„Iš esmės toliau (nepriėmus biudžeto – DELFI) prasidės grandininė reakcija, nes mokesčių reforma yra susijusi su pensijų reforma, vadinasi, mes negalėsime indeksuoti pensijų, t. y. kelti pensijų, tik galėsime mokėti bazines pensijas (…) Gyvensime su 1/12 valstybės biudžeto. O tai reiškia, kad ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gaus 1/12 asignavimų ir nevyks šalyje rinkimai, nes tiesiog nebus finansavimo“, – sakė S. Skvernelis.
Rinkimai turės įvykti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis DELFI sakė, kad rinkimai kitais metais įvyktų bet kokiu atveju, net ir nepriėmus biudžeto.
„Ta 1/12 yra visiškas normalus valstybės funkcionavimas. Akivaizdu, kad nėra suformuotas biudžetas ateičiai, tai reiškia, kad valstybės vystymosi ir tam tikrų struktūrų raidos strateginis planas tiesiog neegzistuoja. Bet pagrindiniai institutai ir pagrindinės funkcijos bus tikrai finansuojamos. Ir čia mes apie rinkimus galime net nesuabejoti, kad atsiras pinigų ir tie pinigai bus išskirti“, – sakė politologas.
Paklaustas, ar sąmoningas biudžeto sužlugdymas ir rinkimų atšaukimas, dėl visko apkaltinus opoziciją, galėtų laimėti valdantiesiems visuomenės palaikymą, L. Bielinis teigė, kad būtų kaip tik atvirkščiai.
„Jeigu jau valdantieji, pavyzdžiui, padarytų taip, arba viešai pradėtų veikti prieš rinkimų organizavimą, tai manyčiau, įvyktų ne šiaip sau kažkoks skandalas. Paryžiuje tada mes matytume tik labai švelnius dalykus (Paryžiuje šiuo metu vyksta masiniai protestai – DELFI). Čia tokiu būdu jie pasiųstų žinią visuomenei apie labai rimtą smūgį valstybės struktūrai ir bendrai valstybės funkcionavimui. Aš esu tikras, kad net jų gretose atsiras žmonių, kurie Seime balsuos prieš tokį veiksmą, jeigu jis bus inicijuotas“, – sakė L. Bielinis.
Tai buvo akimirkos emocija
Politologas Kęstutis Girnius DELFI sakė manantis, kad S. Skvernelis tai pasakė pagautas emocijos, lygiai taip pat jis traktuoja premjero pasakytus žodžius apie tai, neva konservatoriai bendradarbiauja su Rusija.
„Tai yra toks panikos momentas, totalus nusišnekėjimas. Skvernelis, tarp kitko, taip pat sakė, kad konservatoriai yra Rusijos agentai ir kad reikia, kad mūsų VSD patikrintų, ar jie dirba Rusijos tarnyboms. Tai čia yra bloga diena Skverneliui, jis kalbėjo tokius dalykus, kurie yra nesąmonė“, – mano K. Girnius.
Pasak jo, blogiausiu atveju, jeigu nebūtų priimtas biudžetas, būtų galima priimti laikiną biudžetą ir tokiu būdu finansuoti rinkimus, nes jie privalo įvykti.
„Manau, kad jis kelia paniką, kai neturėtų ir manau, kad Karbauskis turbūt racionaliau įvertino padėtį, kad vis dėlto tas biudžetas bus priimtas. Tai buvo akimirkos emocija. Nes jis pats turi žinoti, kad jeigu kaltini, kad konservatoriai yra Rusijos agentai, tai jau truputį perdėta. Nes reikia prisiminti, kad konservatoriai kaltina, kad atseit „valstiečiai“ priklausomi nuo Maskvos. Tai čia yra ne ta diena Skverneliui ir reikėtų klausti, ar jis tikrai tuo tiki ir manau, kad jis to nebepakartotų“, – sakė politologas.
Anot politologo, jeigu biudžetas nebūtų priimtas sąmoningai, visas planas atsisuktų prieš pačius „valstiečius“.
