Broliai emigravę arba kalėjime, viena sesuo – globos namuose, kita – pas globėjus

Trys devynmetės broliai gyvena ne Lietuvoje. Vienas – Norvegijoje, kiti du – Anglijoje. Dar du broliai liko Lietuvoje, tačiau šiuo metu jie atlieka laisvės atėmimo bausmę. Anglijoje gyvenančio brolio teigimu, laisvė abiem broliams atimta metams.

Devynmetė – jauniausias vaikas šeimoje. Ji į globos namus pateko būdama vos ketverių. Juose gyvena kartu su septyniolikmete seserimi. Dar viena sesuo įvaikinta.

Visi aštuoni vaikai turi vieną motiną, tačiau tėvas – ne vienas.

Su septyniolikmete ryšius palaiko vyresnieji broliai. Devynmetė, Anglijoje gyvenančio brolio teigimu, brolių nelabai pamena, tad jei ne vyresnė sesuo, su ja bendrauti būtų sunku. To paties brolio teigimu, kitas Anglijoje gyvenantis brolis savo jauniausią seserį yra matęs vos du ar tris kartus.

Devynmetę įsivaikina Naujosios Zelandijos piliečiai

Daugybę brolių ir seserų turintis vyras DELFI teigė, kad bandė bendrauti ir su motina, tačiau su ja susisiekti sunku. Moteris nevengia alkoholio, nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o į rizikos sąrašą yra įtraukta nuo 1992 metų. „Bandau bendrauti, bet ji neturi telefono, tai įsivaizduokite, kaip sunku su ja susisiekti“, – teigė devynmetės brolis.

Anglijoje gyvenantis vyras DELFI teigė, kad netrukus po Naujųjų grįš į Lietuvą ir ketins padaryti viską, kad sesuo nebūtų išvežta į Naująją Zelandiją. Jo teigimu, apie tai, kad sesuo gali būti išvežta taip toli, sužinojo gruodžio viduryje, kai vyresnė sesuo paskambino ir pranešė, kad sausį reiktų grįžti atsisveikinti su jaunėle. Brolio tikinimu, apie šį įvaikinimą jokios institucijos jo neinformavo.

Broliai neturi galimybės užauginti seserį

„Bendrauju, bet ji nelabai manęs atsimena, – DELFI apie jauniausią seserį pasakojo brolis. – Ji buvo paimta, kai jai buvo keturi metai. Bandžiau bendrauti, kitos sesės jai vis primindavo, kad čia brolis, nes ji atsimena tik du kitus jaunesnius brolius, kurie iki šiol yra Lietuvoje, bet uždaryti (kali įkalinimo įstaigoje – DELFI).“

Pasidomėjus, ar kuris nors iš brolių svarstė galimybę užauginti seserį, brolis teigė, kad tam nėra galimybių. „Auginame po vienerių metų vaikus. Tiek aš, tiek jis (kitas brolis, kuris gyvena Norvegijoje – DELFI). Norvegijoje sąlygos irgi ne ką geresnės, ten pavojinga, o aš nelabai turiu galimybių. Iki kovo visiškai negaliu dirbti, daktarai uždraudė, dirba tik draugė. Mes patys dabar vos išgyvename, todėl pasiimti nelabai išeitų“, – situaciją apibūdino brolis. Tiesa, jis raštu kreipėsi į Seimo narį Mindaugą Puidoką, o rašte nurodoma, kad jis ketina siekti globos teisių arba rasti seseriai įtėvius Lietuvoje.

Prieš šiai istorijai pasiekiant žiniasklaidą, mergaitę lankydavo ir savaitgaliais papramogauti pasiimdavo savanorė. Apie ją brolis buvo girdėjęs. „Žinojau, kad savaitgaliais ją pasiima. Vyresnė sesuo yra minėjusi, kad yra globėja. Pats asmeniškai dar nebendravau, bet ketinu susiskambinti“, – teigė brolis.

