TV3 žinių reportaže pasakojama 85 m. Marijos istorija. Su ja žurnalistai susitiko slaugos ligoninėje. Pasak jos, kartais ja rūpinasi sūnėnas, tačiau namie jos slaugyti nėra kam, o sveikata – prasta.
„Mano toks organizmas. Taip nuėjo nuėjo ir viskas. Gyvenime aš dirbau daug sunkaus darbo, su vyru užsiėmėm bitininkyste“, – kodėl puola ligos, spėlioja Marija.
Vilkpėdės slaugos ligoninės vadovė teigia, kad vyresnių labai pasiligojusių pacientų jų įstaigoje kasmet vis daugėja. Per metus į slaugytojų rankas patenka apie 1500 žmonių. Ilgiausiai ligoninėje senoliai gali praleisti keturis mėnesius, vienu metu gydymo įstaigoje prižiūrima maždaug 300 pacientų.
Anot slaugos ligoninės direktorės Inos Čebotariovos, didžioji dalis ligonių nevaikšto, todėl jiems reikia ypatingos priežiūros.
„Dalį reikia maitinti, tų problemų yra įvairių. Labai didelę paklausą turim (žmonių priežiūrai – DELFI )su demencijomis. Gaunam visą neurologinę simptomatiką, pradedant rimtomis degeneracinėmis ligomis ir baigiant insultais, kurių yra pakankamai daug“, – žurnalistams pasakoja I. Čebotariova.
Per pastarąjį dešimtmetmetį lietuvių gyvenimo trukmė pailgėjo beveik ketveriais metais. Moterys vidutiniškai Lietuvoje gyvena kiek ilgiau nei 80 m., vyrai perkopia 70 m.
„Tai vis tiek yra žemiausia (gyvenimo trukmė – DELFI) Europos Sąjungoje, bet ji labai sparčiai didėja. Esam gale ir turbūt nelabai realu tikėti, kad mes iš galo labai greitai peršoksime į priekį, tačiau pas mus augimas yra ganėtinai greitas palyginus su kitomis šalimis“, – prognozuoja Higienos instituto atstovė Aušra Želvienė.
Tačiau, kaip pasakojama TV3 žinių reportaže, biomedicinos mokslų daktaras prof. Arvydas Ambrozaitis pastebi ir niūresnę tendenciją: vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau jo kokybė – prastėja. Pasak specialisto, vidutinė kokybiško gyvenimo trukmė trumpėti pradėjo prieš trejus metus.
Moksliniai tyrimai rodo, kad per pastaruosius dešimt metų padidėjo sergamumas ateroskleroze, diabetu, psoriaze, autoimuninėmis ir onkologinėmis ligomis. Medikai pastebi, kad lietuviai tampa alergiškesni, senolius puola demencijos ligos ir Alzhaimeris.
A. Ambrozaičio teigimu, pacientus užpuola itin pavojingas lėtinis uždegimas, kurio neišduoda joki simptomai. Būtent jis, pasak profesoriaus, ir sukelia visas minėtas ligas.
„Uždegimą sukeliančios medžiagos paveikia vakuolės lizosomas, o ten yra virškinimo fermentai. Tos vakuolės lizosomos tiesiog suardomos ir tada tie fermentai išsiskiria į kraują, į audinius. Labai agresyvūs fermentai suardo organų matricą, tą karkasą, ant kurio laikosi gyvybiškai svarbūs organai“, – žinioms pasakoja A. Ambrozaitis.
Biomedicinos mokslų daktaro teigimu taip nutinka dėl kelių priežasčių – neaktyvaus gyvenimo būdo ir mitybos, į kurią įtraukiama per daug pramoniniu būdu apdoroto maisto. Didžiausias blogis šiame maiste, tikina profesorius, skonio stiprikliai.
„Tame maiste yra labai daug medžiagų tokių kaip Omega-6. Omega-6 įeina ir į saulėgrąžų aliejų, ir į soją, grūdines kultūras. Taip pat kitos medžiagos, pavyzdžiui, gyvulių, kurie buvo šeriami kombinuotais pašarais, mėsa“, – teigia mokslininkas. Jis priduria, kad šis priedas tiesiog prailgina produkto galiojimo laiką.
Anot TV3 žinių pašnekovo, būtent dėl to maisto išsivysto įvairias ligas sukeliantis lėtinis uždegimas, kuriam užkirsti kelią galima tik keičiant mitybą. Profesorius rekomenduoja į racioną įtraukti daugiau šviežios žuvies, alyvuogių aliejaus ir visiškai atsisakyti saldumynų.