Tokiu būdu siekiama stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, kad vaikai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, kuo anksčiau pradėtų mokytis valstybinės kalbos.
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad tik priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę skiriamos ugdymui lietuvių kalba. O ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų pageidavimu gali būti vykdoma lietuvių kalba, tačiau praktika rodo, kad neskiriant konkrečių valandų ir tam reikalingų finansų, ugdymas lietuvių kalba nevykdomas, nors tėvai to pageidautų.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), Lietuvos tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, turėtų būti taikomas dvikalbis ugdymas - grupėje lygiais pagrindais bendraujama dviem kalbomis (daugumos ir tautinės mažumos).
,,Jau ankstyvajame amžiuje turi būti sudaromos palankios sąlygos išmokti valstybinę kalbą ir integruotis į šalies socialinį kultūrinį gyvenimą. Svarbiausia pažymėti, kad lygiagrečiai yra skatinamas ir gimtosios kalbos mokymasis, visų pirma ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose. Tokiu principu ugdant tautinių mažumų vaikus sudaromos sąlygos ugdytis gimtąja kalba ir išmokti valstybinę (lietuvių) kalbą“, - nurodoma įstatymo aiškinamajame akte.
Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, įteisinti 5 papildomas valandas per savaitę ikimokykliniame ugdyme nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. lėšų poreikis sudarytų 196,7 tūkst. eurų, o įteisinti vieną papildomą valandą per savaitę priešmokykliniame ugdyme nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. lėšų poreikis sudarytų 16,4 tūkst. eurų.
Švietimo įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.
Į ikimokyklinio ugdymo įstaigas priimami vaikai nuo gimimo iki šešerių (išimtiniais atvejais - iki 5) metų. Tai yra iki tol, kol jie pradės lankyti priešmokyklinę grupę. Priešmokyklinis ugdymas vyksta vaikams nuo penkerių arba šešerių metų.