„Pora atitinka visus reikalavimus, visas sąlygas, kurios būtinos siekiant įvaikinti vaikus iš Lietuvos, – teigė L. Kukuraitis. – Jie jau yra įsivaikinę keletą lietuvių vaikų. Pati pora nėra senyvo amžiaus, kaip skelbiama viešumoje, tai 1970-1971 m. gimimo asmenys.“
L. Kukuraitis įvardijo, kad šeimoje jau auga du lietuviai vaikai. „Taip pat nemažai bendraujama su kitomis šeimomis, kurie taip pat globoja lietuvius vaikus. Tautinis lietuvių identitetas palaikomas. Kiek man žinoma, šeimos šventėse tai pakankamai išreiškiama. O tos šeimos, kurios įvaikina vaikus kitoje šalyje, turi nuolat teikti ataskaitas ir mūsų tarnybos žino apie jas, turi informaciją apie kiekvieną. Tokia procedūra nevykdoma, kai vaikas įvaikinamas Lietuvoje“, – teigė ministras.
Seimo narys Mindaugas Puidokas ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje teigė, kad Lietuvos institucijoms esą nerūpi įvaikinimas Lietuvoje, esą daugiausia dėmesio skiriama užsienio šalių piliečiams, ketinantiems įvaikinti lietuvius vaikus. L. Kukuraitis tai neigė: „Šie teiginiai neatitinka tiesos. Ir ši mergaitė buvo teikta lietuvių šeimoms įvaikinimui ar globai nuo 2015 metų balandžio mėnesio. Tik 2016 rugpjūtį, daugiau nei po metų, buvo pradėtos tarptautinio įvaikinimo procedūros“.
Ministras teigė, kad džiaugiasi brolio noru kovoti dėl sesers globos. Ir nors jau pradėtas tarptautinis įvaikinimo procesas, jei institucijos nustatys, kad jis gali globoti savo seserį, pradėtas procesas bus nutrauktas. L. Kukuraičio teigimu, pagrindinis tikslas – surasti mergaitei šeimą, kad ji neaugtų globos namuose.
„Pirmiausia brolis turėtų praeiti visas procedūras ir kreiptis raštu, ne tik žodžiu viešai. Būtų stabdoma tarptautinio įvaikinimo procedūra“, – teigė ministras. Tiesa, tam, kad mergaitė augtų su broliu, turi pritarti ir ji pati.
Šiuo metu jai devyneri, tačiau netrukus sueis dešimt. Nuo dešimties metų, kai įvaikinami vaikai, būtinas jų pačių sutikimas raštu.
Dabar ir mergaitė ir jos septyniolikmetė sesuo yra pateikusios raštišką sutikimą būti įvaikintai į Naująją Zelandiją.
L. Kukuraitis teigė, kad devynmetės motinai motinystės teisės apribotos neribotam laikui. Jis taip pat pridūrė, kad raštiškų prašymų įsivaikinti mergaitę daugiau neturi.
Beje, M. Puidokas, ketvirtadienį surengęs spaudos konferenciją, kritikavo SADM ministrą ir kalbėjo, kad jam reiktų pagalvoti apie pasitraukimą iš pareigų. Į tokią kritiką L. Kukuraitis atsakė: „Sunku vertinti, ypač kai visoje istorijoje yra politizavimo. Mano nuomone, net sąmokslo teorijų kūrimo. Nesigilinama į faktus, kuriamos tam tikros prielaidos ir iš to pučiamas tam tikras burbulas, kuris turbūt naudingas pačiam politikui. Daugiau nesinori to komentuoti“.
Ministras teigė, kad pastabų institucijoms dėl šio atvejo neturi.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs brolis teigė, kad sieks mergaitės globos
Ketvirtadienį vyko spaudos konferencija, kurioje Seimo narys Mindaugas Puidokas kalbėjo apie mergaitės įvaikinimo į Naująją Zelandiją atvejį. Spaudos konferencijoje, kuri buvo surengta Seime, kalbėjo ir mergaitės brolis, kuris atvyko į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos, kur šiuo metu gyvena.
„Apie sesers įvaikinimą sužinojau tik gruodžio 12 iš savo sesers“, – įvardijo mergaitės brolis. Jo teigimu, sesuo kvietė atvykti atsisveikinti su jaunėle sausio dešimtąją. Esą tą dieną mergaitė turėjo būti įvaikinta ir išvežta į Naująją Zelandiją.
„Kai vakar atvykome į butą, kuriame gyvena dvi seserys. Jaunesnioji ir vyresnioji, kuriai yra septyniolika. Mums neleido trise pasilikti viename kambaryje, – teigė brolis, trečiadienį susitikęs su devynmete. – Kai paklausdavau, kaip ji bendrauja su savo globėjais, kas padeda rašyti tuos laiškus, kas verčia į anglų kalbą tai sakė, kad kartais sesuo, kartais auklytė. Vyresnioji sesuo man yra pasakiusi, kad ji padeda, bet kadangi ji nelabai moka anglų kalbos ir nežino elektroninio pašto slaptažodžio, ji pasakė, kad kartais ji palieka laišką kompiuteryje ir jį išverčia auklytės, pakeisdamos žodžius.“
Brolis įvardijo, kad skaitė kelis laiškus. Juose jis pamatė, kad sesers akių spalva įvardijama neteisingai.
Kalbėdamas brolis sunkiai tvardė ašaras, jo balsas strigo, kartais prireikdavo pertraukų ašaros sutvardyti.
Brolis pasakojo apie susitikimą su seserimis, kurį akylai stebėjo socialinė darbuotoja. „Man krito į akis, kad šalia virtuvės buvo kalėdinė eglutė. Paklausiau, ką ji gavo dovanų, pasakė, kad lego. Paklausiau, kur šventei savo Kalėdas, ji atsakė, tačiau pareiškė, kad norėjo švęsti Kalėdas su laikina globėja, su mergaite, su kuria susidraugavo... Vaiko net neišleido švęsti Kalėdų. Vaikui Kalėdos, o neišleido, tai kažkas nežmoniško“, – sunkiai emocijas tvardė brolis.
„Bandysiu pats pasiimti globos teises, kad galėčiau bent jau suteikti galimybę jai augti su žmonėmis, kuriuos ji matydavo, su kuriais ji augo. Darysiu viską, kad pasiimčiau globą“, – teigė iš Anglijos grįžęs brolis.
Jis teigė, kad mergaitę susigrąžinti bandė ir tėvai, kai tėvas dar buvo gyvas, tačiau esą jiems buvo pasakyta, kad jie turi susiremontuoti namus. „Pasakė, kad reikia pasidaryti keturių kambarių namo remontą, įrengti kanalizaciją, įrengti du tualetus, įrengti tiek vonios, tiek dušo kabinas. Kadangi mama tuo metu dirbo, o mergaitės tėvas merdėjo, taip ir gavosi, kad sąlygos neišsipildė, – kalbėjo broils. – Vyresnis brolis taip pat bandė, ieškojo pirkti Kaune ar Kauno apskrityje namą užsidirbęs Norvegijoje, bet kai iškilo namų kainos, tuo metu jam ne laiku gimė dukrytė. Jis dabar augina dukrytę savo šalyje, o aš savo sūnų.“
Institucijų teigimu, brolis seserį pastarąjį kartą lankė prieš šešerius metus, tačiau jis teigia kitaip. „Kas ištraukė tuos šešerius metus? – teigė brolis. – Kodėl nėra įrašų, kad aš buvau 2015, 2017?“