R. Paksas Maskvoje lankėsi gruodžio pradžioje. Gruodžio 4 d. jis susitiko su Valstybės Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu ir Rusijos Federacijos Tarybos pirmininke Valentina Matvijenko. Šie susitikimai plačiai nušviesti Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, apie juos didelį reportažą per žinias padarė „Rossia24“.
„Parlamentskaja gazeta“ rašė, kad gruodžio 4 d. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas V. Volodinas pasiūlė suburti neformalią darbo grupę, kurioje dalyvautų Rusijos Parlamento ir Europos Parlamento deputatai, pasirengę užmegzti dialogą. Jis taip pat pasiūlė, kad neformaliai darbo grupei galėtų vadovauti Rusijos Valstybės Dūmos vicepirmininkas Piotras Tolstojus.
O apie susitikimą su V. Putinu iki šiol garsiausiai kalbėjo tik pats R. Paksas. Tik pirmadienį žinomas Rusijos žurnalistas Konstantinas Egertas savo feisbuko paskyroje patvirtino gavęs Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo patvirtinimą, kad toks susitikimas (apie kurį nebuvo skelbta oficialioje darbotvarkėje) buvo.
Kaip Lietuvos politikos žaidėjas – mažai įdomus
Tarptautinių santykių ir Europos studijų specialistė M. Šešelgytė teigė, kad pavojus, jog po tokių kelionių į Maskvą R. Paksas kažkaip bandys tiesiogiai veikti Lietuvos nacionalinę politiką, yra minimalus, nes jis paprasčiausiai neturi daug poveikio priemonių čia kažką padaryti.
„Antras dalykas – jo populiarumas yra žemas. Jis yra nuėjęs politikas, kuris nebeturi galimybių sukurti sau labai didelį palaikymą. Daryti poveikį, skleisti prorusiškas idėjas Lietuvoje jis gali tik labai minimaliame lygmenyje – Maskvai net neapsimokėtų į tai investuoti“, – sakė M. Šešelgytė.
Pasak ekspertės, daug didesnis žaidimas yra Europos Parlamente(EP), kurio nariu yra R. Paksas.
„EP pozicija Rusijos klausimu yra svarbi. Kiek supratau, buvo kalbama apie kažkokią EP ryšių su Rusija grupę, kuri bandytų atkurti, pagerinti santykius. Antra medalio pusė yra ateinantys EP rinkimai, kurie bus labai svarbus veiksnys, nulemsiantis kuriam laikui Europos politiką“, – sakė M. Šešelgytė.
VU TSPMI docentė atkreipė dėmesį, kad po Lisabonos sutarties įsigalėjimo EP turi nemažas galias ES valdyme.
„Rusijai yra naudinga, jeigu EP stiprėja euroskeptiškos, prorusiškos jėgos. Jai naudinga EP turėti stiprų balsą, palaikantį Rusiją ir jos idėjas, jos naratyvus“, – sakė M. Šešelgytė.
Ekspertė taip pat atkreipė dėmesį, kad EP po rinkimų tvirtins naujų institucijų vadovus.
„Tie nauji institucijų vadovai vėlgi bus labai svarbus žaidėjas Europos politikoje, nuo jų daug kas priklausys. Jeigu EP atsiranda daugiau radikalių jėgų, ir jos turės stipresnį balsą, jos skelbia Rusijai naudingas idėjas, tai yra gerai Rusijai“, – sakė M. Šešelgytė.
Pasak mokslininkės, apskritai kalbama, kad EP po rinkimų radikalių jėgų bus daugiau, tik – klausimas, kaip jos mobilizuosis, ir kuria kryptimi.
„Man atrodo, kad pagrindinis (Rusijos) darbo tikslas, darbo linija daugiau yra EP rinkimai, o ne tai, kas vyksta Lietuvoje. Bet aišku visada galima tokius vizitus išnaudoti savo propagandinei kampanijai sakant, kad Lietuvoje nėra vienos aiškios linijos. Nepaisant to, kad prezidentė šneka vienaip, bet yra ir kitoks požiūris“, – sakė M. Šešelgytė.
Pasak jos, ta informacija galima pasinaudoti tiek vidaus politikai, tiek ir bandant sąmyšį sukelti kitose valstybėse.
„Pavyzdžiui, Lietuva yra labai palankiai vertinama tam tikros visuomenės dalies Ukrainoje, artėja Ukrainos rinkimai. Galima dirbti su kita puse, ir sakyti, kad Lietuva irgi nėra tokia vieninga“, – sakė M. Šešelgytė.
Pasipasakojo propagandiniam portalui
R. Paksas apie savo vizitą jau spėjo papasakoti ir Kremliaus propagandiniam portalui rubaltic.ru. Ten jis pasigyrė, kad per Europos Parlamento plenarinę sesiją Strasbūre apie situaciją Prancūzijoje jis kalbėjo visos frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vardu.
„Savo kalbą pradėjau teiginiu, kad barikados ir kraujas Paryžiaus gatvėse – Europos Tarybos pabaigos pradžia. Jai reikia keistis, nėra kitos išeities. Reikia pripažinti problemą“, – interviu teigė R. Paksas.
Tada R. Paksą bandė klausinėti apie CŽV kalėjimo Lietuvoje istoriją. Šioje vietoje jis rado progos priminti, kad Lietuva nevykdo Strasbūro sprendimo dėl jo paties.
O perklaustas dar kartą jis jau pareiškė, kad „kai Lietuvos valdžios atstovų stuburas silpnas ir jie nori įtikti Amerikos atstovams, atsiranda tokių kalėjimų ir įkalintųjų“.
Savo interviu jis pasidalino mintimis apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, ką iš dabartinių reitingų lyderių vertėtų palaikyti Lietuvos prezidento rinkimuose, reakcijas Lietuvoje į jo vizitą į Maskvą, galimybes bendradarbiauti tarp EP ir Rusijos Dūmos, EP rinkimų prognozes.