Streikas buvo pradėtas lapkričio 12 dieną, reiškiant nepasitenkinimą rugsėjį įvestu etatiniu algų modeliu ir reikalaujant jį peržiūrėti.

Mėnesio pabaigoje keliasdešimt mokytojų atvyko į Švietimo ir mokslo ministeriją, kur nakvojo tris savaites.

Po derybų su laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaujančiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu sutarta, kad jis pasirašys įsakymą, kur modelis bus detaliau išaiškintas.

To siekė profsąjungos, besiskundusios palikta per didele laisve mokyklų administracijoms skaičiuoti mokytojo krūvį ir atlyginimą. Pakeitimai įsigalios kitų metų rugsėjį.

R. Masiulis sako, kad pasibaigus streikui mokiniai vis tiek turės pasivyti ugdymo programą. Tai gali reikšti papildomą uždarbį ir streikavusiems pedagogams už papildomas darbo valandas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga žada po kurio laiko vertinti, kiek prarasto darbo užmokesčio pedagogai susigrąžino per papildomą darbo krūvį, o algų skirtumas jiems bus išmokėtas iš streiko fondo ir profsąjungos nario mokesčio.

A. Navickas teigė besitikintis, kad tokiu būdu per streiką prarastas pedagogų darbo užmokestis bus grąžintas per kelis mėnesius.

Vis dėlto streikas stabdomas profsąjungai nepavykus susitarti dėl papildomo finansavimo reikalaujančių prašymų.

Be kitų dalykų, reikalauta penktadaliu didinti mokytojų algų koeficientus, mažinti mokinių skaičių klasėse.

Vyriausybės duomenimis, įgyvendinti šiems reikalavimams reikėtų apie 300 mln. eurų, nors profsąjunga sako, kad šis skaičius yra išpūstas.

Finansų reikalaujantys mokytojų prašymai aptariami neseniai Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje dėl viešojo sektoriaus finansavimo.

Vykstant streikui buvo atstatydinta švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.