Pilnametis, Norvegijoje gyvenantis mergaitės brolis vaizdo įraše kreipėsi į vaiko teisių apsaugos darbuotojus tikindamas, kad prieštarauja įvaikinimui Naujojoje Zelandijoje ir nori, kad mergaitę įsivaikintų kas nors iš Lietuvos.

„Šį video darau dėl sesės, kurią šeima nori įsivaikinti Naujojoje Zelandijoje. Aš prieštarauju, kad mano sesuo būtų įvaikinta Naujojoje Zelandijoje. Siūlyčiau įsivaikinti kažkam Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, kad nebūtų atskirta nuo sesių, nuo šeimos. Yra daug priežasčių, kodėl aš prieštaraučiau, kad mano sesuo būtų įvaikinta. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie nori įsivaikinti, yra 50-60 metų. Nemanau, kad mano dešimtmetei seseriai ten būtų labai aktualu gyventi. Be to, galvojant, kad mano seserį nori kaip tarnaitę laikyti, užsiauginti tam, kad senatvėje prižiūrėtų kažkas. Manau, kad ten tikrai nėra geresnės sąlygos gyventi nei Lietuvoje, kur žmonės tikrai gali suteikti geresnį gyvenimą nei kažkokia tarnaite būti.

Globos namuose augančios mergaitės brolis
Aš prieštarauju, kad mano sesuo būtų įvaikinta Naujojoje Zelandijoje. Siūlyčiau įsivaikinti kažkam Lietuvoje ar Europos Sąjungoje.

Dar visokių priežasčių galima pasakyti, kodėl aš prieštaraučiau, kad nebūtų mano sesuo išvežta taip toli, net į Naująją Zelandiją. Tikiuosi, atkreipsite dėmesį į tai, kad aš prieštarauju ir nebus mano sesuo išvežta taip toli. Tikėkimės, liks toje pačioje Lietuvoje, tai pačiai auklėtojai, kuri dabar ją prižiūri“, – vaizdo įraše, kurį feisbuke paviešino Seimo narys Mindaugas Puidokas, teigė mergaitės brolis.

Seimo narys, paviešindamas įrašą, teigė, kad į jį kreipėsi dar vienas mergaitės brolis, kuris šiuo metu gyvena Anglijoje. „Jis ketina artimiausiu metu grįžti į Lietuvą ir imtis aktyvių teisinių veiksmų“, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys M. Puidokas.

Globos namuose augančios mergaitės brolis
Manau, kad ten tikrai nėra geresnės sąlygos gyventi nei Lietuvoje, kur žmonės tikrai gali suteikti geresnį gyvenimą nei kažkokia tarnaite būti.

Norvegijoje gyvenančio mergaitės brolio vaizdo įrašu pasidalijęs M. Puidokas teigia, kad pastarasis nebuvo informuotas apie galimą sesers įvaikinimą Naujojoje Zelandijoje. „Jis nepritaria tam ir norėtų, kad seseriai būtų leista gyventi su ją mylinčia ir savaitgaliais globojusia moterimi. Kauno vaikų globos namai pamatę, kad situacijos ima nevaldyti, paskubėjo kaunietei uždrausti bendrauti su mergaite dar net nenutraukę sutarties ir net neleido švęsti kartu Šventų Kalėdų. Brolis pasakojo, kad mergaitė įbauginta, kad nesutikus vykti į Naująją Zelandiją taps niekam nereikalinga. Akivaizdu, kad Lietuvoje vaikų geriausi interesai paskęsta biurokratiniuose voratinkliuose“, – feisbuke teigė M. Puidokas.

Seimo narys penktadienį raštu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, Valstybinės vaiko teisių apsaugos kontrolierę Editą Žiobienę ir LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininką Rimantą Joną Dagį dėl tarptautinės įvaikinimo procedūros teisėtumo ištyrimo.

Vaiko teisių specialistai: įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių nuomonę

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė DELFI teigė, kad šiuo atveju yra gauti vaiko nepilnamečių seserų ir paties vaiko sutikimai dėl tarptautinio įvaikinimo.

VVTAĮT atstovės teigimu, dėl tarptautinio įvaikinimo buvo gautas ir vaiko atstovo pagal įstatymą sutikimas. A. Marčiukaitienė taip pat pabrėžė, kad įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių, seserų, senelių ar kitų giminaičių nuomonę. Tačiau ji taip pat pridūrė, kad jei globos namai būtų nustatę, kad santykis su broliais ir seserimis yra stiprus, tarptautinio įvaikinimo procedūra nebūtų buvusi pradėta.

