Seimo vadovas Viktoras Pranckietis, komentuodamas pastaruosius Vyriausybės ir Prezidentūros ginčus, teigia, kad Lietuvos demokratijai nėra į gera tai, kad aukščiausi šalies vadovai konfliktuoja. Todėl, tvirtino jis, siekdamas normalizuoti santykius tarp atskirų valdžios šakų jis siūlėsi tapti mediatoriumi.
„Aš siūliausi ir vienai, ir kitai pusei netiesiogiai būti mediatoriumi, kad būtų galima tuos santykius normalizuoti. Žmonės nori valdžią matyti vientisą, nesuskaidytą, nesusipriešinusią, ir šiuo keliu turėtume eiti ir ateityje. Mes turime žmonėms suteikti daugiau pasitikėjimo valdžia, o ne skaldantis ją menkinti“, - „Žinių radijui“ aiškino V. Pranckietis.
Pastarąją savaitę prezidentė D. Grybauskaitė LRT laidoje „Savaitė“ sukritikavo Seime patvirtintą biudžetą ir teigė iš valdančiųjų pasigendanti rimtų reformų, o Vyriausybės sprendimus dėl streikuojančių mokytojų laikanti arogantiškais.
Tuo tarpu atsakydamas į prezidentės kritiką Vyriausybės atžvilgiu, S. Skvernelis pareiškė, kad prezidentūra elgiasi veidmainiškai ir bruka „fasadinį vaizdą“.
Mano, kad prezidentė iki Naujųjų metų turėtų pasirašyti kitų metų šalies biudžetą
Nors aistros dėl Seime patvirtinto kitų metų šalies biudžeto nerimsta, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė aiškiai supranta, kad biudžetas yra gerokai platesnė sąvoka nei tik mokytojų problema, ir tikimasi, kad iki Naujųjų metų ji priims teigiamą sprendimą dėl šalies biudžeto, įsitikinęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tai jis pabrėžė kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“.
„Dėl biudžeto buvo labai daug ir ilgai diskutuota, jis priimtas aiškia Seimo narių dauguma, tad elgiantis atsakingai, prezidentės sprendimas dėl jo turėtų būti teigiamas“, - sakė V. Pranckietis.
Duodamas interviu, jis nesutiko su nuomone, kad biudžetas palankus tik verslui. „Nereikėtų supriešinti verslo ir socialinių reikalų, nes verslas sukuria tai, kas leidžia surinkti mokesčius, iš kurių išlaikomos tos sritys, kurioms reikia padėti“, - sakė jis.
V. Pranckiečio įsitikinimu, kad valstybė galėtų daugiau lėšų perskirstyti, pirmiausia reikia turėti ką perskirstyti.
Kalbėdamas apie besibaigiančius ir būsimus metus, Seimo pirmininkas sakė, kad reformos šalyje daromos tam, kad mažėtų valstybės vidaus išlaidos ir didėtų žmonių pajamos.
„Po Naujųjų metų pamatę savo pinigines žmonės žinos, už ką balsuoti kitais metais vyksiančiuose rinkimuose“, - teigė jis.
ELTA primena, kad gruodžio 11 d. Seime po balsavimo pritarta kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui. Jį dar turi pasirašyti prezidentė.
Vyriausybės patobulintame projekte kitų metų biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų.
Kaip teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, palyginti su praėjusiais metais, socialinei apsaugai numatyta 427 mln. eurų daugiau, sveikatos apsaugai - 279 mln. eurų, švietimui - 190 mln. eurų, aplinkosaugai - 102 mln. eurų, krašto apsaugai - 75 mln. eurų, kultūrai - 41 mln. eurų daugiau.
Mokytojų etatinio darbo apmokėjimui numatyta skirti 49,1 mln. eurų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams - 31,1 mln. eurų. Mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, - 13,4 mln. eurų, kurie leis nuo sausio 1 dienos atlyginimus padidinti 10 proc. Taip pat didinami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, 30-čia eurų - iki 430 - auga minimali mėnesinė alga.
Nuo 30 iki 50 eurų didinami vaiko pinigai. Gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams išmoka vaikui bus dar didesnė - 70 eurų.
Taip pat augs pensijos: vidutinė senatvės pensija, turint pilną stažą, didės apie 26,5 euro, bendras pensijų augimas sieks apie 8 proc.