Socialinių tinklų ekspertai neatmeta, kad toks išpuolis visai realus, ypač kai kitąmet Lietuvoje vyks treji rinkimai.
Įspėjimas apie artėjančią balistinę raketą iš Šiaurės Korėjos metų pradžioje Havajuose pasėjo chaosą. Daugelis žmonių nežinojo, nei kur dėtis, nei ką daryti, kurį vaiką pirmiau gelbėti, kai jie skirtingose miesto vietose. Daugiau nei pusvalandį trukusį chaosą tuomet sukėlė žmogiškoji klaida – nepaprastųjų situacijų darbuotojas esą nuspaudė ne tą mygtuką.
Būtent netikros naujienos kelią nerimą ir Lietuvos pareigūnams. Pavasarį Baltarusija ketina pradėti bandymus vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos statomoje elektrinėje, tad tarp grėsmių – ir kaip suvaldyti chaosą, jei pasklistų melaginga žinia apie incidentą atominėje.
„Labai pigiai, labai paprastai gali sukelti paniką. Valstybės institucijos turi nusistatyti ryšį su gyventojais, patikimą ryšį. [...] Nesu įsitikinęs, kad yra pasirengusios, kadangi tai – naujas, nenuspėjamas ir neapčiuopiamas dalykas“, – kalbėjo Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Už kovą su propaganda ir netikromis naujienomis atsakingi kariuomenės analitikai sako, kad netikrų naujienų skelbimas nėra naujas dalykas. Pavyzdžiui, anksčiau platintas vaizdo įrašas, kad Rusija užpuolė Lietuvą ir bombarduojama Klaipėda. Tiesa, šis įrašas didelio „pasisekimo“ nesulaukė ir netrukus buvo ištrintas.
„Jei netikra naujiena labai stipriai plistų, tai gali kilti panika“, – neabejoja Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos analitikė Auksė Ūsienė.
Pagrindinis specialistų patarimas gyventojams – tokią skandalingą informaciją ypač tikrinti, neskubėti ja dalytis ar spausti „patinka“.
„Netikros naujienos paprastai būna siaubingai skandalingos ir įžūlios. būna tikrai didelis melas“, – pabrėžė komunikacijos konsultantas Jaunius Špakauskas.
Eksperto teigimu, grėsmė, kad netikra žinia apie Baltarusijos atominėje įvykusį incidentą bus paskleista, visai reali. Juolab, kad kitąmet vyks ir treji rinkimai.
„Tarkime, yra II prezidento rinkimų turas ir žmonės gauna tokią žinią. Kol Lietuvos tarnybos sureaguoja, biurokratai gana lėti, ne visai moka į tokias grėsmes reaguoti... Galbūt antrą dienos pusę tam tikra dalis rinkėjų į rinkimus neatėjo. Ar tokia avantiūra gali būti sėkminga? Labai“, – pavyzdį pateikė J. Špakauskas.
Už ekstremalių situacijų valdymą atsakingi pareigūnai sako, kad reakcija priklausytų, ar plačiai netikra naujiena plinta, žinoma, pirmiausia ją patikrinus, patikrinus, ką skelbia valdžios institucijos.
„Jei būtų grėsmė gyventojams, tai juos pasiektų per perspėjimo sistemą, būtų aktyvuojamos sirenos, siunčiamos trumposios žinutės į mobiliuosius telefonus ir išplatinama per visuomenės informavimo priemones informacija, pirmiausia – per LRT kanalus“, – vardijo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Edgaras Geda.
Bet kokią informaciją pareigūnai žada tikrinti ir reaguoti per mažiau nei valandą. Jie pripažįsta, kad pasitikėti Baltarusijos kolegomis sunku, tad pasienyje su Baltarusija stovi radiaciją matuojantys prietaisai, deramasi su Minsku, siekiant atominėje įrengti savus incidentus fiksuojančius įrenginius.
Specialistų teigimu, iki šiol bandymai skleisti netikras naujienas nebuvo labai sėkmingi.
Parengta pagal Edvardo Špoko reportažą.