„Įvaikinimo procedūros vykdomos tik įvertinus kiekvieną situaciją individualiai, t. y. išklausius vaiko ir jo globėjo (rūpintojo) nuomonę, atsižvelgus į jo ryšius su artimaisiais giminaičiais, broliais seserimis ir įvertinus, ar konkretaus vaiko įvaikinimas tikrai atitinka geriausius jo interesus, – teigė A. Marčiukaitienė. – Šiuo atveju yra gauti vaiko nepilnamečių seserų ir paties vaiko sutikimai dėl tarptautinio Įvaikinimo. Be to, tiek vaiko globėjo nuomonė, tiek Tarpinstitucinės Įvaikinimo komisijos nuomonė, kad šio konkretaus vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas, kadangi nuo 2015 m., atsiradus nuolatinės globos pagrindams, vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa vaikų globos institucijoje bei vaikas buvo įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.“

Vaiko teisių specialistai jau minėjo, kad pirmiausia mergaitė buvo siūloma įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečiams. Tik neatsiradus galinčios įvaikinti šeimos, mergaitės duomenys buvo perduoti visiems Teritoriniams skyriams. Per šešis mėnesius neatsiradus šeimai, buvo pradėta ikiteisminė tarptautinio įvaikinimo procedūra.

„Tarnyba pirmiausia paklausė vaiko atstovo pagal įstatymą nuomonės, ar tarptautinis įvaikinimas atitiktų globojamo vaiko interesus, gavus raštišką pritarimą, vaiko byla perduota Tarpinstitucinei įvaikinimo komisijai, kurios nariai susipažinę su vaiko byla pateikė rekomendaciją, kad Tarnyba tikrai yra išnaudojusi visas galimybes įvaikinti ar globoti vaiką Lietuvoje ir kad tarptautinis įvaikinimas atitinka šio vaiko interesus. Atsižvelgiant į vaiko globėjo ir Tarpinstitucinės Įvaikinimo komisijos nuomonę, buvo pradėta ikiteisminė Įvaikinimo procedūra“, – procesus apibūdino VVTAĮT atstovė.

Į klausimą, ar broliai, pareiškę, kad nesutinka su tarptautiniu įvaikinimu, galėtų sustabdyti procesą, VVTAĮT atstovė atsakė, kad „Tarnyba, vykdydama ikiteisminę Įvaikinimo procedūrą privalo gauti vaiko globėjo bei tarpinstitucinės Įvaikinimo komisijos sutikimą, taip pat privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę. Įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių/seserų, taip pat senelių ar kitų giminaičių nuomonę, kadangi vaiko atstovas pagal įstatymą yra globėjas“.

Agnė Marčiukaitienė
Įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių/seserų, taip pat senelių ar kitų giminaičių nuomonę, kadangi vaiko atstovas pagal įstatymą yra globėjas.

A. Marčiukaitienė pabrėžė, kad vaiko globėjas, teikdamas sutikimą dėl tarptautinio įvaikinimo, atsižvelgia į vaiko santykius, bendravimą, susitikimų dažnumą su broliais ir seserimis ar kitais jį lankančiais asmenimis. „Jei nustatoma, kad santykiai su giminaičiais yra artimi, ryšys stiprus, atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, Įvaikinimo procedūra nepradedama“, – teigė A. Marčiukaitienė.

„Atkreiptinas dėmesys, kad galutinį sprendimą dėl tarptautinio įvaikinimo priima Vilniaus apygardos teismas. Bylos nagrinėjimo metu dar kartą patikrinama ir įvertinama ikiteisminė įvaikinimo procedūra, t. y. tik tinkamai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atlikus ikiteisminę įvaikinimo procedūrą galimas teigiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl įvaikinimo“, – teigė VVTAĮT atstovė.

Agnė Marčiukaitienė
Jei nustatoma, kad santykiai su giminaičiais yra artimi, ryšys stiprus, atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, Įvaikinimo procedūra nepradedama.

SADM: brolis žodžiu išreiškė pritarimą tarptautiniam įvaikinimui

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė DELFI teigė, kad jei būtų gautas prašymas dėl mergaitės globos šeimoje (jei kreiptųsi nors vienas brolis), įvaikinimo procedūra būtų stabdoma.

E. Samoškaitės žiniomis, su Norvegijoje gyvenančiu broliu (tuo pačiu, kurio įrašą paviešino Seimo narys M. Puidokas – DELFI) mergaitė bendrauja tik tuomet, kai jis ją aplanko Lietuvoje, vaikų globos įstaigoje. Šįmet brolis mergaitės neaplankė nė karto, pernai lankė kartą, užpernai tris kartus.