Devynmetės brolis
Mes patys dabar vos išgyvename, todėl pasiimti nelabai išeitų.

Kitas brolis, kuris šiuo metu taip pat gyvena Anglijoje, taip ir neaugo šeimoje. „Jis nuo pat gimimo, nuo 1995 metų, iki aštuoniolikos, augo globos namuose. Jis seserį matęs gal du-tris kartus“, – įvardijo įvaikinamos mergaitės brolis.

Dukrą prarado, nes „užgėrė“

Jo teigimu, vienuose namuose visai šeimai neteko augti. „Nuo pat vaikystės su jauniausia seserimi bendrauja seserys, – įvardijo brolis ir tikino, kad bandė ir pats sustiprinti ryšį su seserimi. – Kai sulaukiau aštuoniolikos, baigiau vidurinę ir išsinuomojau butą netoli jų globos namų (netoli globos namų, kuriuose gyvena dvi jo seserys – DELFI), nuėjau paklausti, ar galėtų ji pas mane ateiti paruošti pamokas. Man pasakė, kur kreiptis, nuvažiavau, jie atėjo, apsilankė, pamatė, kad vieno kambario butas, pasakė, kad nesaugi vieta ir negalime leisti. Mano rankos liko surištos. Ir viskas. O vėliau sugalvojau išvažiuoti ir išvažiavau.“

Pastarąjį kartą savo seserį jis matė prieš dvejus metus, kai lankėsi Lietuvoje.

DELFI kalbintas devynmetės brolis įvardijo, kad pirmiausia iš šeimos buvo paimti trys vaikai. Tuo metu motina su jauniausia dukra gyveno Anglijoje. Kai grįžo į Lietuvą, į globos namus pateko ir jauniausia dukra. „Mama visada buvo rizikos grupėje, nuo 1992 metų. Tiesiog to užteko, kad kaimynai pasiskųstų. Pirmiausia paėmė tris vaikus, tada mama grįžo, jai reikėjo kreiptis į vaikų teises, bet ji „užgėrė“, nesikreipė, todėl atvažiavo ir paėmė (jauniausią seserį – DELFI)“, – pasakojo devynmetės brolis.

Brolis nori, kad seserys nebūtų atskirtos

Anglijoje gyvenantis mergaitės brolis teigia, kad pačios mergaitės ištarti žodžiai, kodėl ji nori vykti į Naująją Zelandiją, jo neįtikina. „Kai paklausiau, ar ji nori važiuoti ten, ji atsakė: Taip, nes auklytė sakė, kad sesuo po metų išeis ir aš liksiu čia viena“, – sesers žodžius įvardijo pašnekovas.

Devynmetės brolis
Mama visada buvo rizikos grupėje, nuo 1992 metų. Tiesiog to užteko, kad kaimynai pasiskųstų. Pirmiausia paėmė tris vaikus, tada mama grįžo, jai reikėjo kreiptis į vaikų teises, bet ji „užgėrė“, nesikreipė, todėl atvažiavo ir paėmė jauniausią seserį.

Jo teigimu, seseriai būtų kur kas geriau augti Lietuvoje. „Mano nuomone, geriausia jai būtų augti kartu su seserimi. Jei išsiveža ją, tada turėtų pasiimti ir kitą seserį, kad neatskirtų. Įsivaizduokite, ji nuo pat gimimo auga su seserimi, – kalbėjo brolis. – Aš visada būsiu prieš, kad mano sesuo būtų įvaikinama kitame pasaulio krašte, bet būtų bent „ant širdies“ ramiau, jei ji ten nebūtų viena, jei būtų galimybė bendrauti, žinoti, kad ji neišvežta ten vergauti su gyvuliais ir padėti pensininkams.“

