Grįžus broliui, Seimo narys Mindaugas Puidokas Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ne tik pats brolis, bet ir Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas ir broliui padedantis advokatas Bronius Varsackis.
Į Lietuvą grįžęs brolis kovos dėl sesės globos, nors dar praėjusią savaitę DELFI teigė, kad nei jis, nei jo brolis neturi sąlygų pasiimti seserį. „Mes patys dabar vos išgyvename, todėl pasiimti nelabai išeitų“, – apie nelengvas gyvenimo sąlygas emigracijoje kartu su drauge kalbėjo devynmetės brolis.
Brolis – apie įtarimą sukėlusius laiškus ir tėvų norą susigrąžinti dukrą
„Apie sesers įvaikinimą sužinojau tik gruodžio 12 iš savo sesers“, – įvardijo mergaitės brolis. Jo teigimu, sesuo kvietė atvykti atsisveikinti su jaunėle sausio dešimtąją. Esą tą dieną mergaitė turėjo būti įvaikinta ir išvežta į Naująją Zelandiją.
„Kai vakar atvykome į butą, kuriame gyvena dvi seserys. Jaunesnioji ir vyresnioji, kuriai yra septyniolika. Mums neleido trise pasilikti viename kambaryje, – teigė brolis, trečiadienį susitikęs su devynmete. – Kai paklausdavau, kaip ji bendrauja su savo globėjais, kas padeda rašyti tuos laiškus, kas verčia į anglų kalbą tai sakė, kad kartais sesuo, kartais auklytė. Vyresnioji sesuo man yra pasakiusi, kad ji padeda, bet kadangi ji nelabai moka anglų kalbos ir nežino elektroninio pašto slaptažodžio, ji pasakė, kad kartais ji palieka laišką kompiuteryje ir jį išverčia auklytės, pakeisdamos žodžius.“
Brolis įvardijo, kad skaitė kelis laiškus. Juose jis pamatė, kad sesers akių spalva įvardijama neteisingai.
Kalbėdamas brolis sunkiai tvardė ašaras, jo balsas strigo, kartais prireikdavo pertraukų ašaros sutvardyti.
Brolis pasakojo apie susitikimą su seserimis, kurį akylai stebėjo socialinė darbuotoja. „Man krito į akis, kad šalia virtuvės buvo kalėdinė eglutė. Paklausiau, ką ji gavo dovanų, pasakė, kad lego. Paklausiau, kur šventei savo Kalėdas, ji atsakė, tačiau pareiškė, kad norėjo švęsti Kalėdas su laikina globėja, su mergaite, su kuria susidraugavo... Vaiko net neišleido švęsti Kalėdų. Vaikui Kalėdos, o neišleido, tai kažkas nežmoniško“, – sunkiai emocijas tvardė brolis.
„Bandysiu pats pasiimti globos teises, kad galėčiau bent jau suteikti galimybę jai augti su žmonėmis, kuriuos ji matydavo, su kuriais ji augo. Darysiu viską, kad pasiimčiau globą“, – teigė iš Anglijos grįžęs brolis.
Jis teigė, kad mergaitę susigrąžinti bandė ir tėvai, kai tėvas dar buvo gyvas, tačiau esą jiems buvo pasakyta, kad jie turi susiremontuoti namus. „Pasakė, kad reikia pasidaryti keturių kambarių namo remontą, įrengti kanalizaciją, įrengti du tualetus, įrengti tiek vonios, tiek dušo kabinas. Kadangi mama tuo metu dirbo, o mergaitės tėvas merdėjo, taip ir gavosi, kad sąlygos neišsipildė, – kalbėjo brolis. – Vyresnis brolis taip pat bandė, ieškojo pirkti Kaune ar Kauno apskrityje namą užsidirbęs Norvegijoje, bet kai iškilo namų kainos, tuo metu jam ne laiku gimė dukrytė. Jis dabar augina dukrytę savo šalyje, o aš savo sūnų.“
Institucijų teigimu, brolis seserį pastarąjį kartą lankė prieš šešerius metus, tačiau jis teigia kitaip. „Kas ištraukė tuos šešerius metus? – teigė brolis. – Kodėl nėra įrašų, kad aš buvau 2015, 2017?“
O į klausimą, ar devynmetė, dabar pamačiusi grįžusį brolį, jį atpažino, jis prieš atsakydamas kelias sekundes tylėjo ir purtė galvą. „Kai kuriais momentas pribijodavo šnekėti ar kažką sakyti, ji pasakydavo sesei, kad sesuo man pasakytų, nors aš sėdėjau šalia, – įvardijo brolis. – Dar būdamas Jungtinėje Karalystėje šnekėjau su ja ir paklausiau, ar ji nori važiuoti, ji atsakė taip. Paklausiau, kodėl, ji man nenorėjo atsakyti. Tada vyresnioji sesuo pasakė: tu nebijok, jis tavo brolis.“
Advokato teigimu mama bandė susigrąžinti globos namuose augančius vaikus
Broliui atstovaujantis advokatas B. Varsackis kalbėjo, kad tik dabar pradeda dirbti kartu su iš Anglijos pradedančiu broliu, bet jau susiduria su kliūtimis.