„Kauno savivaldybės vaikų globos namų socialinis darbuotojas gruodžio 28 d. bendravo su šiuo broliu telefonu. Pasak socialinio darbuotojo, brolis žodžiu išreiškė pritarimą tarptautiniam įvaikinimui apskritai, tik baiminasi, kad Naujoji Zelandija yra pernelyg toli ir bus sunku palaikyti santykius su seserimi“, – teigė SADM atstovė.

E. Samoškaitės žiniomis, mergaitė bendrauja su dar vienu broliu, kuris neseniai pradėjo savarankišką gyvenimą. Su kitais trimis broliais ryšių nepalaiko.

Mergaitė iš viso turi penkis brolius ir dvi seseris. Viena iš jų kartu su devynmete gyvena tuose pačiuose globos namuose, kita įvaikinta Lietuvoje. Trys broliai gyvena užsienyje.

Kauno savivaldybės vaikų globos namų duomenimis, Anglijoje gyvenantis brolis seserį lankė vieną kartą, 2012 metais (brolis, kuris ketina grįžti ir padaryti viską, kad mergaitė nebūtų įvaikinta į Naująją Zelandiją – DELFI).

„Iki 2018 m. gruodžio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pranešė neturinti jokio prašymo nei dėl mergaitės globos, nei dėl leidimo laikinai svečiuotis. Tai reiškia, kad tokio prašymo nėra pateikę ir mergaitės giminaičiai, – teigė E. Samoškaitė. – Jei būtų gautas prašymas dėl mergaitės globos šeimoje (tarkime, jei kreiptųsi brolis), įvaikinimo procedūra būtų stabdoma.“

E. Samoškaitė pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl tarptautinio įvaikinimo priima teismas. Mergaitė savo nuomonę dar kartą išsakys teisme, dalyvaujant psichologui.

Nutraukė sutartį su mergaitę lankiusia moterimi

DELFI primena, kad mergaitės brolis vaizdo įraše kalba apie auklėtoją, kuriai leistų įsivaikinti savo seserį. Minėta auklėtoja mergaitę lankydavo savaitgaliais, pasiimdavo kartu papramogauti, tačiau po to, kai istorija pasiekė žiniasklaidą, savanoriavimo sutartis su Kauno vaikų globos namais buvo nutraukta.

Kaip teigia Kauno vaikų globos namų atstovai, sutartis buvo nutraukta todėl, kad moteris paviešino informaciją apie mergaitę tretiesiems asmenims.

„Savanorė po publikuotų straipsnių matėsi su mergaite, kartu vyko pramogauti. Su savanore sutartis buvo nutraukta 2018-12-18 dieną, kadangi ji pažeidė Savanoriškos veiklos sutarties 4 punktą dėl konfidencialumo nesilaikymo. Po sutarties nutraukimo savanorė su mergaite nebuvo susitikusi“, – įvardijo Kauno vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojas Gintaras Bagdžiūnas.

Jis įvardijo, kad savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu, pasirašius savanorystės sutartį. „Vaiko laikinas svečiavimasis pas fizinį asmenį (savanorišką globėją) – vaiko, kuriam nustatyta globa (rūpyba), laikinas buvimas pas fizinį asmenį savaitgaliais, švenčių dienomis ir (ar) ne ilgesnių nei 3 mėnesių atostogų metu, tenkinant vaiko poreikius, užtikrinant jo geriausius interesus bei visapusišką saugumą. Pasirašoma sutartis, kurios sąlygos skiriasi nuo savanoriškos veiklos sutarties. Mergaitė su savanore susipažino šių metų vasarą, nuo 2018-09-21 dienos buvo pasirašyta Savanoriškos veiklos sutartis“, – teigė G. Bagdžiūnas.

Gintaras Bagdžiūnas
Su savanore sutartis buvo nutraukta 2018-12-18 dieną, kadangi ji pažeidė Savanoriškos veiklos sutarties 4 punktą dėl konfidencialumo nesilaikymo. Po sutarties nutraukimo savanorė su mergaite nebuvo susitikusi.

G. Bagdžiūnas teigė, kad mergaitė vis dar Lietuvoje, tačiau plačiau komentuoti jos įvaikinimo proceso negalėjo. Kiek anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai buvo skelbiama, kad įtėviai iš Naujosios Zelandijos į Lietuvą turėtų atvykti sausį. Tada turėtų būti baigtas įvaikinimo procesas.

SADM: mergaitė nori būti įvaikinta

Po to, kai kaunietės istorija pasiekė žiniasklaidą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paviešino pranešimą spaudai, kuriame pabrėžė svarbiausius istorijos akcentus: mergaitė įvaikinama savo noru, o ją kartais prižiūrėjusi moteris buvo tik savanorė, o ne globėja.

