Jau kelerius metus Didžiojoje Britanijoje gyvenančiam devynmetės broliui – 25-eri. Pilnametystės globos namuose sulaukęs vyras susirado širdies draugę, su ja nuomojosi butą Kaune, tačiau vėliau išvyko ir jau kelerius metus gyvena emigracijoje.
Didžiojoje Britanijoje vyras gyvena kartu su drauge, augina vienerių metukų sūnų. Šiuo metu jis pats nedirba. Kaip jis pats teigė DELFI, dėl sveikatos problemų dirbti negalės iki kovo mėnesio. Šiuo metu jį, vienerių sūnų ir bendrus namus išlaiko jo draugė.
Apie ryžtą siekti sesers globos vyras prabilo spaudos konferencijoje, kurią specialiai dėl šio atvejo Seime surengė Seimo narys Mindaugas Puidokas. Po spaudos konferencijos brolis žiniasklaidai teigė, kad turi visas sąlygas auginti seserį, kalbėjo apie savo šeimos padėtį ir bendravimą su jauniausia seserimi, nors ne visi jo žodžiai sutapo su anksčiau sakytais.
Prieš Naujuosius brolis bendravo su DELFI. Tuomet teigė, kad globoti seserį neturi galimybės. Tuomet kalbėjo ir apie motinos priklausomybę alkoholiui, nors po spaudos konferencijos Seimo koridoriuje žiniasklaidai tikino, kad motinystės teisės aštuonis vaikus pagimdžiusiai moteriai esą buvo atimtos dėl netinkamų sąlygų vaikams augti ir psichologinių problemų. Tik išgirdęs konkretų klausimą vyras pripažino, kad problemų buvo ir daugiau.
Keičia versijas dėl motinos
Devynmetė ir 25-erių brolis – ne vieninteliai vaikai šeimoje. Iš viso jų yra aštuoni: penki broliai (trys emigravę, du – įkalinimo įstaigoje) ir trys seserys (viena įvaikinta, kita auga globos namuose, trečia – istorijos centre atsidūrusi devynmetė). Ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavęs devynmetės brolis teigė, kad „mes visi kartu augome, tada ji buvo paimta“.
Nors prieš savaitę brolis DELFI teigė, kad vienuose namuose visai šeimai taip ir neteko augti. Iš pradžių buvo paimti trys vaikai, kiti vėliau. Paskutinė buvo paimta šiuo metu devynmetė jo sesuo, tada jai buvo ketveri. Vienam broliui šeimoje taip ir neteko augti, pilnametystės globos namuose sulaukęs vyras išvyko į Didžiąją Britaniją. Dabar jam 23-eji, o į Naująją Zelandiją ketinamą įvaikinti seserį jis yra matęs vos du ar tris kartus.
Į Lietuvą grįžęs ir spaudos konferencijoje dalyvavęs brolis teigė, kad jis pats iš šeimos buvo paimtas dėl mamą užklupusių psichologinių problemų. „Apribotos teisės (tuo metu, kai iš šeimos buvo paimtas jis pats – DELFI) buvo dėl jos psichinių sutrikimų, kurie kilo po pirmagimio mirties, o dėl paskutinių vaikų teisės jai buvo apribotos dėl kambarių, sienų tvarkos, dėl to, kad nebuvo vonios patogumų, kad darželyje pasigavo utėlių. Visa tai turėjo įtakos“, – ketvirtadienį vardijo brolis, nors dar visai neseniai DELFI kalbėjo, kad aštuonių vaikų motina nevengdavo pakelti stikliuką.
„Ar tikrai motina neturėjo žalingų įpročių?“ – tokį klausimą brolis iš žurnalistų išgirdo po to, kai jis įvardijo, kad vaikai iš namų esą buvo paimti tik dėl netinkamų augti sąlygų. „Turėjo. Ji yra... Gerianti“, – atsakė devynmetės brolis, kuris anksčiau DELFI teigė, kad dabar su motina sunku bendrauti, nes jis gyvena užsienyje, o moteris iki šiol neatsisakė žalingų įpročių ir net neturi telefono, kuriuo galėtų susiskambinti su vaikais.
Apie motinos priklausomybę brolis kalbėjo ir prieš Naujuosius, bendraudamas su DELFI. „Mama visada buvo rizikos grupėje, nuo 1992 metų. Tiesiog to užteko, kad kaimynai pasiskųstų. Pirmiausia paėmė tris vaikus, tada mama grįžo (ji su mažamete buvo išvykusi į Didžiąją Britaniją – DELFI), jai reikėjo kreiptis į vaikų teises, bet ji „užgėrė“, nesikreipė, todėl atvažiavo ir paėmė (jauniausią seserį – DELFI)“, – teigė devynmetės brolis.