Devynmetę iš Lietuvos ketina įsivaikinti vyresni 50 ir 60 metų Naujosios Zelandijos piliečiai. „Kas iš to, kad gamta graži, kultūra gera, bet jiems šešiasdešimt. Kiek jiems liko? Dešimt metų iki gyvenimo galo? Kas po to? – svarstė brolis. – Mergaitė užaugo šitoje aplinkoje ir turėtų likti šitoje aplinkoje, kad nebūtų išplėšta.“

Įvaikinimui prieštarauja ir kitas brolis

„Šį video darau dėl sesės, kurią šeima nori įsivaikinti Naujojoje Zelandijoje. Aš prieštarauju, kad mano sesuo būtų įvaikinta Naujojoje Zelandijoje. Siūlyčiau įsivaikinti kažkam Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, kad nebūtų atskirta nuo sesių, nuo šeimos. Yra daug priežasčių, kodėl aš prieštaraučiau, kad mano sesuo būtų įvaikinta. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie nori įsivaikinti, yra 50-60 metų. Nemanau, kad mano dešimtmetei seseriai ten būtų labai aktualu gyventi. Be to, galvojant, kad mano seserį nori kaip tarnaitę laikyti, užsiauginti tam, kad senatvėje prižiūrėtų kažkas. Manau, kad ten tikrai nėra geresnės sąlygos gyventi nei Lietuvoje, kur žmonės tikrai gali suteikti geresnį gyvenimą nei kažkokia tarnaite būti.

Devynmetės brolis
Mano seserį nori kaip tarnaitę laikyti, užsiauginti tam, kad senatvėje prižiūrėtų kažkas.

Dar visokių priežasčių galima pasakyti, kodėl aš prieštaraučiau, kad nebūtų mano sesuo išvežta taip toli, net į Naująją Zelandiją. Tikiuosi, atkreipsite dėmesį į tai, kad aš prieštarauju ir nebus mano sesuo išvežta taip toli. Tikėkimės, liks toje pačioje Lietuvoje, tai pačiai auklėtojai, kuri dabar ją prižiūri“, – vaizdo įraše, kurį feisbuke paviešino Seimo narys Mindaugas Puidokas, teigė kitas mergaitės brolis, gyvenantis Norvegijoje.

Institucijų teigimu, broliai seserį lanko retai

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė DELFI teigė, kad jei būtų gautas prašymas dėl mergaitės globos šeimoje (jei kreiptųsi nors vienas brolis), įvaikinimo procedūra būtų stabdoma.

E. Samoškaitės žiniomis, su Norvegijoje gyvenančiu broliu (tuo pačiu, kurio įrašą paviešino Seimo narys M. Puidokas – DELFI) mergaitė bendrauja tik tuomet, kai jis ją aplanko Lietuvoje, vaikų globos įstaigoje. Šįmet brolis mergaitės neaplankė nė karto, pernai lankė kartą, užpernai tris kartus.

„Kauno savivaldybės vaikų globos namų socialinis darbuotojas gruodžio 28 d. bendravo su šiuo broliu telefonu. Pasak socialinio darbuotojo, brolis žodžiu išreiškė pritarimą tarptautiniam įvaikinimui apskritai, tik baiminasi, kad Naujoji Zelandija yra pernelyg toli ir bus sunku palaikyti santykius su seserimi“, – teigė SADM atstovė.

E. Samoškaitės žiniomis, mergaitė bendrauja su dar vienu broliu, kuris neseniai pradėjo savarankišką gyvenimą. Su kitais trimis broliais ryšių nepalaiko.

Eglė Samoškaitė
Pasak socialinio darbuotojo, brolis žodžiu išreiškė pritarimą tarptautiniam įvaikinimui apskritai, tik baiminasi, kad Naujoji Zelandija yra pernelyg toli ir bus sunku palaikyti santykius su seserimi.

Mergaitė iš viso turi penkis brolius ir dvi seseris. Viena iš jų (septyniolikmetė) kartu su devynmete gyvena tuose pačiuose globos namuose, kita įvaikinta Lietuvoje. Trys broliai gyvena užsienyje.