„Beveik dešimties metų sulaukusi mergaitė nori būti įvaikinta, su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja nuotoliniu būdu: susirašinėja, bendrauja per IT programas, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija. Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinimas negalimas prieš vaiko norą“, – buvo teigiama SADM pranešime.

SADM
Beveik dešimties metų sulaukusi mergaitė nori būti įvaikinta, su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja nuotoliniu būdu: susirašinėja, bendrauja per IT programas, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija.

Beveik dešimtmetė mergaitė globos namuose auga nuo 2015-ųjų. Jos tėvas miręs, o prieš trejus metus jos mamai buvo apribotos teisės auginti savo vaikus.

Mergaitė turi dvi nepilnametes seseris. Viena jų gyvena pas globėjus, kita auga globos namuose.

„Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nė vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnį nei 6 metų vaiką“, – teigiama pranešime.

INIT reportaže taip pat buvo teigiama, kad vaikų globos namuose augančią mergaitę moteris globojo ir prižiūrėjo kaip savo vaiką. Vis dėlto, moteris nėra ir nebuvo oficiali mergaitės globėja. Ji buvo tik savanorė, kuri galėjo su mergaite praleisti laisvalaikį ir panašiai.

„Mergaitei viskas nupirkta, į baseiną Druskininkuose veždavo. Ji ją kaip savo antrą dukrą augina. Ji turi ir dukrą, ir sūnų, bet ir ją mylėjo kaip antrą savo dukrą, – pasakojo netoli šeimos gyvenanti moteris, kuri nenorėjo televizijai prisistatyti. – Ji norėjo ją įsivaikinti, bet jai neleidžia, jai tik globa buvo paskirta.“

Anot SADM, prašymų įvaikinti mergaitę nebuvo gauta, dėl to ir buvo pradėtas tarptautinis įvaikinimo procesas. Ministerijos teigimu, lietuviai nėra linkę įsivaikinti vyresnių vaikų.

Naujojosios Zelandijos piliečiai augina 28 įvaikintus lietuvius

Po to, kai žiniasklaidoje pasklido žinia apie į Naująją Zelandiją galimai iškeliausiančią kaunietę, DELFI redakciją pasiekė skaitytojo laiškas su tinklapio, kuriame siūloma Naujosios Zelandijos piliečiams įsivaikinti vaikus iš Lietuvos, nuoroda.

Organizacijos ICANZ (Inter-Country Adoption New Zealand, liet. Tarptautinis įvaikinimas Naujojoje Zelandijoje) tinklapyje nurodoma, kad organizacija susikūrė siekdama padėti globos namuose augantiems vaikams ir įtėviams, norintiems įsivaikinti vaiką iš kitos šalies. Veiklos pradžioje organizacija teigia didžiausią dėmesį kreipusi į Rumunijos globos namuose augančių vaikų situaciją, o vėliau jų žvilgsnis nukrypo į kitas šalis: Tailandą, Lietuvą, Filipinus ir Indiją. Tinklapyje nurodoma, kad su Lietuva ši Naujosios Zelandijos organizacija bendradarbiauja nuo 2006-ųjų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė DELFI patvirtino, kad minėta organizacija iš tiesų bendradarbiauja su Lietuva. Nuo organizacijos veiklos pradžios į Naująją Zelandiją iš viso įvaikinti 28 vaikai. Šįmet dar neįvaikintas nė vienas vaikas.

tinklapis www.icanz.gen.nz

VVTAĮT atstovės teigimu, ši organizacija iš tikrųjų bendradarbiauja su Lietuvos vaiko teisių apsaugos atstovais. Leidimas veikti Lietuvoje organizacijai suteiktas iki 2021 metų balandžio 27 dienos.

DELFI skaitytojas, pasidalijęs nuoroda, išreiškė įtarumą dėl to, kad puslapyje galima įsivaikinti Lietuvos, Filipinų, Indijos ir Tailando globos namuose augančius vaikus. A. Marčiukaitienė, į klausimą, kodėl tinklapyje siūlomi būtent šių šalių vaikai, atsakė, kad „tinklapyje nurodomos valstybės, kuriose ši akredituota organizacija turi įgaliojimus veikti“.

A. Marčiukaitienės teigimu, VVTAĮT bendradarbiavimas su Naująja Zelandija – ne vienintelis tarptautinis ryšys, tačiau visi jie buvo užtvirtinti tiki 2006 metų.

„Šiuo metu įgaliojimai veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje yra suteikti 9 užsienio valstybių organizacijoms, iš jų 4 Italijos ir po vieną organizaciją iš JAV, Švedijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados yra įgaliotos vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje. Nauji užsienio valstybių institucijų prašymai dėl įgaliojimų veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikimo, nuo 2006-08-01 yra nepriimami“, – tikino A. Marčiukaitienė.