Tiesa, pačioje spaudos konferencijoje alkoholį brolis taip pat nutylėjo. Prieš vaizdo kameras jis teigė, kad viskas dėl gyvenimo sąlygų. „Pasakė, kad reikia pasidaryti keturių kambarių namo remontą, įrengti kanalizaciją, įrengti du tualetus, įrengti tiek vonios, tiek dušo kabinas. Kadangi mama tuo metu dirbo, o mergaitės tėvas merdėjo, taip ir gavosi, kad sąlygos neišsipildė", - tvirtino devynmetės globos siekiantis brolis.
Prieš savaitę sąlygų nebuvo, dabar viskas pasikeitė
Prieš Naujuosius kalbintas brolis DELFI teigė, kad neturi sąlygų globoti seserį. Jo teigimu, galimybių ją pasiimti neturi ir kiti broliai (visos seserys dar yra nepilnametės). „Auginame po vienerių metų vaikus. Tiek aš, tiek jis (kitas brolis, kuris gyvena Norvegijoje – DELFI). Norvegijoje sąlygos irgi ne ką geresnės, ten pavojinga, o aš nelabai turiu galimybių. Iki kovo visiškai negaliu dirbti, daktarai uždraudė, dirba tik draugė. Mes patys dabar vos išgyvename, todėl pasiimti nelabai išeitų“, – situaciją tuomet apibūdino brolis, tačiau pirmosiomis dienomis į Lietuvą grįžęs vyras ryžosi siekti globos ir spaudos konferencijoje jau pasakojo kitokią versiją.
Kaip per šias dienas pasikeitė gyvenimo sąlygos, kad jis nusprendė siekti globos? „Mano draugė dirba. Aš gaunu sick note'ą (išmoką dėl ligos – DELFI). Šią savaitę draugė jau kreipėsi į agentūrą, kurie nuomoja namus, kad mums išnuomotų didesnio ploto, kad turėtų mergaitė kambarį, jei suteiks globą. Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, kiekvienas vaikas turi turėti atskirą kambarį. Visai nesvarbu: ar jis vieno mėnesio, ar septyniolikos metų“, – kalbėjo brolis ir pridūrė, kad jei tik jam bus suteikta globa, jis seserį tikrai išsiveš į Angliją.
25-erių vyras Anglijoje dirba fabrike.
Ar sesers globa netaptų per didele našta jaunai šeimai? „Yra dar vienas brolis (23-ejų brolis, kuris iki pilnametystės gyveno globos namuose, seserį yra matęs vos du ar tris kartus – DELFI), kuris taip pat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Jam – 23. Jis pasakė, kad taip pat prisidės prie to tiek finansiškai, tiek morališkai“, – kalbėjo vyras.
O kodėl tik dabar brolis ryžosi kovoti dėl sesers globos? „Nes prieš tai neturėjau galimybių, – teigė vyras. – Po to, kai gimė sūnus, atsirado labai daug galimybių. Mes gavome teisę nuomotis namą, ne tik butą, gavome teisę nuomotis ir keturių-penkių kambarių namą. Anksčiau tokių galimybių, kad galėčiau kažką įsivaikinti, tikrai nebuvo. Nebuvau tiek stiprus finansiškai, kad galėčiau.“
Ryšys su devynmete seserimi – trapus
Brolis teigia, kad pastarąjį kartą su seserimi matėsi prieš dvejus metus, kai buvo grįžęs iš Anglijos. Tuo metu Lietuvoje jis praleido visą mėnesį.
„Pusę mėnesio buvau Kaune, tai tą pusę mėnesio skyriau sesėms. Turiu labai daug nuotraukų ir su vyresnėmis, ir su jauniausia seserimi, – teigė brolis. – O kai sužinojau, kad mano draugė laukiasi, nenorėjome grįžti, kad ji nepavargtų. Ir daktarai nepataria keliauti (nėštumo metu – DELFI)“, – kalbėjo brolis.
Jis teigia, kad tuo metu, kai prieš dvejus metus bendravo su seserimi, ji bendravo nedrąsiai, o vyresnioji vis ją drąsino sakydama, kad nebijotų, kad čia – brolis.
Po dvejų metų pertraukos seserį jis vėl pamatė tik grįžęs į Lietuvą po kilusio skandalo. Jis teigia, kad kalbėjo su seserimi ir apie jos norą ar nenorą būti išvežtai į Naująją Zelandiją. „Ji man pasakė, kad važiuotų, jei važiuotų ir kita sesuo, vyresnioji (septyniolikmetė sesuo su devynmete auga vienuose globos namuose – DELFI). Pas jas stiprus ryšys. Vyriausiai dabar septyniolika, ji buvo tokio dydžio (delnu rodo maždaug metro atstumą nuo žemės – DELFI), kai ją (dabar devynmetę mergaitę – DELFI) mama atsinešė ant rankų. Ji pati pirma ją paėmė ant rankų ir nuo pačių pirmų dienų pradėjo su ja ir žaisti, o jei bėgdavo iš namų, bėgdavo tik trise (su dar viena seserimi, kuri dabar yra įvaikinta Lietuvoje – DELFI)“, – su ašaromis akyse kalbėjo brolis.
