Praėjusią savaitę ministras pirmininkas paskelbė, kad kreipėsi į žinybas dėl procesų, vykstančių Lietuvoje. Su jais esą gali būti susiję atskiri politikai ir Rusijos specialiosios tarnybos. Nors apie kreipimąsi S. Skvernelis žurnalistams pasakė pats Seime prieš posėdį, kuriame buvo priimtas biudžetas, LRT eteryje jis teigė apie pažymas nekalbantis ir jomis nemosikuojantis.
„Aš apie pažymas nekalbu ir pažymomis nemosikuoju kaip kažkas mosikuodavo ir buvo įpratę. Tiesiog aš, kaip vyriausybės vadovas, turėjau daryti kaip, matyt, darė ir kiti premjerai – kai situacija šalyje kelia klausimų, kreipiamasi į žinybas, kurios atsakingos už savo darbą, kad informaciją pateiktų ministrui pirmininkui“, – pirmadienio vakarą kalbėjo premjeras.
Jis priminė istoriją prieš 10 metų, kai dirbant Andriaus Kubiliaus vyriausybei tokios informacijos neturėjimas sukėlė riaušes prie Seimo.
„Čia kažkieno kito žanras buvo mojuoti tomis pažymomis ir daužyti jomis per galvą. Tai tikrai ne šitas kelias. O informacija, kuri turi būti pateikta, turi būti pateikta ne žodžiu (turėjome skaudžią žodinio pateikimo praktiką), bet institucijų, kurios pasirašo atsakydamos už informacijos patikimumą“, – sakė jis.
Jis nenurodė, kokios pavardės tose pažymose figūruoja.
„Matau tokį koordinuotą, koncentruotą, bet opozicija tiesiog dirba savo darbą“, – atsakė jis į klausimą, kokį puolimą šiandien valdantieji patiria. Tiesa, tokios situacijos išskirtine jis nelaikė. Pasak vyriausybės vadovo, ir prieš 2 metus, kai vyriausybė buvo tik suformuota, girdėjo panašios kritikos, kokią girdi dabar.
„2 metus toks naratyvas yra, bet, nepaisant to, vyriausybė nuosekliai vykdo savo programą nepaisydama reitingų, pasitikėjimo ir populiarumo. To darbo rezultatus žmonės jaučia ir manau, kad kitais metais tas pojūtis bus dar didesnis“, – LRT laidoje „LRT forumas“ kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak jo, nėra blogiausias dalykas, kad protestuojama dėl to, jog vyriausybė mažina mokesčius, didina atlyginimus, išmokas, socialines garantijas.
Buvęs premjeras Andrius Kubilius stebėjosi, kad pastaruoju metu S. Skvernelis elgėsi keistai nervingai, nors Seime dauguma yra garantuota.
„Turinti 85 balsus, tu gali ir atidėti biudžeto balsavimą, ir duoti galimybę kažkam pasisakyti, plačiau padiskutuoti – nes tu, turėdamas 85 balsus, visada priimsi tokį sprendimą, kokį matysi, kad reikia priimti. Tai visi nuogąstavimai, kad sugriaus biudžetą, kad vos ne įvyks perversmai, man atrodo pernelyg nervingai“, – kalbėjo A. Kubilius. Už biudžeto priėmimą paskutinę savaitę balsavo 84 parlamentarai.
Tačiau premjeras sakė nesantis nervingas: „Galbūt mūsų visuomenė buvo pripratusi prie šalto bejausmio politiko. Dirbdamas šitą darbą atiduodu visą širdį ir natūralu, kad emocijos yra.“
Nors A. Kubilius kritikavo viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, kaip pastebėjo buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, vadovaujantis partijai, kuri priklauso valdančiajai frakcijai, konservatoriai yra ta partija, kuri neketina dalyvauti siekiant susitarti.
„Premjeras sudaro darbo grupę ir kviečia visas partijas dalyvauti toje darbo grupėje dėl viso viešojo sektoriaus. Ir kas pirmieji ją blokuoja? Konservatoriai“, – pabrėžė G. Kirkilas.
A. Kubilius priminė, kad pasiūlymą dėl mokytojų atlyginimų be jokių darbo grupių siūlė dar lapkričio pabaigoje. O po kurio laiko jau kalbėjo, kad nenori dalyvauti tuščiose diskusijose.
„Jūs priėmėte sprendimą sumažinti pajamas į biudžetą ir tada sakote: dabar susirinkime ir svarstykime, kaip geriau finansuosime viešąjį sektorių. Nebūna stebuklų. Arba jūs pasakote, kaip atstatote pajamas į biudžetą, kaip padidinate perskirstymo procentą ir tada mes galime rasti, kaip finansuoti viešąjį sektorių arba tai bus tuščios diskusijos“, – aiškino konservatorius.
Pasak G. Kirkilo, bepigu kalbėti apie atskirą segmentą – mokytojų atlyginimus. Jis sakė, kad kur kas logiškiau būtų jeigu opozicija būtų pateikusi opozicinį viso biudžeto variantą.
Pasak buvusio premjero Eugenijaus Gentvilo, šios vyriausybės blogiausia iš visų pavadinti tikrai negalima. Tačiau joje užprogramuoti keli trūkumai. Specialistų vyriausybėje ministerijoms vadovauja ne politikai, bet atskirų sričių specialistai, iš kurių ne visi dalyvavo sudarant rinkimų programą ir galbūt nebūtinai pritariantys jai. Kitas trūkumas – dvi svarbiausios partijos figūros – S. Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis – yra gana skirtingos ir tarp vyriausybės ir Seimo kyla priešprieša.
Konservatoriai priimant biudžetą labiausiai valdančiuosius kritikavo dėl to, kad per mokesčių reformą į biudžetą nebus surinkta svarbi suma, kuri galėtų būti skirta viešojo sektoriaus atlyginimams.
S. Skvernelis TV laidoje kalbėjo, kad kiekvienam dirbančiajam padidinus pajamas jie daugiau vartos ir tie pinigai vis tiek biudžetą pasieks. Taip pat jis tikisi reikšmingą sumą į biudžetą surinkti dėl šešėlio mažėjimo, taip pat neatmeta minties apmokestinti antrąjį žmogaus turimą nekilnojamojo turto objektą. Jis pabrėžė, kad nepaisant skepticizmų biudžetas iki šiol buvo surenkamas toks, koks planuotas.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka kritikavo per mažą pajamų perskirstymą per biudžetą. Pagal šį rodiklį Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tačiau E. Gentvilas sakė nematantis čia didelės problemos – pasak jo, svarbiausia, kaip efektyviai pajamos yra perskirstomos.
Taip pat R. Lazutka pabrėžė, kad dėl mokesčių reformos daugiausia iš biudžeto gaus tie, kurie ir taip turi, pavyzdžiui, žmogus, uždirbantis 2 tūkst. eurų, dėl mokesčių reformos gaus 200 eurų daugiau, kai uždirbantis minimalų atlyginimą – vos keliolika eurų daugiau.
Kitais metais, pasak premjero, gyvensime geriau: didesnes pajamas gaus kiekvienas dirbantis, didės vaiko pinigai, daugiau jaunų šeimų galės gauti paramą būstams regionuose, dėl indeksavimo didės senatvės, šalpos, neįgalumo pensijos. Dėstytojai, doktorantai, medikai, valstybės tarnautojai taip pat, pasak S. Skvernelio, uždirbs daugiau. O kur dar pusantro milijardo rezervui.
Parengė Ineta Nedveckė.
