdinimai, o objektyvios priežastys,.
„Šiandien mes kaip ir 2008 m. iš esmės esame pasiruošę išlaidauti, tai yra nesurinkti daugiau pinigų biudžetą. Iš to išplaukia, kad mes nesame pasiruošę bet kokiam ekonomikos krestelėjimui. Biudžetas yra išgramdytas iki paties metalinio dugno. Bet kokie bandymai ateityje ištikus krizei ieškoti resursų paprasčiausiai bus beviltiški, jų nebus“, – sakė G. Landsbergis.
Krizės ženklų nemato ir ekonomistas
Banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis sutiko su R. Karbauskio išsakyta mintimi, kad bereikalingi gąsdinimai krizėmis yra kenksmingi.
„Iš tiesų gąsdinimai krizėmis ir raginimai veržtis diržus lygioje vietoje, jie gali sukelti krizę. Ir čia nesunku įsivaizduoti tokį scenarijų, kuomet visi pradeda taupyti, įmonės atideda investicijas, gyventojai neperka ilgalaikio vartojimo prekių, daugiau taupo.
Tai reiškia, kad įmonės nekuria naujų darbo vietų, nedidina atlyginimų. Gyventojai bijo, pradeda dar daugiau taupyti ir prasideda nuosmukis. Tokie scenarijai yra įmanomi. Ir aišku, kad lygioje vietoje be rimtų priežasčių apie juos kalbėti turbūt nėra pagrindo“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas neatmetė, kad pasaulyje yra problemų, tačiau kol kas neįžvelgė rimtų grėsmių Lietuvai.
„Pasaulyje yra įvairių problemų: Kinijos-JAV prekybos įtampa, Italijos, kai kurių besivystančių ekonomikų problemos. Tai gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai, bet tai yra tik rizikos veiksniai, o ne labiausiai tikėtinas scenarijus“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, labiausiai tikėtinas scenarijus yra besitęsiantis Lietuvos ekonomikos augimas.
„Kol kas visi struktūriniai Lietuvos ekonominiai rodikliai yra labai geri: subalansuota užsienio prekyba, subalansuoti valstybės finansai, įmonių ir gyventojų santaupos – rekordinės, finansiniai įsipareigojimai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, Lietuvos įmonių konkurencingumas išlieka gana aukštas net ir sparčiai didėjant atlyginimams, didėja tiek prekių, tiek paslaugų eksportas. Žiūrint į Lietuvos ekonominius rodiklius, kalbėti apie krizę ir ruoštis jai nėra jokio pagrindo“, – sakė N. Mačiulis.
Jis taip pat patikino, kad krizių cikliškumai – ir kalbos, kad jos būtinai įvyksta kas kažkokį konkretų metų skaičių, nėra pagrįsti.
„Cikliškumas tikrai nėra užprogramuotas, jis ne visur ir ne visada yra. Tie ciklai kartais yra labai ilgi. Yra pavyzdžių istorijoje, pavyzdžiui, Kanados, Australijos ekonominiai ciklai tęsėsi 20-30 metų, ir labai priklauso nuo to, koks tas yra ciklas. Jeigu augant ekonomikai yra pametama galva, daug skolinamasi, auga finansiniai įsipareigojimai tiek įmonių, tiek gyventojų, tiek valstybės, vykdoma labai agresyvi prociklinė fiskalinė politika, (būtent taip buvo praėjusį dešimtmetį iki 2008 m. krizės) – tuomet užtenka nedidelio išorinio šoko ir tas verslo ciklas baigiasi, ir prasideda nuosmukis“, – sakė N. Mačiulis.
Tačiau, pasak jo, buvo tokių pavyzdžių ir praėjusios krizės metu, kuomet valstybė nebuvo per daug pasiskolinusi, nebuvo užsienio prekybos deficito, buvo subalansuoti valstybės finansai, ir ji nepajautė labai didelės įtakos nei nuo pasaulinės finansų krizės, nei nuo kitų veiksnių.
Auganti ekonomika leido pasiekti tikslų
Pasak jo, reikėtų atskirti dvi temas – kalbas apie krizę ir viešojo sektoriaus efektyvumo klausimą. Ekonomistas sutiko, kad pastaruosius kelerius metus ekonomikos augimo ir šešėlinės ekonomikos mažėjimo užteko daugeliui valstybinių tikslų įgyvendinti.
„Pavyzdžiui, 2016-2017 m. buvo svarbus prioritetas krašto apsaugos finansavimo didinimas, tam buvo skiriama daug pinigų. 2018 m. buvo išskirtiniai tuo, kad senatvės pensijos padidėjo 15 proc., atsirado vaiko pinigai, padidėjo sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimai. 2019 m. biudžete prioritetas yra kitas, tai yra mažinami mokesčiai samdomiems darbuotojams, ir didėja viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai (ne visiems vienodai). To ekonomikos augimo užteko ne vienam prioritetui bent jau iš dalies pasiekti“, – sakė N. Mačiulis.
