Jos teigimu, Seimo pirmininkui trečiadienį „Žinių radijui“ išsprūdęs pareiškimas, kad jis siūlęsis tapti tarpininku prasiveržusiame D. Grybauskaitės ir S. Skvernelio konflikte buvo tiek komunikacijos klaida, tiek akivaizdus įrodymas, kad vienas iš trijų aukščiausių šalies pareigūnų politiniame gyvenime realiai nedalyvauja.

Norint tapti tarpininku būtina turėti politinį svorį ir autoritetą, o konfliktuojančios pusės privalo norėti susitarti, pabrėžia Mykolo Romerio universiteto dėstytoja R. Urbonaitė. Pasak jos, žvelgiant į šią situaciją, kyla labai pagrįstų abejonių, ar abi šios aplinkybės yra tenkinamos.

„Mes turime valdžios trikampį - tai yra Seimo pirmininkas, prezidentas ir premjeras. Teoriškai šis trikampis leidžia galvoti, kad jei du kampai nebesusišneka, tai galbūt turi įsijungti tas trečias kampas ir bandyti kažką daryti. Bet taip jau susiklostė, kad Seimo pirmininko kampas Lietuvoje yra labai silpnas. Tuo tarpu tarpininkavimui reikia turėti potencialą, autoritetą ir politinę jėgą, kurios, būtina pažymėti, pareigų pavadinimas nesuteikia. Kitaip tariant, Seimo pirmininko antpečiai savaime nereiškia, kad mes turime labai stiprų Seimo pirmininką“, - samprotavo R. Urbonaitė. Pasak jos, V. Pranckietis negali pasigirti nei politine įtaka, nei autoritetu.

„Apie kokį Seimo vadovo tarpininkavimą mes galime kalbėti, kai tiek premjeras, tiek prezidentė politiškai yra kur kas stipresni ir aktyvesni nei Seimo pirmininkas“, - retoriškai klausė R. Urbonaitė.

Jos nuomone, Seimo vadovo viešas pasvarstymas apie funkciją, kurią jis siūlėsi atlikti, gali rodyti ne tik tai, kad V. Pranckietis vis dar sunkiai įsisavino politinio žaidimo taisykles, tačiau ir tai, kad, nepaisant užimamų pozicijų, yra tiek valstybės, tiek „valstiečių“ partijos politinio gyvenimo paribiuose.

Politologė samprotavo, kad jei valdančiųjų lyderiai tikslingai aštrina santykius su D. Grybauskaite, Seimo vadovo pasisiūlymas rodo tiesiog naivumą ir nesugebėjimą suvokti politinės realybės.

„Jeigu situacijos tarp valdančiųjų ir Prezidentūros aštrinimas yra visiškai apgalvotas, tai tokia Pranckiečio iniciatyva yra dar sudėtingiau suvokiama ir tik parodo, kad jis yra paliktas politikos paraštėse“, - Eltai sakė R. Urbonaitė.

Galiausiai politologė teigė nesupratusi, kodėl V. Pranckietis viešai kalbėjo apie savo iniciatyvas, kai jos tiek premjero, tiek prezidentės nebuvo palankiai sutiktos.

„Kam kalbėti ir viešinti nepavykusius sumanymus. Kodėl V. Pranckietis kalba apie tai, kas neturėjo jokio rezultato ir kas jo, kaip vieną iš aukščiausių postų užimančių politikų, reputaciją dar labiau silpnina“, - samprotavo politologė.

ELTA primena, kad Seimo pirmininkas trečiadienį „Žinių radijui“ pareiškė siūlęsis tapti tarpininku tarp D. Grybauskaitės ir S. Skvernelio. Seimo vadovo teigimu, tokį žingsnį jis žengė siekdamas normalizuoti pašlijusius Prezidentūros ir Vyriausybės santykius.

„Aš siūliausi ir vienai, ir kitai pusei netiesiogiai būti mediatoriumi, kad būtų galima tuos santykius normalizuoti. Žmonės nori valdžią matyti vientisą, nesuskaidytą, nesusipriešinusią, ir šiuo keliu turėtume eiti ir ateityje. Mes turime žmonėms suteikti daugiau pasitikėjimo valdžia, o ne skaldantis ją menkinti“, - „Žinių radijui“ aiškino V. Pranckietis.

Premjeras tą pačią dieną teigė, kad V. Pranckiečio tarpininkavimo paslaugos nei jam, nei prezidentei nėra reikalingos.

„Kaip ir prezidentė minėjo, ir aš tą patį galiu pakartoti - mes turime konstruktyvius kontaktus ir susitinkame nuolatos. Kiek žinau tą patį pasakė ir prezidentė ponui Seimo pirmininkui, kad su Vyriausybės vadovu ji konstruktyviai bendrauja, ir mediatorius nėra reikalingas. Už mediaciją, aišku, mes esame dėkingi ir, jeigu reikėtų tarpininko, tai, matyt, ieškotume, (...) bet kol kas to nereikia“, - trečiadienį aiškino S. Skvernelis.

Pastarąją savaitę prezidentė D. Grybauskaitė LRT laidoje „Savaitė“ sukritikavo Seime patvirtintą biudžetą ir teigė iš valdančiųjų pasigendanti rimtų reformų, o Vyriausybės sprendimus dėl streikuojančių mokytojų laikanti arogantiškais.

Tuo tarpu atsakydamas į tai prezidentei, S. Skvernelis pareiškė, kad D. Grybauskaitė elgiasi veidmainiškai ir bruka „fasadinį vaizdą“.

Premjeras teigė, kad prezidentės išsakytoje kritikoje, jog Vyriausybė yra pernelyg arogantiška, nemato nieko naujo. S. Skvernelio teigimu, taip tiesiog bandoma iš valdančiosios daugumos padaryti „monstrą“.