Kauno savivaldybės vaikų globos namų duomenimis, Anglijoje gyvenantis brolis seserį lankė vieną kartą, 2012 metais (brolis, kuris ketina grįžti ir padaryti viską, kad mergaitė nebūtų įvaikinta į Naująjąj Zelandiją – DELFI).

E. Samoškaitė pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl tarptautinio įvaikinimo priima teismas. Mergaitė savo nuomonę dar kartą išsakys teisme, dalyvaujant psichologui.

Vaiko teisių specialistai: įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių nuomonę

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė DELFI teigė, kad šiuo atveju yra gauti vaiko nepilnamečių seserų ir paties vaiko sutikimai dėl tarptautinio įvaikinimo.

VVTAĮT atstovės teigimu, dėl tarptautinio įvaikinimo buvo gautas ir vaiko atstovo pagal įstatymą sutikimas. A. Marčiukaitienė taip pat pabrėžė, kad įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių, seserų, senelių ar kitų giminaičių nuomonę. Tačiau ji taip pat pridūrė, kad jei globos namai būtų nustatę, kad santykis su broliais ir seserimis yra stiprus, tarptautinio įvaikinimo procedūra nebūtų buvusi pradėta.

„Įvaikinimo procedūros vykdomos tik įvertinus kiekvieną situaciją individualiai, t. y. išklausius vaiko ir jo globėjo (rūpintojo) nuomonę, atsižvelgus į jo ryšius su artimaisiais giminaičiais, broliais seserimis ir įvertinus, ar konkretaus vaiko įvaikinimas tikrai atitinka geriausius jo interesus, – teigė A. Marčiukaitienė. – Šiuo atveju yra gauti vaiko nepilnamečių seserų ir paties vaiko sutikimai dėl tarptautinio Įvaikinimo. Be to, tiek vaiko globėjo nuomonė, tiek Tarpinstitucinės Įvaikinimo komisijos nuomonė, kad šio konkretaus vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas, kadangi nuo 2015 m., atsiradus nuolatinės globos pagrindams, vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa vaikų globos institucijoje bei vaikas buvo įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.“

Į klausimą, ar broliai, pareiškę, kad nesutinka su tarptautiniu įvaikinimu, galėtų sustabdyti procesą, VVTAĮT atstovė atsakė, kad „Tarnyba, vykdydama ikiteisminę Įvaikinimo procedūrą privalo gauti vaiko globėjo bei tarpinstitucinės Įvaikinimo komisijos sutikimą, taip pat privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę. Įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių/seserų, taip pat senelių ar kitų giminaičių nuomonę, kadangi vaiko atstovas pagal įstatymą yra globėjas“.

Agnė Marčiukaitienė
Įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių/seserų, taip pat senelių ar kitų giminaičių nuomonę, kadangi vaiko atstovas pagal įstatymą yra globėjas.

A. Marčiukaitienė pabrėžė, kad vaiko globėjas, teikdamas sutikimą dėl tarptautinio įvaikinimo, atsižvelgia į vaiko santykius, bendravimą, susitikimų dažnumą su broliais ir seserimis ar kitais jį lankančiais asmenimis. „Jei nustatoma, kad santykiai su giminaičiais yra artimi, ryšys stiprus, atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, Įvaikinimo procedūra nepradedama“, – teigė A. Marčiukaitienė.

„Atkreiptinas dėmesys, kad galutinį sprendimą dėl tarptautinio įvaikinimo priima Vilniaus apygardos teismas. Bylos nagrinėjimo metu dar kartą patikrinama ir įvertinama ikiteisminė įvaikinimo procedūra, t. y. tik tinkamai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atlikus ikiteisminę įvaikinimo procedūrą galimas teigiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl įvaikinimo“, – teigė VVTAĮT atstovė.