Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas prof. Lauras Bielinis mano, kad kol kas į klausimą, kaip projektuoti tolimesnius santykius su liberalais, ir jei draugauti, tai su kuriais – turint mintyje, kad Aušrinė Armonaitė kuria kitą partiją, kol kas atsakymo neturi ir pats G. Landsbergis.
„Greičiausiai, konservatoriai lauks, kol galų gale nusistovės dominuojanti liberalų grupė. Šiai dienai, manau, kad jie neturi sprendimo. Tiesiog reikėtų palaukti, ir greičiausiai konservatoriai lauks, kol susiformuos dominuojanti jėga liberalų lauke“, – sakė L. Bielinis.
Politologas nesiėmė spėlioti, kuri liberalų politinė jėga – Liberalų sąjūdis ar naujai besikurianti turi daugiau perspektyvų.
„Sunku pasakyti. Liberalai yra savotiškai pradingę iš mūsų akiračio, bet greičiausiai taip yra ne todėl, kad ten kažkam nesiseka, o tiesiog liberalai, kurie labai stipriai fragmentavosi, visos grupės rengiasi savivaldos rinkimams. Jie tiesiog užimti rinkimais, ir kol kas apie liberalų susivienijimą kalbėti nėra prasmės“, – sakė L. Bielinis.
„Viščiukus“ skaičiuos po rinkimų
Pasak politologo, po savivaldos rinkimų jie suskaičiuos savo pergales ir pralaimėjimus, ir prasidės derybos arba stumdymaisi liberalų lauke, kurie „tikrai neišvengiamai prives prie jų kažkokio bendro konstrukto“.
Paklaustas, apie tai, kur konservatoriai ateityje galėtų ieškoti politinės paramos, politologas atkreipė dėmesį, kad šiuolaikiniame pasaulyje koalicijos, politinės draugystės kuriasi ne kažkokiu principiniu arba ilgalaikiu ideologiniu principu, o vadovaujantis konkrečiais interesais ir konkrečiomis akcijomis.
„Pavyzdžiui, tam tikro įstatymo sukūrimo arba palaikymo atveju formuojasi viena koalicija, tam tikrų reformų atveju gali susiformuoti kita koalicija. Čia konservatoriai gali surasti palaikymą ir bendradarbiavimą su visomis politinėmis jėgomis, jeigu jie su jomis kalbasi“, – sakė L. Bielinis.
Pasak jo, kol kas neprasminga spėlioti galimų koalicijos variantų nacionalinėje arenoje.
„Kol yra rinkiminis maratonas į savivaldą, tol visos politinės partijos, liberalai ypač, bet ir kitos, yra užsiėmę savimi. Dabar kiekvienas kandidatas kovoja su visais kitais, po rinkimų prasidės žvalgytuvės, balanso paieška, ir tada mes matysime galimybių susivienyti proceso pradžią. Po rinkimų į savivaldą, o ne prieš rinkimus“, – sakė L. Bielinis
Liberalai konkuruoja su liberalais
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė mokslui ir studijoms prof. Jūratė Novagrockienė sakė, kad šiuo metu G. Landsbergis gali planuoti ką tik nori, tačiau visiškai neaišku, kas liks iš Liberalų sąjūdžio.
„Ar ryšis rinkėjas balsuoti už tą seną susikopromitavusią partiją, kuri nesugebėjo konsoliduoti savo pajėgumų, ir vienaip arba kitaip išeiti iš pradžiai Eligijaus Masiulio sukurtos situacijos, o paskui jau ir kitų jo bendražygių? Kaip matyti iš apklausų rezultatų, jie nesiekia net penkių procentų“, – sakė J. Novagrockienė.
Politologė žiūrėdama į situaciją savivaldos rinkimams artėjant pastebėjo, kad liberalai patys tarpusavyje konkuruoja.
„Matant bandymą kelti kandidatus į merus atskirose savivaldybėse, kai kur liberalas konkuruoja su liberalu, arba liberalas konkuruoja su konservatoriumi. Tas irgi rodo, kad nėra vienybės“, – sakė J. Novagrockienė.
Pasak jos, norint prognozuoti ateitį ir galimą partnerystę, pirmiausia, politinė jėga turi būti veiksminga.
„Manau, kad G. Landsbergiui būtų naudinga, kad būtų dešinioji politinė partija, kuri gautų dalį rinkėjų balsų, kurie niekada nebalsuotų už konservatorius. Tačiau, kai nėra liberalų, tai už ką balsuoti, su kuo sudarinėti sąjungas, kai jie iš tikrųjų irsta? Savivaldos rinkimai parodys, kiek dar liberalai yra išlikę kaip gyva politinė partija ne tik popieriuje, su savo ketinimais, norais vienaip ar kitaip išsilaikyti, bet kiek jie iš tikrųjų susirinks paramos iš rinkėjų pusės“, – sakė J. Novagrockienė.
Gali tekti rinktis tai, ko anksčiau nenorėjo
Galvodama apie galimus konservatorių bendražygius politologė atkreipė dėmesį į Gintauto Palucko vadovaujamus socialdemokratus.
„Yra nekartą paišytas scenarijus, kad, galbūt, būtų vaivorykštinė koalicija, kai grynai dėl pragmatinių tikslų tradicinės partijos sudarytų koaliciją“, – sakė J. Novagrockienė.
Pasak politologės, pradžioje tokių bandymų bendradarbiauti po rinkimų gali būti atskirose savivaldybėse.
„Ten sudarinėjant koalicijas dažniau lemia ūkio reikalai, pragmatiniai interesai, o ne ideologijos. Savivaldos rinkimai galėtų parodyti, ar įmanoma bendradarbiauti su socialdemokratais, vertinant ne pagal dešinę arba kairę, o pagal tai, kad yra senosios tradicinės partijos versus naujakures, kurios dažniau yra be veido ir konkrečios ideologijos“, – sakė J. Novagrockienė.
Politologė numano, kad tokia partnerystės nacionalinėje politikoje galimybė konservatoriams gali atrodyti labai nepatraukliai.
„Bet žiūrint į Liberalų sąjūdžio perspektyvas gali būti taip, kad tai – vos ne vienintelis scenarijus, kur ieškoti sąjungininkų“, – sakė J. Novagrockienė.
Nesiekia išrinkimo į Seimą ribos
Lapkričio 19-30 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, Liberalų sąjūdis nesiekia penkių procentų išrinkimo į Seimą ribos. Partijos reitingas tebuvo 3,2 proc. Spalį jis siekė 3,4 proc.
J. Novagrockinės minėti G. Palucko socialdemokratai lapkritį turėjo 8,4 proc. palaikymą, o spalį – 6,2 proc.
TS-LKD partijų reitingų lentelėje yra pirmi. Jų palaikymas lapkritį siekė 19,9 proc., o spalį – 19 proc. Artimiausi jų konkurentai – Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, kurių populiarumas lapkritį buvo 16,2 proc., o spalį – 15,2 procento.