Politologas: rinkimų komitetų steigimo ir veiklos sąlygos turi būti priartintos prie partijų

Savivaldos rinkimuose siekiant dalyvauti trečdaliu daugiau visuomeninių komitetų nei per praėjusius rinkimus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad partijų steigimo ir veiklos sąlygos turėtų būti supaprastintos arba tokios pat kaip ir komitetų. Politologai teigia priešingai – komitetų steigimo ir veiklos sąlygos turi būti artinamos prie partijų, kurių atsakomybė prieš rinkėjus yra didesnė.

Visuomeniniams rinkimų komitetams savivaldos rinkimuose pirmą kartą leista dalyvauti 2015 metais, tada sąrašus kėlė 58 komitetai. Dabar, prieš artėjančius savivaldos rinkimus, komitetų užderėjo trečdaliu daugiau – piliečių parašus leista rinkti 92 komitetams. Partijų dalyvaus 15. Seimo pirmininkas teigia, kad komitetų steigimas paprastesnis, o ir įsipareigojimai rinkėjams mažesni nei partijų.

Didžiųjų šalies miestų: dabartiniai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos merai savivaldos rinkimuose valdžios sieks su rinkimų komitetais. Dar prieš pustrečio mėnesio Liberalų sąjūdžiui priklausęs sostinės meras Remigijus Šimašius pažįsta, kad komitetą įsteigti paprasčiau.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė teigia, kad tarp partijų ir rinkimų komitetų skirtumas didelis: partiją privaloma įsteigti iki rinkimų likus ne mažiau kaip 185 dienoms, rinkimų komitetas prieš 85 dienas. Partija įregistruoti reikia 2000 narių, komitetui užtenka dvigubai daugiau nei tos savivaldybės narių skaičius.

Partija veikia nuolatos ir Lietuvos, o komitetas – tik vienos savivaldybės teritorijoje ir tik iki rinkimų rezultatų patvirtinimo. Partijos finansuojamos iš biudžeto, nario, gyventojų pajamų mokesčių, aukų, gali imti paskolas, komitetai – iš aukų ar pačių kandidatų lėšų. Partijų veikla stebima nuolat, komiteto – nutrūksta iškart po rinkimų.

Politologas Vytautas Dumbliauskas sako, kad rinkimų komitetų steigimo ir veiklos sąlygos turi būti priartintos prie partijų, o ne priešingai. Nes partijų veikla nusistovėjusi ir aiški.

Politologas Saulius Spurga teigia, kad partijų ir rinkimų komitetų tikslas toks pats - siekti valdžios. Todėl ir steigimo bei veiklos sąlygos turi būti panašios. O siūlymą mažinti reikalavimus partijoms vadina pavojingu.

2010 metais Konstitucinis teismas išaiškino, kad nuostata, jog rinkimuose dalyvauja tik partijų sąrašuose esantys kandidatai, prieštarauja pagrindiniam įstatymui. Seimui įteisinus visuomeninius rinkimų komitetus, Savivaldos ir Europos parlamento mandato gali siekti ir nepartinius vienijančios organizacijos.