Ar septyniolikmetė pasirengusi vykti kartu su seserimi į Naująją Zelandiją? „Ji pasakė, kad važiuotų ten, kur važiuos sesė, – teigė brolis ir pridūrė. – Šiuo metu mano tikslas – pasiimti jaunesniosios globą. O jei negausiu globos, vyresnioji, jei norės, kai sulauks pilnametystės, atvažiuos pas mane ir galės eiti mokytis. Nes kai vakar pažiūrėjau elektroninį dienyną, supratau, kad svarbiausia, kad vaikai būtų namuose, o kaip mokosi – nesvarbu.“
Prabilo ir dar vienas brolis
Seime specialią spaudos konferenciją dėl šios šeimos atvejo surengęs Seimo narys M. Puidokas jau anksčiau garsiai kalbėjo apie šį atvejį. Jis feisbuke praėjusią savaitę paviešino ir kito mergaitės brolio, gyvenančio Norvegijoje, vaizdo įrašą.
Įraše brolis kalba, kad neturi galimybių globoti seserį ir patvirtina, kad neprieštarauja tarptautiniam įvaikinimui, tik iškelia sąlygą – kad mergaitė būtų įvaikinta kur nors arčiau, Europos Sąjungoje ar Lietuvoje, o ne tolimojoje Naujojoje Zelandijoje.
O M. Puidokas griežtai tvirtina, kad abu broliai prieštarauja tarptautiniam įvaikinimui, nors vaizdo įrašas tvirtina kitokia vieno iš brolių nuomonę.
Vaizdo įraše brolis kalba: „Šį video darau dėl sesės, kurią šeima nori įsivaikinti Naujojoje Zelandijoje. Aš prieštarauju, kad mano sesuo būtų įvaikinta Naujojoje Zelandijoje. Siūlyčiau įsivaikinti kažkam Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, kad nebūtų atskirta nuo sesių, nuo šeimos. Yra daug priežasčių, kodėl aš prieštaraučiau, kad mano sesuo būtų įvaikinta. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie nori įsivaikinti, yra 50-60 metų. Nemanau, kad mano dešimtmetei seseriai ten būtų labai aktualu gyventi. Be to, galvojant, kad mano seserį nori kaip tarnaitę laikyti, užsiauginti tam, kad senatvėje prižiūrėtų kažkas. Manau, kad ten tikrai nėra geresnės sąlygos gyventi nei Lietuvoje, kur žmonės tikrai gali suteikti geresnį gyvenimą nei kažkokia tarnaite būti.
Dar visokių priežasčių galima pasakyti, kodėl aš prieštaraučiau, kad nebūtų mano sesuo išvežta taip toli, net į Naująją Zelandiją. Tikiuosi, atkreipsite dėmesį į tai, kad aš prieštarauju ir nebus mano sesuo išvežta taip toli. Tikėkimės, liks toje pačioje Lietuvoje, tai pačiai auklėtojai, kuri dabar ją prižiūri“.
Šeima jaunesnė nei buvo skelbta
Viešumoje buvo pasirodžiusi informacija, kad šeima, ketinanti įsivaikinti mergaitę, yra 50-60 metų amžiaus. Šiuo faktu broliai taip pat piktinosi, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ketvirtadienį žurnalistams patikslino, kad šeima jaunesnė nei buvo skelbta, o jų šeimoje jau auga du įvaikinti vaikai iš Lietuvos.
„Pora atitinka visus reikalavimus, visas sąlygas, kurios būtinos siekiant įvaikinti vaikus iš Lietuvos, – teigė L. Kukuraitis. – Jie jau yra įsivaikinę keletą lietuvių vaikų. Pati pora nėra senyvo amžiaus, kaip skelbiama viešumoje, tai 1970-1971 m. gimimo asmenys.“
L. Kukuraitis įvardijo, kad šeimoje jau auga du lietuviai vaikai. „Taip pat nemažai bendraujama su kitomis šeimomis, kurie taip pat globoja lietuvius vaikus. Tautinis lietuvių identitetas palaikomas. Kiek man žinoma, šeimos šventėse tai pakankamai išreiškiama. O tos šeimos, kurios įvaikina vaikus kitoje šalyje, turi nuolat teikti ataskaitas ir mūsų tarnybos žino apie jas, turi informaciją apie kiekvieną. Tokia procedūra nevykdoma, kai vaikas įvaikinamas Lietuvoje“, – teigė ministras.
Ministras tikino, kad nors tarptautinio įvaikinimo procesas jau pradėtas, jis gali būti nutrauktas, jei brolis raštu kreipsis dėl sesers globos ir institucijoms patikrinus brolio tinkamumą globoti jis bus patvirtintas.
Ministro teigimu, mergaitės įvaikinimą į Naująją Zelandiją spręs teismas.
Šiuo metu mergaitei devyneri, pavasarį ji švęs dešimtąjį gimtadienį. Kai įvaikinamas dešimties ar vyresnis vaikas, būtinas raštiškas jo paties sutikimas.