O gal ne tiek veršimės diržus, kiek eisime į gatves reikalaudami geresnių sąlygų? Nes būtent tai, kad galime ir drįstame eiti į gatves, parodė 2018-ieji. Šįmet mitingavo ir medikai, ir Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas nepalaikantys piliečiai, ir mokytojai. Mitingavo ir Seimo sprendimu dėl Mindaugo Basčio apkaltos nepatenkinti piliečiai.

2019-ieji politikos padangėje bus dar neramesni – laukia treji rinkimai: savivaldos, prezidento ir Europos parlamento. „Partijos matuosis savo raumenis“, – sako politologė Rima Urbonaitė.

O ekonomikos srityje, anot ekonomisto, turėtume vadovautis šaltu protu. Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad 2008-ųjų scenarijus 2019-aisiais tikrai nepasikartos. Esą sulėtės ekonomikos kilimas, tačiau Lietuvos pasirengimą tam jis vertina teigiamai, todėl esą į savo finansus teks žvelgti realiau, o ne optimistiškiau, tačiau diržų veržtis bent jau iki metų neturėtų prireikti.

Rinkimai parodys, kas yra kas

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė konstatavo, kad kiti metai – rinkiminiai. 2019 m. vyks savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.

„Kitus metus apibūdina trys žodžiai: rinkimai, rinkimai, rinkimai. Akivaizdu, kad tiek pačioje politikoje, tiek žiniasklaidoje, tiek pačios visuomenės fokusas bus rinkimams“, – sakė R. Urbonaitė.

Nors, pasak politologės, greičiausiai daugiau dėmesio sulauks prezidento rinkimai, tačiau jai asmeniškai yra labai įdomūs ir rinkimai į savivaldą.

„Man jie yra toks tarsi lakmuso popierėlis – kaip atrodys partijos, kaip pasiseks arba nepasiseks visuomeniniams rinkimų komitetams, ar rinkėjas įvertins ne politines partijas, o joms sudarytą alternatyvą kaip kažkokią panacėją, žinant, kaip nemėgsta rinkėjas politinių partijų“, – sakė R. Urbonaitė.

Pasak politologės, šiuose rinkimuose „partijos galės pasimatuoti savo raumenis“. Turint mintyje, kad savivaldybių ribos kažkiek persidengia su vienmandačių apygardų ribomis, geras partijų pasirodymas savivaldos rinkimuose, būtų geras ženklas ir artėjant 2020 m. rinkimams.

Kitus metus apibūdina trys žodžiai: rinkimai, rinkimai, rinkimai. Akivaizdu, kad tiek pačioje politikoje, tiek žiniasklaidoje, tiek pačios visuomenės fokusas bus rinkimams.
Rima Urbonaitė

Pasak politologės, čia yra intriga, ar „Ramūnas Karbauskis turės savo 25 merus, kaip žadėjo“, taip pat, kaip seksis socialdemokratams.

„Labai silpnas jų pasirodymas būtų jų lengva pabaigos pradžia“, – sakė R. Urbonaitė.

Politologė teigė, kad rinkiminiais metais gali būti daug „pigių triukų“, kandidatų važinėjimų pas rinkėjus. Ji pastebėjo, kad jau ir šiais metais politikoje buvo daug triukšmo, dirgiklių, prie kurių rinkėjas pripranta, tada jau reikia kažko naujo.

„Tačiau mažėjo politikos turinio, intelektinio potencialo“, – apgailestavo R. Urbonaitė.

Pasak jos, vienas iš įdomių aspektų, kuriuos bus įdomu stebėti kitąmet – valdančiosios daugumos elgesys, ar užteks jiems ryžto imtis skausmingų klausimų rinkiminiais metais.

Diržus atlaisvinsime, tačiau tik per vieną skylę

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad 2019-ieji Lietuvai bus daug geresni nei kitoms šalims ir kardinalaus kritimo nenumato, priešingai – ekonomikos kilimas, anot jo, išliks, tik sulėtės.

„Metai bus geresni nei daugumai kitų Europos Sąjungos šalių, bet ne tokie geri, kaip 2018-ieji, – kitus metus apibūdino Ž. Mauricas. – Diržų veržtis nereikės, gal tik atlaisvinimas nebus toks spartus, kaip buvo šiais metais. Atlaisvinimas turbūt vyks, tik ne per dvi skylutes, o per vieną. O gali būti ir taip, kad to atlaisvinimo apskritai nebus. Na, metų pradžioje jis bus, bet metų pabaigoje gali tekti atgal tą skylutę suveržti, bet papildomo veržimosi neturėtų būti.“

Į klausimą, ar kitąmet jau sulauksime tos krizės, kuria pastaruoju metu gąsdinama, ekonomistas atsakė, kad kitąmet mūsų laukia ekonomikos sulėtėjimas: „Tai nėra tapatu krizei. Net jei ir pasaulio ekonomika sparčiau lėtės ar net krizė bus kai kuriose šalyse, Lietuva yra viena tų šalių, kuri nukentės mažiausiai, priešingai nei 2008 metais, nes esame gerokai labiau pasirengę: ir įmonės, ir namų ūkiai“.