„Jis kreipėsi, kad padėtume iš teisinės pusės, – teigė advokatas. – Kreipėmės į Vilniaus apygardos teismą su prašymu sustabdyti tarptautinį įvaikinimą.“ Advokatas pabrėžė, kad kone neįmanoma sužinoti, kada vyks posėdis dėl mergaitės įvaikinimo.
Jo teigimu, teismo raštinėje, norint sužinoti posėdžio laiką, buvo prašoma nurodyti bylos numerį, nors jo sužinoti negalima, nes byla yra nevieša (tai įprasta praktika nagrinėjant bylas, susijusias su nepilnamečiais asmenimis).
„Mes net neturime oficialių dokumentų, kad jis yra brolis, – įvardijo advokatas. – Bet šioje šeimoje aštuoni vaikai. Trys seserys ir penki broliai. Ir mama dar yra.“
Anksčiau Anglijoje gyvenantis brolis DELFI teigė, kad su mama sunku bendrauti, ne tik dėl jos žalingų įpročių, bet ir dėl to, kad ji neturi jokio telefono. Ketvirtadienį advokatas įvardijo, kad, jo žiniomis, motina bandė atgauti globos namuose augančias dukras.
„Mama nėra taip nesidominti savo šeima. Ji bandė atstatyti savo teises, bet nepavyko dėl tam tikrų priežasčių, kurių negaliu įvardyti, bet ji turi norą atstatyti savo teises. Nereiktų išmesti mamos, – įvardijo B. Varsackis. – O brolis pateikė prašymą tapti globėju.“
Advokato teigimu, procesas pradėtas ir jie tikisi geros pabaigos.
Puidokas piktinasi institucijomis
Spaudos konferenciją surengęs M. Puidokas teigė institucijose matantis daug neteisybės. Jo teigimu, jis nepasitiki Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos Eglės Samoškaitės teiginiais, kad vienas iš brolių žodžių patvirtino sutinkantis tarptautiniam įvaikinimui, tik abejojo jos išvežimu į tokią tolimą šalį kaip Naujoji Zelandija.
„Eglė Samoškaitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja – DELFI) taip pat akivaizdžiai meluoja dėl tarptautinio įvaikinimo aplinkybių, – teigė M. Puidokas. – Vienas mergaitės brolis akivaizdžiai įvardijo, kad prieštarauja tarptautiniam įvaikinimui į Naująją Zelandiją. Kitas brolis sėdi šalia manęs.“
M. Puidokas teigia, kad Norvegijoje gyvenantis brolis nepalaiko tarptautinio įvaikinimo, nors brolis paviešintame vaizdo įraše teigė: „Aš prieštarauju, kad mano sesuo būtų įvaikinta Naujojoje Zelandijoje. Siūlyčiau įsivaikinti kažkam Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, kad nebūtų atskirta nuo sesių, nuo šeimos“.
Seimo narys piktinosi ir Vaiko teisų apsaugos vadove Alina Jakavoniene: „Ji atsisako bendrauti, atsakyti į klausimus jos darbą kritikuojančioms žiniasklaidos priemonėms. Ar tai normalu demokratinėje valstybėje?“
„Ar mes galime meilę vaikams išmatuoti kvadratais?“ – klausė Seimo narys.
Beje, spaudos konferencijos metu jis įvardijo, kad jei mergaitės broliui nebus suteiktos teisės globoti seserį, yra dar dvi šeimos, galinčios ją priimti.
DELFI primena, kad istorija į viešumą iškilo po to, kai į Naująją Zelandiją įvaikinama mergaitė apie tai papasakojo ją kartais pasiimančios papramogauti moters kaimynei.
Kiek vėliau prabilo mergaitės broliai. Jų devynmetė turi penkis, tačiau du iš jų šiuo metu atlieka bausmes įkalinimo įstaigoje, vienas gyvena Norvegijoje, dar du – Didžiojoje Britanijoje. Su vienu iš jų mergaitė nebendrauja, yra mačiusi vos kelis kartus, kitas dėl mergaitės grįžo į Lietuvą.
Visi aštuoni vaikai – globos namuose
Devynmetė – jauniausias vaikas šeimoje. Ji į globos namus pateko būdama vos ketverių. Juose gyvena kartu su septyniolikmete seserimi. Dar viena sesuo įvaikinta.
Visi aštuoni vaikai turi vieną motiną, tačiau tėvas – ne vienas.
Su septyniolikmete ryšius palaiko vyresnieji broliai. Devynmetė, Anglijoje gyvenančio brolio teigimu, brolių nelabai pamena, tad jei ne vyresnė sesuo, su ja bendrauti būtų sunku. To paties brolio teigimu, kitas Anglijoje gyvenantis brolis savo jauniausią seserį yra matęs vos du ar tris kartus.