Tačiau, pasak ekonomisto, pastaruoju metu matoma, kad to negana.
„Akivaizdu, kad kai ir viešojo sektoriaus darbuotojai, ir apskritai visuomenė mato, kad pinigų yra, ir tie pinigai kažkaip paskirstyti, tai atsiranda tam tikras interesų konfliktas, ir galimybių patenkinti visus poreikius neužtenka“, – sakė N. Mačiulis.
Tada, pasak ekonomisto, kyla fundamentalus klausimas: „Ar pasitenkinsime tik ekonomikos augimu, ir tais papildomais maždaug 600 mln. eurų, kuriais pasipildo biudžetas kiekvienais metais tik iš ekonomikos augimo ir šešėlinės ekonomikos mažėjimo? Ar reikia struktūrinių reformų, kad atsirastų ne 600 mln., o 1 mlrd. eurų, ir jį būtų galima agresyviau nukreipti, pavyzdžiui, į viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą?“.
„Čia yra sudėtingas klausimas. Turbūt daug kas pasakytų: „taip, būtų gerai daugiau pinigų surinkti“. Bet kartu visi pasakytų: „bet tik ne mokesčių didinimo sąskaita“. Lietuvoje visuomenės sutarimas yra, kad „geriau yra maži, o ne dideli mokesčiai“. Tada klausimas – kieno sąskaita?“, – svarstė N. Mačiulis.
Pasak jo, tokiu atveju lieka tik dvi išeitys. Viena išeitis yra ieškoti galimybių mažinti šešėlinę ekonomiką.
„Tai yra priversti mokesčius mokėti tuos, kurie iki šiol jų nemokėjo arba mokėjo nepilnai. Čia yra teisingas kelias, nes žiūrint į atskirus mokesčių tarifus, tai jie nėra maži Lietuvoje – nei vienoje srityje neišsiskiria iš ES vidurkio, galbūt, išskyrus turto mokesčius, kurie yra mažesni arba jų nėra. Akivaizdu, kad kova ir bandymai surinkti daugiau mokesčių turi būti nukreipti per šešėlinės ekonominės mažinimą.
Čia tas progresas buvo pastaraisiais metais, turbūt, bus ir šiemet, bet ne toks, kad užgniaužtų kvapą ir sukurtų milžiniškas galimybes padidinti atlyginimus mokytojams, gydytojams ir visiems kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Turbūt, galima tikėtis 100 mln. eurų, galbūt, 200 mln. eurų, bet tai jau yra visiškai riba“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, tada lieka trečias būdas, tai yra iš esmės žiūrėti, kaip efektyviau naudoti jau dabar skirstomas lėšas.
„Visi puikiai žinome tą problemą, kad viešasis sektorius Lietuvoje yra didelis, jis maždaug yra toks, kad galėtų aptarnauti 4 mln. gyventojų valstybę, prie ko mes visai arti buvome prieš du dešimtmečius, bet dabar yra gerokai mažesnis gyventojų skaičius, mažiau mokesčių mokėtojų.
akivaizdu, kad jiems tenka didesnė naštą, susijusi su viešojo sektoriaus išlaikymu. Čia yra labai nelengva užduotis optimizuoti viešąjį sektorių, žiūrėti, kurių institucijų yra per daug, kuriuos universitetus sujungti, kurių mokyklų galima atsisakyti, kurių miestelių ir kaimų moksleiviai turės važinėti keliais kilometrais toliau iki artimiausios mokyklos, kurie gyventojai turės važiuoti į tolimesnę ligoninę“, – sakė N. Mačiulis.
Jis teigia suprantąs, kad politikai nelabai nori kalbėti apie tokius sprendimus, ypač didelių rinkimų metais.
„Bet šiaip jau Lietuva neišvengs šio klausimo ir šios problemos sprendimo. Nes norint mokėti adekvačius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, reikės ieškoti galimybių optimizuoti viešojo sektoriaus institucijų tinklą, teikiamų paslaugų sąrašą, žiūrėti, kokios paslaugos gali būti tik iš dalies kompensuojamos valstybės, galbūt, turės atsirasti gyventojų priemokos“, – sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, nepopuliarius sprendimus dažniausiai priverčia įgyvendinti skaudi realybė.
„Ekonomikos augimo metais retai įgyvendinamos nepopuliarios struktūrinės reformos. Tam reikia krizės, tam tikro bado, pinigų trūkumo, kad politikai būtų priversti ieškoti rezervų ir priimti tuos sprendimus“, – sakė N. Mačiulis.