Ekonomistas vardijo, kad kitąmet mažiau pasiseks Italijai, Ispanijai, Portugalijai ir net Prancūzijai, taip pat Vengrijai, Kroatijai ir Bulgarijai. „Nenustebčiau, jei recesiją patirtų ir pati Rusija“, – tikino Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas

Ž. Mauricas tikina, kad lėtesnį ekonomikos augimą pajus visi, net tie, kurie neturi verslo, o dirba samdomą darbą ir gyvena nuomojamuose būstuose. „Pajaus, tik tai bus kitaip nei 2009-aisiais. Labai maža tikimybė, kad darbo užmokestis bus mažinamas ar didės nedarbo lygis dėl darbuotojų trūkumo. Labiau tikėtina, kad darbo užmokestis neaugs taip sparčiai, kaip tikimasi. Galima tikėtis ne 10, o 5 proc. augimo, – kalbėjo ekonomistas. – Tai gyventojams reikia įvertinti ir neturėti per daug optimistinių lūkesčių dėl ateities. Sprendimai turėtų būti priimami vertinant esamą finansinę situaciją, o ne optimistiškai nupieštą būsimąją.“

Diržų veržtis nereikės, gal tik atlaisvinimas nebus toks spartus, kaip buvo šiais metais. Atlaisvinimas turbūt vyks, tik ne per dvi skylutes, o per vieną.
Žygimantas Mauricas

Ekonomistas prabrėžė, kad prieš 2008 metų krizę lietuviai buvo linkę savo situaciją vertinti per daug optimistiškai – ir skolinosi, ir pervertino savo galimybes. Esą būtent tai vėliau išryškino giles krizės duobes. „Lietuviai tuo metu mėgo skaičiuoti, kiek metų liko, kol pasivysime Vokietiją ar Skandinavijos šalis, – šyptelėjo ekonomistas. – Dabar tokių skaičiavimų nedaug. O jei jie yra, tai jie labai atsargūs. Nors, žinoma, prieš rinkimus atsiras labai daug pažadų, kad vidutinis atlyginimas tuoj pasieks ir 1000 eurų, o gal net ir didesnį, bet reiktų išlaikyti šaltą protą.“

Ž. Mauricas vardijo, kad Lenkijoje vidutinis atlyginimas tik šiek tiek viršija 800 eurų „į rankas“, Vengrijoje atlyginimas taip pat panašus, tik Čekijoje šiek tiek didesnis. „Mes negalime iššokti aukščiau bambos lyginant su tomis šalimis. Jei palaikytume apie 5 proc. ar kiek didesnį darbo užmokesčio augimą, tai būtų geras pasiekimas. Todėl taip ir reiktų planuotis savo išlaidas“, – tikino ekonomistas.

Realiai, o ne optimistiškai kitąmet skaičiuoti patariantis Ž. Mauricas vis dėlto pridūrė, kad ketinantiems kitąmet įsigyti savo būstą, nereiktų bijoti. „Jei savo reikmėms – tikrai palankūs metai, nes yra labai didelė pasiūla, todėl vertinant iš poreikių poreikių patenkinimo prizmės, žmonės tikrai gali rasti sau priimtiną būstą. Džiugu, kad nekilnojamojo turto rinka yra atsigavusi ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, į priekį bando judėti ir Šiauliai, ir Klaipėda. Šiuo požiūriu metas palankus, tačiau jei tai spekuliacinis pirkimas tikintis iš to uždirbti, tai metas nėra labai geras, nes kainų kilimo perspektyvos pakankamai ribotos dėl didelės pasiūlos, kritimo taip pat neturėtų būti labai didelio, – kalbėjo Ž. Mauricas. – Turint omenyje, kad pasiūla didelė ir nemaža tos pasiūlos pavirsta į pasiūlą nuomai, konkurencija auga, todėl reiktų konkrečiai paanalizuoti ir pasiskaičiuoti galimą grąžą. Ar tikrai verta investuoti į nekilnojamąjį turtą, kad gauti vos kelis procentus grąžos.“

2018-ieji: nuo palankių sprendimų, iki visą šalį purčiusių skandalų

2018-ieji prasidėjo draudimais. Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias alkoholis jau metus parduodamas tik asmenims, sulaukusiems 20 metų. Pasikeitė ir alkoholio pardavimo laikas: darbo dienomis ir šeštadieniais alkoholis parduodamas nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro.

