Kaip į narkotikų prekeivių pinkles patenka mūsų tautiečiai ir kodėl kelią atgal gali rasti retas – pasakojama TV3 žinių reportaže.

Gerai apmokamų trumpų atostogų į Pietų ar Centrinę Ameriką išvykę mulai grįžti tuščiomis rankomis nebegali, jie privalo parvežti kilogramą ar daugiau vieno brangiausių narkotikų – kokaino.

Kaip sako gerai Pietų Amerikos lietuvių bendruomenėms pažįstamas prelatas, lankantis ir svetur kalinčius lietuvius Edmundas J. Putrimas, į narkotikų platintojų pinkles lietuviai dažnai patenka dėl per didelio patiklumo.

„Pasitiki. Ne tais žmonėmis pasitiki. Pasitiki tuščiu pažadu. Arba jie yra avantiūristai, arba finansiškai desperatiški“, – TV3 žurnalistams teigė E. J. Putrimas.

„Priėmiau pasiūlymą iš vienų pažįstamų, kad atskrist šičia, pasikraut ir pervežt atgal į Lietuvą. Bet žiauriai apsirikau, labai žiauriai apsirikau“, – Martyno Starkaus neseniai pristatytame dokumentiniame filme apie narkotikų kurjerius kalba viename Pietų Amerikos kalėjime sėdintis lietuvis.

Kaip pasakojama vaizdo siužete, jei kontrabandos pervežti nepasiseka, mulams tenka sumokėti savo laisve. „Faktas, kad ten bausmės yra griežtos ir sąlygos yra labai labai ne kokios. Jeigu Europos Sąjungoje yra nežeminančios žmogaus orumo sąlygos, tai ten yra viskas atbulai. Tai reiškia, nužtikrinamas nei maitinimas, nei tinkamos gyvenimo sąlygos, net ir ambasados juk kiekvienoje valstybėje neturime“, – apie sąlygas Pietų Amerikos kalėjimuose pasakoja generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

Edvardas Šileris

Policijos duomenimis, už Atlanto esančiose egzotiškose šalyse kali apie šimtas lietuvių. Už kokaino gabenimą Pietų Amerikoje gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 15 metų. Tiesa, pareigūnai pastebi ir gerą tendenciją – per dešimtmetį mulais sutikusių būti lietuvių sumažėjo perpus. Pernai tokių sulaikyta 75.

Nors lengvais pinigais, pasak kriminalistų, gali susigundyti bet kas, tačiau esą galima nupaišyti nešvariais pinigais gyvenimą pasigerinti norinčio lietuvio portretą.

„Dažniausiai tas portretas yra 25-35 metai, kaip taisyklė bedarbis, kaip taisyklė kažkur iš regiono, neypatingai gero išsilavinimo. Tie, kurie neturi darbo, kuriems pasiūlo 2000 eurų už vieną kilogramą pargabenimo ir jie sutinka, nes jiems tai yra labai dideli pinigai“, – apie nusikaltėlius pasakoja E. Šileris.

Tačiau dokumentinio filmo apie mulus autorius M. Starkus tikina, kad narkotikų kurjeriais tampa ir jaunuoliai iš turtingų šeimų, todėl sakyti, kad užverbuojami tik vargingai gyvenantys ar neišsilavinę žmonės esą netikslu.

„Ten yra daug auksinio jaunimo, kurie kalėjime jau neblogai gyvena, nes pasiturintys artimieji siunčia jiems pinigų. Bet va tų pinigų jiems kažkuriuo metu ir pritrūko, galbūt lengvabūdiškumas. Taip atrodo. Tai gali nutikti su bet kuo“, – žinių reportaže kalba M. Starkus.

Martynas Starkus

Lietuvius, įkalintus Pietų Amerikos kalėjimuose, lankantis prelatas mano, kad ten papuolusius tautiečius būtų galima priskirti prie prekybos žmonėmis aukų. Kunigas pasakoja, kad vieną kartą sutikus gabenti narkotines medžiagas, kelio atgal nebėra. Anot jo, teko girdėti ne vieną istoriją, kai žmogus iš tokios veiklos nori pasitraukti, tačiau tuomet prasideda grasinimai ir bauginimas, todėl išsigandę dėl savo ir šeimos saugumo lietuviai nelegalią veiklą tęsia tol, kol įkliūva pareigūnams.

„Tu turi tą maišą vežtis savo rankinėje. Tas vyriškis sako – aš atsisakau. Aš klausiu, kas įvyko po to. Sako – rekomendavo paskambinti namo, atsisveikint su šeimos nariais, nes gali būti, kad kai grįšiu, jų neberasiu“, – nusikaltėlių taikomus prievartos metodus nupasakoja E. J. Putrimas.

Pasak muitinės pareigūnų, mulai į Lietuvą atvyksta retai, nes dažniausiai narkotikai iš Pietų Amerikos gabenami į Vakarų Europos sostines – Amsterdamą, Roterdamą, Berlyną. Vis dėlto, muitinės atstovo Vito Volungevičiaus teigimu, užverbuoti kartais bandoma net nieko neįtariančius atostogautojus.

„Artėjant atostogų metui, kalėdinėms atostogoms, kai žinom, kad bus daug išeiginių, žmonės ypač susigundo egzotinėmis kelionėmis į tokias šalis. Ir ten jų jau laukia nusikaltimo organizatoriai, kurie tuos žmones verbuoja, psichologiškai juos paveikia, kad jie gali greitai uždirbti lengvus pinigus“, – važiuojančius atostogauti įspėja V. Volungevičius.

Oro uostuose muitinės pareigūnams pagauti narkotikus gabenančius atvykėlius padeda tarnybiniai šunys. Kaip pasakojam TV3 žinių reportaže, kadangi Lietuva yra tarp Rusijos ir Vakarų Europos, per mūsų šalį dažnai gabenamos itin didelės narkotikų siuntos. Viena didžiausių Lietuvos istorijoje sulaikytų siuntų – pernai muitinės operacijos metu rasti 610 kilogramų kokaino, kuris buvo paslėptas liejimo formų muliažuose. Jo vertė rinkoje apie 49 mln. eurų.