Prieš dvejus metus Seimas tokias nusikalstamas veikas kriminalizavo, už jas taikoma atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą, todėl visiems, pakliuvusiems net ir su nedideliu kiekiu psichoaktyvių medžiagų, gresia net ir laisvės atėmimas.
Tokias bausmes neadekvačiomis ir net žalojančiomis jau vadina ne tik patys parlamentarai, bet ir teisėjai. Poziciją dėl bausmių už kanapių vartojimą švelnina ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Tiesa, ar bus kokių nors realių pokyčių įstatymuose, kol kas neaišku.
Kaip skelbia TV3 žinios, už kanapių suktinę – dveji metai belangės, o ja pasidalijus už grotų galima praleisti ir iki aštuonerių metų. Tokios bausmės sučiuptiems net ir su nedideliu kiekiu narkotikų Lietuvoje taikomos nuo praėjusių metų sausio 1 d. Iki tol tai buvo laikoma administraciniu nusižengimu.
Kaip pasakojama žurnalisto Mariaus Zarembos parengtame žinių reportaže, tarp įkliuvusių pareigūnams ir stojusių prieš teismą – keliasdešimt nepilnamečių.
Lietuvos teisės instituto tyrėjas Mindaugas Lankauskas tikina, kad dėl tokio smulkaus nuklydimo už grotų siųsti jauną žmogų ne tik nereikalinga, bet net ir pavojinga. Jis primena Pravieniškių mafijos istorijas, kai į įkalinimo įstaigas patekusiems naujokams ne tik primetinėjamos „senbuvių“ sukurtos taisyklės, bet iš jų ir tyčiojamasi, smurtaujama ir net seksualiai išnaudojama.
„Jis ten įgyja labai neblogų žinių apie kriminalinę subkultūrą, įgyja labai gerų ryšių, galbūt kartais gauna ir skolų, ir išėjęs su visu tuo bagažu jis yra visai kitas žmogus“, – kalba M. Lankauskas.
Nors šalyje pradėti tūkstančiai ikiteisminių tyrimų dėl nedidelio kiekio kanapių, per pastaruosius dvejus metus už tokius nusižengimus į kalėjimą nebuvo pasiųstas nė vienas asmuo. Kaip teigiama TV3 vaizdo siužete, vadinamosios žolės rūkytojams taikytas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo.
Pasak teisėjo Audriaus Cinino, jei už suktinės surūkymą ar pasidalinimą visi būtų siunčiami už grotų, ir taip perpildytuose Lietuvos kalėjimuose vietos apskritai nebeliktų. Šiuo metu Lietuvoje susiklosčiusi situacija, mano teisėjas, rodo, kad šalyje priimti įstatymai tiesiog neveikia, o ir pati baudžiamoji atsakomybė neva netenka prasmės.
„Toks didelis skaičius daro žmones abejingus baudžiamajai atsakomybei. Pats baudžiamosios atsakomybės grėsmės faktas jau turi būti kaip prevencinė priemonė, dabar tai neveikia. Pridėkime prie to neblaivius vairuotojus, kurių kokie 4000 kiekvienais metais gauna teistumus, tai tuoj tas baustumas baudžiamąja prasme neteks to bauginančio poveikio, tai nėra gerai“, – reportaže kalbėjo A. Cininas.
Ispanijoje, Kanadoje, JAV ir kitose pasaulio šalyse kanapių vartojimas dekriminalizuojamas. Teisėjas A. Cininas pastebi, kad vienodas baudžiamas persekiojimas už skirtingus narkotinių medžiagų kiekius ir rūšis – nelogiškas.
„Objektyvūs faktai yra tokie, kad priklausomybė kai kurioms narkotinėms medžiagoms yra mažesnė ir žala mažesnė, nei priklausomybė kitiems narkotikams ir alkoholiui, tai lyginti kanapes su heroinu ir nuteisti už šias visiškai savo pavojingumu skirtingas medžiagas tomis pačiomis bausmėmis, manau, nelabai logiška“, – įstatymų pakeitimus komentuoja teisėjas.
Šiuo metu Lietuvoje dar griežčiau baudžiami tie, kurie sumano kanapių atsisiųsti iš užsienio. Kaip skelbia TV3 žinios, net ir vienas gramas šių narkotinių medžiagų, pirktų legalioje Olandijos parduotuvėje, prilyginamas kontrabandai.
M. Lankauskas atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų gali gauti net ir tie asmenys, kurie, pavyzdžiui, sumano atsisiųsti šokoladą su psichotropinių medžiagų pėdsakais. Tokia pati bausmė, jo teigimu, gresia ir už pusę tonos hašišo.
