Prieš susitikimą R. Masiulis teigė, kad yra pasiruošęs ne kalbėti pats, o klausyti pedagogų.
Į susitikimą ministerijoje priešpiet atvyko visų mokytojams atstovaujančių profesinę sąjungų vadovai, jų pavaduotojai, laikinasis ministras, ŠMM kancleris ir kiti atstovai. Apie 11 val. į Kolegijų salę, kurioje jau beveik dvi savaitę gyvena pedagogai, atvykę susitikimo dalyviai negalėjo prognozuoti, kiek truks jų pokalbis. Laikinai ŠMM vadovaujantis R. Masiulis sakė, kad tikisi trukti apie pusantros valandos.
Taisyti reikės ir ateityje
Prieš posėdį žurnalistų kalbinamas R. Masiulis teigė, kad etatinio apmokėjimo sistemoje yra klaidų ir jį būtina tobulinti. Anot ministro, reikia suprasti, kad daugeliu atvejų kilę konfliktai buvo betiksliai, kilę dėl nesusipratimų ir nesusikalbėjimo.
„Mes norime tai eliminuoti – išklausyti mokytojus, išklausyti profsąjungas ir daugiau esame linkę būti klausytojais negu kalbėtojais. Po šio susitikimo, manau, turėsime daugiau informacijos, kokie yra trūkumai etatinio apmokėjimo ir ką galima būtų tobulinti. Nedelsiant ketiname ir sekantį susitikimą organizuoti. Šiandien yra tikslas daugiau susirinkti informaciją“, – situaciją komentavo laikinasis švietimo ir mokslo ministras.
Pasak jo, nereikia tikėtis, kad šiuo metu patobulinus etatinio apmokėjimo sistemą, jos daugiau tobulinti nereiks. Kaip kalbėjo R. Masiulis, šis modelis veikia dar ketvirtą mėnesį ir jau turi trūkumų, tad nereikėtų stebėtis, kad jis bus tobulinamas ir ateityje.
„Prezidentės pataisos ketvirtadienį bus priimtos, jau kažkas bus ištaisyta. Bet realus gyvenimas rodys ir toliau, kad reikia tobulinti, tobulinti ir tobulinti. Dabar norėtųsi bent jau karščiausius taškus, aštriausius kampus užglaistyti, tobulinti, kad tų nesusipratimų ir nepasitenkinimo būtų mažiau“, – kalbėjo R. Masiulis.
Paklaustas, ar galima tikėtis, kad iš antradienio posėdžio bus išeita su kokiais nors susitarimais dėl pedagogų reikalavimų, ministras teigė, kad tai nuspėti sunku. Jis teigė, kad ketinama išklausyti visų susirinkusių profesinių sąjungų: „Jei klausimų ratas nebus didelis, gal bus įmanoma susitarti ir jau tada galėsime nuspręsti, ką tobulinti, ką Seimui siūlytume keisti.“
Anot jo, antradienį susirinkusi darbo grupė neturi įgaliojimų priimti sprendimų dėl atlyginimų didinimų, tai turėtų spręsti Seimas ir vyriausybė. Parlamente antradienį svarstoma dėl biudžeto priėmimo, o R. Masiulis teigė, kad buvo rasta pinigų ikimokyklinio ugdymo pedagogams, tad ieškoma ir lėšų mokytojų reikalavimams.
Ministerija – ne kalėjimas
Apie tai, ar prašys ministerijoje gyvenančių mokytojų palikti ŠMM patalpas, laikinasis ministras tiesiai neatsakė, tačiau teigė, kad mokytojai yra laisvi palikti patalpas kada nori ir į jas sugrįžti. Ministerijai dar vadovaujant dabar jau buvusiai ministrei Jurgitai Petrauskienei, buvo priimtas sprendimas į ŠMM neįleisti tų, kurie nėra kviesti ar neturi leidimo patekti į pastatą.
„Mokytojai turi nuspręsti. Kiekvienas žmogus yra laisvas ir niekas nereguliuos mokytojams, ką daryti. Jie ne kalėjime, jie turi galimybę išeiti, turi galimybę įeiti. Čia nėra kalėjimas. Švietimo ir mokslo ministerija – ne kalėjimas“, – sakė R. Masiulis.
Tikėjosi kitokios susitikimo eigos
Po maždaug valandos iš posėdžio išėjęs Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius, panašu, tikėjosi kitokios pokalbio eigos. Jo teigimu, pedagogų reikalavimų klausimais esminio susitarimo antradienį pasiekta nebus.
„Bandoma nukreipti tik į vieną reikalavimą – t. y. etatinio modelio sandarą, nagrinėti tuos trūkumus iš naujo, prezidentės pataisas, kitų profsąjungų teikiamus siūlymus. Tai bus kalba ilga ir nemanau, kad šiandien pavyks sutarti, nebent įvyks stebuklas“, – teigė V. Silvanavičius, pridurdamas, kad jo atstovaujama profesinė sąjunga išreiškė norą grįžti prie kitų klausimų.
Anot jo, streikuojantys mokytojai tikėjosi, kad antradienio susitikimas bus pradėtas nuo reikalavimų įgyvendinimo aptarimo. Tačiau to padaryta nebuvo.
„Dabar paskęsta detalėse, kas ir kaip žiūri į etatinį. Toks revoliucinis klausimas iškeltas – gal išvis jo nereikia“, – sakė V. Silvanavičius.
Streiko dalyvių mažėja
Kaip informavo ŠMM, antradienį streikuoja apie 70 švietimo įstaigų. Iš jų 60 streiką tęsia, 10 prisijungia, o 3 nutraukė. Tai sudaro apie 3,5 proc. šalyje esančių švietimo įstaigų. Apytiksliais duomenimis, visoje šalyje streikuoja 950 pedagogų. Praėjusios pradžioje, ŠMM duomenimis, streikavo 1400 mokytojų visoje šalyje.
Taip pat yra mokyklų, kuriose streikuoja po 1-3 pedagogus. Iš viso Lietuvoje yra 2 tūkst. švietimo įstaigų, jose dirba apie 45 tūkst. pedagoginių darbuotojų.