„Jie šituo negali rizikuoti ir jie tikrai tą žino. Nes savivaldybių rinkimai, prezidento rinkimai priklauso nuo Konstitucijos. Tikrai susidarytų įspūdis, kad pralaimėję kovą dėl biudžeto, jie bando sabotuoti visą valdžią. Jeigu pralaimi kovą su biudžetu, padarai keletą nuolaidų opozicijai, ir dirbti toliau, o ne nutrauki viską, paimi savo žaislus ir eini namo“, – mano K. Girnius.
Tai – Konstitucijos neišmanymas
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius teigė, kad toks premjero kalbėjimas yra neatsakingas ir rodo Konstitucijos neišmanymą.
„Tai aiškus Konstitucijos nepaisymas. Nes pagal Konstituciją rinkimai turi įvykti visais atvejais, negali neįvykti rinkimai ir tokie visuomenės bauginimai yra visiškai nepagrįsti. Yra vienas iš rinkimų teisės principų – rinkimų būtinumas. Tai reiškia, kad valstybės institucijos – nei Seimas, nei dar kas nors – negali priimti nei įstatymo, nei kito teisės akto, kad rinkimai nevyktų. Pati tauta nustatė, kad ir prezidentas renkamas kas penkerius metus, ir nesvarbu, kokia yra biudžeto situacija, rinkimai privalo įvykti. Todėl tas pareiškimas neturi nieko bendro su Konstitucija“, – teigė jis.
Anot V. Sinkevičiaus, tokiu būdu S. Skvernelis bereikalingai baugina visuomenę ir siunčia grasinančią žinutę opozicinėms jėgoms, kad jeigu šios nepritars biudžetui, rinkimai neįvyks.
„Bet tokiems pareiškimams nėra jokio konstitucinio pagrindo. Manau, kad Vyriausybės vadovas, kuris kalba, kad gali neįvykti rinkimai, labai rizikuoja, nes jis akivaizdžiai ragina arba grasina, kad mes nesilaikysime, nepaisysime Konstitucijos. Bet juk jis pats padėjęs ranką ant Konstitucijos prisiekė gerbti ir vykdyti Konstituciją. Jeigu pasižiūrėtume į Konstitucijos 143 straipsnį, jeigu karo metu turi vykti eiliniai rinkimai, tada galima pratęsti įgaliojimus. Tai tik vienintelis atvejis, kada gali įgaliojimai būti pratęsti – tai karo metas. Tai ką jis čia, galvoja apie karo metą? Šitaip negalima, aš manau, kad tai labai neatsakingas pareiškimas“, – sakė MRU profesorius.
Jis įsitikinęs, kad tokiu kalbėjimu premjeras rodo, kad arba nežino, kas yra Konstitucija, nesupranta, ką reiškia gerbti Konstituciją, arba tai yra viešųjų ryšių akcija.
„Bet tokios akcijos yra visiškai nepagrįstos. Vis tiek turi būti veikiama taip, kad visuomenė būtų telkiama, kad galėtų pareikšti savo valią rinkimuose“, – įsitikinęs V. Sinkevičius.
Gyvenimas su 1/12 biudžeto
Kaip DELFI anksčiau paaiškino Finansų ministerijos atstovai, Seimo statute nustatyta, kad kuomet Seimas atmeta valstybės biudžeto projektą, ne anksčiau kaip po 5 ir ne vėliau kaip po 10 dienų skiriamas dar vienas svarstymas, kuriame (atsižvelgus į Seimo narių, komitetų pastabas) pateikiamas Vyriausybės pataisytas projektas.
Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų biudžeto išlaidų.
Tuo metu Biudžeto sandaros įstatyme numatyta, kad Seimas kiekvienų metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius patvirtina įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios.
Ten pat numatyta, kad jeigu biudžetas laiku nepatvirtinamas, asignavimai metų pradžioje iki biudžetų patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šių biudžetų asignavimų.