Anglijoje gyvenantis mergaitės brolis jau asnkačiau DELFI teigė, kad bandė bendrauti ir su motina, tačiau su ja susisiekti sunku. Moteris nevengia alkoholio, nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o į rizikos sąrašą yra įtraukta nuo 1992 metų. „Bandau bendrauti, bet ji neturi telefono, tai įsivaizduokite, kaip sunku su ja susisiekti“, – teigė devynmetės brolis.
„Bendrauju, bet ji nelabai manęs atsimena, – praėjusią savaitę DELFI apie jauniausią seserį pasakojo brolis. – Ji buvo paimta, kai jai buvo keturi metai. Bandžiau bendrauti, kitos sesės jai vis primindavo, kad čia brolis, nes ji atsimena tik du kitus jaunesnius brolius, kurie iki šiol yra Lietuvoje, bet uždaryti (kali įkalinimo įstaigoje – DELFI).“
Pasidomėjus, ar kuris nors iš brolių svarstė galimybę užauginti seserį, brolis teigė, kad tam nėra galimybių. „Auginame po vienerių metų vaikus. Tiek aš, tiek jis (kitas brolis, kuris gyvena Norvegijoje – DELFI). Norvegijoje sąlygos irgi ne ką geresnės, ten pavojinga, o aš nelabai turiu galimybių. Iki kovo visiškai negaliu dirbti, daktarai uždraudė, dirba tik draugė. Mes patys dabar vos išgyvename, todėl pasiimti nelabai išeitų“, – situaciją apibūdino brolis. Tiesa, jis raštu kreipėsi į Seimo narį Mindaugą Puidoką, o rašte nurodoma, kad jis ketina siekti globos teisių arba rasti seseriai įtėvius Lietuvoje.
Dukrą prarado, nes „užgėrė“
Anglijoje gyvenančio brolio teigimu, vienuose namuose visai šeimai neteko augti. „Nuo pat vaikystės su jauniausia seserimi bendrauja seserys, – įvardijo brolis ir tikino, kad bandė ir pats sustiprinti ryšį su seserimi. – Kai sulaukiau aštuoniolikos, baigiau vidurinę ir išsinuomojau butą netoli jų globos namų (netoli globos namų, kuriuose gyvena dvi jo seserys – DELFI), nuėjau paklausti, ar galėtų ji pas mane ateiti paruošti pamokas. Man pasakė, kur kreiptis, nuvažiavau, jie atėjo, apsilankė, pamatė, kad vieno kambario butas, pasakė, kad nesaugi vieta ir negalime leisti. Mano rankos liko surištos. Ir viskas. O vėliau sugalvojau išvažiuoti ir išvažiavau.“
Pastarąjį kartą savo seserį jis matė prieš dvejus metus, kai lankėsi Lietuvoje.
DELFI kalbintas devynmetės brolis įvardijo, kad pirmiausia iš šeimos buvo paimti trys vaikai. Tuo metu motina su jauniausia dukra gyveno Anglijoje. Kai grįžo į Lietuvą, į globos namus pateko ir jauniausia dukra. „Mama visada buvo rizikos grupėje, nuo 1992 metų. Tiesiog to užteko, kad kaimynai pasiskųstų. Pirmiausia paėmė tris vaikus, tada mama grįžo, jai reikėjo kreiptis į vaikų teises, bet ji „užgėrė“, nesikreipė, todėl atvažiavo ir paėmė (jauniausią seserį – DELFI)“, – pasakojo devynmetės brolis.
Kauno savivaldybės vaikų globos namų duomenimis, Anglijoje gyvenantis brolis seserį lankė vieną kartą, 2012 metais.
Vaiko teisių apsaugos specialistai nenustatė artimo ryšio su giminaičiais
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė anksčiau DELFI teigė, kad šiuo atveju yra gauti vaiko nepilnamečių seserų ir paties vaiko sutikimai dėl tarptautinio įvaikinimo.
Į klausimą, ar broliai, pareiškę, kad nesutinka su tarptautiniu įvaikinimu, galėtų sustabdyti procesą, VVTAĮT atstovė atsakė, kad „Tarnyba, vykdydama ikiteisminę Įvaikinimo procedūrą privalo gauti vaiko globėjo bei tarpinstitucinės Įvaikinimo komisijos sutikimą, taip pat privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę. Įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių/seserų, taip pat senelių ar kitų giminaičių nuomonę, kadangi vaiko atstovas pagal įstatymą yra globėjas“.
A. Marčiukaitienė pabrėžė, kad vaiko globėjas, teikdamas sutikimą dėl tarptautinio įvaikinimo, atsižvelgia į vaiko santykius, bendravimą, susitikimų dažnumą su broliais ir seserimis ar kitais jį lankančiais asmenimis. „Jei nustatoma, kad santykiai su giminaičiais yra artimi, ryšys stiprus, atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, Įvaikinimo procedūra nepradedama“, – teigė A. Marčiukaitienė.