Prezidentės pateiktos įstatymų pataisos siūlo paprastesnę etatinio darbo užmokesčio struktūrą, pagal kurią nustatomos dvi mokytojų veiklos kategorijos – viena, susijusi su pamokomis bei pasirengimu joms, kita – su vadovavimu klasei, veikla mokyklos bendruomenėje ir paties mokytojo profesiniu tobulėjimu.

Pasak Prezidentūros pranešimo, šios pataisos sudarys sąlygas lengviau taikyti etatinį apmokėjimą, „neleis manipuliuoti mokytojų darbo užmokesčiu ir mažins atotrūkį tarp skirtingo lygmens mokyklų“. Pagal jas, Švietimo ir mokslo ministerija turės patvirtinti darbo grafiko sudarymo taisykles.

Pataisos registruotos po šalies vadovės susitikimo su švietimo profesinių sąjungų atstovais ir švietimo ekspertais.

Viena iš šalies mokytojus vienijančių profesinių sąjungų ketvirta savaitę streikuoja dėl etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos, įsigaliojusios nuo rugsėjo.

Keliasdešimt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pedagogų daugiau nei savaitę nakvoja Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.

Po pasitarimo pas prezidentę profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas sakė išgirdęs šalies vadovės raginimą nutraukti streiką. Jis teigė, kad sprendimą dėl būdų keisti protesto formą profsąjunga priims, kai sulauks teigiamo Vyriausybės atsako į jų raginimus ir pamatys pačios D. Grybauskaitės pataisas.

Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.