Reportaže teigiama, kad naujausi tyrimai rodo, jog bent kartą rūkyti žolę bandė kas penktas 15-16 m. paauglys. O kas 12 moksleivis kanapių suktinę esą traukia bent kartą per mėnesį. Tyrėjų skaičiavimais, tokių jaunuolių šalyje yra apie 30 tūkst., tai reiškia, kad visiems jiems gresia baudžiamasis persekiojimas.
Vis dėlto Seime jau pasigirdo kalbų apie bausmių švelninimą sučiuptiems su nedideliu kiekiu narkotikų. Apie tai kalbama ir ateinančiam dešimtmečiui parengtoje Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programoje.
„Tos programos centre yra žmogus ir priemonės yra nukreiptos į žmogų. Tai reiškia, kad mes kalbame ir apie prevencijos, ir apie švietimo priemonių taikymą, ir apie kontrolės priemones, kurios yra grįstos mokslu. Taip pat ir apie baudžiamosios politikos peržiūrą, kuri neišvengiamai yra vienas iš aspektų, susijusių tiek su vaikų, tiek su suaugusiųjų žmogaus teisių užtikrinimu“, – žinių žurnalistams sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento atstovė Simona Bieliūnė.
Panašu, kad nuomonę dėl nedidelio psichotropinių medžiagų turėjimo ir pasidalinimo keičia ir valdantieji. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis reportaže teigia, kad galima peržiūrėti teismų praktiką dėl kanapių vartojimo, tačiau narkotikų platintojams ar gabentojams jokių išlygų tikėtis esą nė neverta.
„Jeigu šnekėti apie patį vartojimą, tai galbūt šitoje vietoje galima pasižiūrėti ir įvertinti tą teisminę praktiką ir visus kitus niuansus, bet pats platinimas, o mes jaučiame, kad daromas spaudimas šiuo atveju, kad net ir narkotikų pervežimai būtų vos ne legalizuoti ir patys narkotikai būtų legalizuoti. Sakau, Lietuvoj to neatsitiks“, – teigė R. Karbauskis.
Tuo tarpu parlamentarė Agnė Širinskienė nusileisti neketina. Jos nuomone, net ir vienas bandymas patraukti žolės gali įklampinti į rimtą priklausomybę. Kada Seimas žada ir ar apskritai žada persvarstyti bausmes už nedidelį narkotinių medžiagų turėjimą bei pasidalinimą – neaišku.
DELFI primena, kad anksčiau problemą dėl itin griežtų bausmių parūkiusiems žolės iškėlė parlamentarė Aušrinė Armonaitė. Pasak politikės, šiuo metu galiojanti baudžiamoji tvarka net už nedidelio psichoaktyvių medžiagų kiekio turėjimą jaunus žmones į gyvenimą paleidžia su kriminaliniu štampu.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skelbiamoje analizėje, nurodoma, kad 2017 metais dėl BK 259 str. II dalies Lietuvoje pradėti 1993 ikiteisminiai tyrimai. Palyginti su 2016 metų duomenimis, ikiteisminių tyrimų už nedidelį psichotropinių medžiagų kiekį turėjimą savo reikmėms skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu (2016 metais užregistruota 1590 tokių atvejų). Išaugęs ikiteisminių tyrimų skaičius siejamas su visišku psichoaktyvių medžiagų kriminalizavimu, įsigaliojusiu nuo praėjusių metų.
Toje pačioje analizėje skelbiama, kad per 2017 metus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis nusikaltusių nepilnamečių skaičius išaugo 2,12 karto.
Taip pat pastebimas augimas jaunų suaugusiųjų segmente. Per vienerius metus 18 – 29 metų žmonių, kuriems taikyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą nedideliu kiekiu psichoaktyvių medžiagų, padaugėjo 1,73 karto (1385 asmenys). Šis skaičius sudaro maždaug 70% visų nubaustųjų.
Baudžiamosios atsakomybės taikymas jauniems žmonėms užkerta kelią ateityje siekti karjeros policijoje, aviacijoje, valstybės valdyme. Tokį įrašą turintys jaunuoliai taip pat negali studijuoti karo akademijoje.
Teisingumo ministerija pranešė, kad kitų metų pradžioje Vyriausybei ir Seimui bus pateiktos įstatymų pataisos dėl kai kurių veikų dekriminalizavimo. Tarp šių pataisų bus ir siūlymas dekriminalizuoti kanapių laikymą.