Šios įstatymo pataisos Naujųjų naktį atrodė kiek kurioziškai, nes iki vidurnakčio alkoholį vartoti galėjo ir 18-mečiai, o į dangų pradėjus šaudyti fejerverkams, šie turėjo padėti taures į šalį. Tačiau kai kurie sostinėje besilinksminę jaunuoliai DELFI teigė, kad apie tai pagalvojo iš anksto ir, kadangi verslininkai dokumentus tikrino tik prie įėjimo, į barus sugužėjo anksčiau ir ten linksminosi nesibaimindami suvaržymų.

Nuo Naujųjų pokyčius pajuto ir pensininkai. Tiesa, džiugius – jiems buvo pakeltos pensijos, tačiau ne visiems įtiko nedaug kišenes papildęs priedas, tad jie balandį išėjo į gatves su plakatais rankose.

Ir nors tai buvo aktualios temos, apie kurias diskutavo kone visa šalis, netrukus visų dėmesį sukaustė tikrą šou užvirė į Lietuvą atvykusi Ballų šeima. Čia realybės šou filmavusi šeimynėlė atvežė sūnų į Prienų komandą, o krepšinio fanai nenustojo diskutuoti: ar tai bus į naudą, o gal priešingai? Panašu, kad vieningos nuomonės nebuvo ir pačioje komandoje, nes vienas krepšininkas nesutiko demonstruoti savo veido Ballų realybės šou medžiagoje, tad tuose kadruose, į kuriuos pakliūdavo, jo veidas buvo užtušuojamas.

Bet tai tik linksmybės. 2018-ieji atvėrė itin didelius šalies skaudulius: metų pradžioje į gatves išėjo jauni medikai, nepatenkinti savo atlyginimais, vėliau prie Seimo lankų mitingavo nauja Vaikų apsaugos reforma nepatenkinti piliečiai, o žiemą dar neregėtą protesto akciją ir streiką užvirė mokytojai.

Pastarieji streikuoti pradėjo dar rudenį, tačiau pirmosiomis žiemos dienomis, bandydami gauti atsakymus iš tuo metu Švietimo ir mokslo ministrės pareigas ėjusios Jurgitos Petrauskienės, jie susirinko į ministeriją, iš kurios pasitraukė tik pradėjus skambinti kalėdiniams varpams.

22 dienas – tiek laiko mokytojai praleido ministerijoje: o ten šoko, dainavo, bijojo, laukė derybų, miegojo mokinių atvežtuose miegmaišiuose, lipo per langus, kai ministerija užrakino duris ir galiausiai pradėjo derybas su jau laikinuoju ministru Roku Masiuliu. J. Petrauskienė streiko metu buvo nušalinta nuo pareigų.

Rudenį išgirdome ir pirmuosius vardus tų, kurie kitąmet sieks prezidento posto. Išgirdome ir tuos, kurie ketina toliau išlikti arba naujai įsitvirtinti savivaldų pozicijoje. Bet didžiausios aistros dėl to kils tik Naujųjų pradžioje.

Pažvelkime kiek atgal – politinę padangę šįmet drebino taip pat ne vienas skandalas – metų viduryje buvo paviešinti slapti susirašinėjimai kodu „Tulpė“. Žiniasklaidoje paviešinti prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Eligijaus Masiulio susirašinėjimai sulaukė didelio atgarsio.

Ne mažiau dėmesio sulaukė ir Sauliaus Skvernelio panaikintas Vyriausybės pasitarimo įrašas.

Beje, politinę padangę drebino ir asmeniniai politikų santykiai. Pavasarį palangiškė Birutė prabilo apie vaiką, kurio susilaukė kartu su Petru Gražuliu. Šis iš pradžių apie tai šnekėjo priešiškai, tačiau vėliau prieš televizijos kameras su ašaromis akyse tikino, kad yra tik žmogus, todėl gali klysti.

Tačiau šįmet turėjome ne tik skandalingų įvykių: vasarą Lietuvą aplankė popiežius, taip pat buvo rasti ir perlaidoti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

O Kaune buvo iškilmingai atidengtas Vytis, kuris neįtiko Vilniui. O pastarasis šįmet nuskambėjo net už Europos ribų, kai paskelbė savo prisistatymo pasauliui šūkį: „Vilnius – the G-spot of Europe“ (liet. „Vilnius – Europos G taškas“).